SlideShare uma empresa Scribd logo
1 de 16
Augalų dauginimasis
Kas tai? 
• Dauginimasis – procesas, kurio 
metu organizmai produkuoja naujus savo 
rūšies organizmus. 
• Dauginimasis yra esminis visos žinomos 
gyvybės bruožas.
• Kiekvienas egzistuojantis organizmas yra 
dauginimosi pasekmė. 
• Dauginimosi būdai skirstomi į dvi dideles 
grupes – nelytinį ir lytinį dauginimąsi.
• Nelytinio dauginimosi atveju individas gali 
daugintis be kito tos rūšies organizmo 
įsikišimo. Tuo tarpu lytiškai dauginantis turi 
dalyvauti du priešingų lyčių organizmai.
Nelytinis dauginimasis 
• Visų organizmų ląstelės dalijasi. Jeigu to 
nebūtų, organizmai neaugtų, neatsinaujintų jo 
audiniai. 
• Ląstelių dalijimosi būdai yra du – mitozė ir 
mejozė.
• Visos ląstelės, išskyrus lytines, susidaro 
mitozės būdu. Dalijantis mitozės būdu 
chromosomų skaičius ląstelėse išlieka 
nepakitęs – dukterinės ląstelės genetiškai 
tokios pat kaip motininės. 
• Tai ypač svarbu augant ir atsinaujinant 
audiniams, organizmams dauginantis nelytiniu 
būdu.
Vienaląsčiai dalijasi pusiau 
• Suaugusi ameba: 
1. Mitozės būdu pasidalija branduolys; 
2. Membrana ląstelę persmaugia perpus. 
3. Ameba pasidalija į dvi dukterines ląsteles, 
kurių genai visiškai vienodi.
Pumpuravimas 
• Motininis organizmas: 
1. Branduolys dalijasi mitozės būdu. 
2. Nauja ląstelė susidaro kaip pumpurėlis, 
prikibęs prie motininės ląstelės.
Augalų vegetatyvinis dauginimasis 
• Daugialąsčiai organizmai taip pat gali daugintis 
nelytiškai, pvz. daugelis žydinčių augalų. 
Naujas augalas išauga iš motininio augalo 
dalies – vegetatyvinio organo – šaknų, stiebų, 
lapų.
• Toks dauginimasis vadi. Vegetatyviniu, o 
palikuonys būna tapatūs motininiam 
organizmui. 
• Dėl šios palikuonių savybės kultūrinius augalus 
žmonės dažnai daugina tik nelytiniu būdu.
Augalų audinių kultūros metodas 
• Kiekvienos ląstelės branduolyje yra užkoduota 
paveldimoji informacija, mokslininkai sukūrė 
dirbtinį augalų dauginimo būdą, vad. Audinių 
kultūra. 
• Šiuo būdu augalai išauginami iš mikroskopinio 
dydžio audinio gabalėlio, atskirto nuo 
pumpuro ar kitos augalo dalies.
• Turint vienetinį motininį augalą galima 
išauginti tūkstančius tokių pačių augalų ne tik 
komerciniais tiksliais, bet ir norint išsaugoti 
nykstančias rūšis.
Lytinis dauginimasis 
• Dauguma organizmų dauginasi lytiniu būdu. 
Dauginantis lytiškai susilieja dviejų tipų lytinės 
ląstelės: vyriškosios – spermatozoidai ir 
moteriškose – kiaušialąstės. Lytinės ląstelės 
formuojasi dauginimosi organizmuose, o jie, 
kaip ir organizmai, esti įvairios sandaros.
• Patekusi ant piestelės purkos žiedadulkė 
sudygsta. Ji išleidžia dulkiadaigį, kuris piestelės 
liemenėliu pamažu skverbiasi gilyn. Juo 
keliauja dvi vyriškosios lytinės ląstelės – 
spermai.
• Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį ir 
įsiskverbia į jo vidų, vienas spermis susilieja su 
ten esančia kiaušialąste, kitas – su centrine 
ląstele. Įvyksta apvaisinimas.
• Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto gemalas, o 
iš apvaisintos centrinės ląstelės susiformuoja 
tam tikras audinys (endospermas). Jis kaupia 
dygstančiai sėklai reikalingas maisto 
medžiagas.

Mais conteúdo relacionado

Mais procurados

Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosOrą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosbiomokykla
 
žMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkaižMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkaibiomokykla
 
Augalų fiziologija
Augalų fiziologijaAugalų fiziologija
Augalų fiziologijamartyynyyte
 
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuiVandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuibiomokykla
 
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnisMonohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnisraleksandraviciene
 
šVara ir higiena
šVara ir higienašVara ir higiena
šVara ir higienabiomokykla
 
Augalu audiniai
Augalu audiniaiAugalu audiniai
Augalu audiniaijuste0622
 
Klimato Kaita
Klimato KaitaKlimato Kaita
Klimato KaitaSarunas
 
Baltymų biologija nauja
Baltymų biologija naujaBaltymų biologija nauja
Baltymų biologija naujamartyynyyte
 
Augalų sandara
Augalų sandaraAugalų sandara
Augalų sandarabiomokykla
 
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
Lasteliu membranu  laidumo tyrimasLasteliu membranu  laidumo tyrimas
Lasteliu membranu laidumo tyrimasmakonf2013
 
Ekologinės piramidės
Ekologinės piramidėsEkologinės piramidės
Ekologinės piramidėsbiomokykla
 
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.ltKraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.ltKristina Knyzienė
 

Mais procurados (20)

Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosOrą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujos
 
žMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkaižMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkai
 
Augalų fiziologija
Augalų fiziologijaAugalų fiziologija
Augalų fiziologija
 
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuiVandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
 
fosilijos.pptx
fosilijos.pptxfosilijos.pptx
fosilijos.pptx
 
Grybai 2
Grybai 2Grybai 2
Grybai 2
 
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnisMonohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
 
Rugstys ir sarmai
Rugstys ir sarmaiRugstys ir sarmai
Rugstys ir sarmai
 
šVara ir higiena
šVara ir higienašVara ir higiena
šVara ir higiena
 
Augalu audiniai
Augalu audiniaiAugalu audiniai
Augalu audiniai
 
Dumbliai
DumbliaiDumbliai
Dumbliai
 
žMogaus raumenys
žMogaus raumenysžMogaus raumenys
žMogaus raumenys
 
Klimato Kaita
Klimato KaitaKlimato Kaita
Klimato Kaita
 
Baltymų biologija nauja
Baltymų biologija naujaBaltymų biologija nauja
Baltymų biologija nauja
 
Bakterijos
BakterijosBakterijos
Bakterijos
 
Augalų sandara
Augalų sandaraAugalų sandara
Augalų sandara
 
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
Lasteliu membranu  laidumo tyrimasLasteliu membranu  laidumo tyrimas
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
 
Ekologinės piramidės
Ekologinės piramidėsEkologinės piramidės
Ekologinės piramidės
 
Bakterijos
BakterijosBakterijos
Bakterijos
 
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.ltKraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
 

Destaque

Sėklų dygimo tyrimas
Sėklų dygimo tyrimasSėklų dygimo tyrimas
Sėklų dygimo tyrimasmakonf2013
 
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiaisDauginimas auginiais
Dauginimas auginiaisbiomokykla
 
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimasAplinkos teršimas
Aplinkos teršimasGiedrrr
 
Vegetatyvinis dauginimasis
Vegetatyvinis dauginimasisVegetatyvinis dauginimasis
Vegetatyvinis dauginimasisbiomokykla
 
Vandens tarsa
Vandens tarsaVandens tarsa
Vandens tarsajulijaii
 
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėje
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėjeVegetatyvinis dauginimasis daržininkystėje
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėjebiomokykla
 
žMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaižMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaimakonf2013
 
Augalo stiebas
Augalo stiebasAugalo stiebas
Augalo stiebasbiomokykla
 
Kur dingsta nukritę lapai
Kur dingsta nukritę lapaiKur dingsta nukritę lapai
Kur dingsta nukritę lapaiTomas Gulbinas
 
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...Islamic Invitation
 

Destaque (20)

Oro tarša
Oro taršaOro tarša
Oro tarša
 
Sėklų dygimo tyrimas
Sėklų dygimo tyrimasSėklų dygimo tyrimas
Sėklų dygimo tyrimas
 
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiaisDauginimas auginiais
Dauginimas auginiais
 
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimasAplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
 
Vegetatyvinis dauginimasis
Vegetatyvinis dauginimasisVegetatyvinis dauginimasis
Vegetatyvinis dauginimasis
 
Vandens tarsa
Vandens tarsaVandens tarsa
Vandens tarsa
 
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėje
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėjeVegetatyvinis dauginimasis daržininkystėje
Vegetatyvinis dauginimasis daržininkystėje
 
žMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaižMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtai
 
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsaugaAplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
 
Rugstus lietuss
Rugstus lietussRugstus lietuss
Rugstus lietuss
 
Augalo stiebas
Augalo stiebasAugalo stiebas
Augalo stiebas
 
Bandymas su pupelėmis
Bandymas su pupelėmisBandymas su pupelėmis
Bandymas su pupelėmis
 
Eksperimentai, ugdymas patirtimi
Eksperimentai, ugdymas patirtimiEksperimentai, ugdymas patirtimi
Eksperimentai, ugdymas patirtimi
 
Ekologija (skaidrės)
Ekologija (skaidrės)Ekologija (skaidrės)
Ekologija (skaidrės)
 
Rūgštiniai lietūs
Rūgštiniai lietūsRūgštiniai lietūs
Rūgštiniai lietūs
 
Pagaminkime debesis!
Pagaminkime debesis!Pagaminkime debesis!
Pagaminkime debesis!
 
Kur dingsta nukritę lapai
Kur dingsta nukritę lapaiKur dingsta nukritę lapai
Kur dingsta nukritę lapai
 
Oro uzterstumas silaleje2
Oro uzterstumas silaleje2Oro uzterstumas silaleje2
Oro uzterstumas silaleje2
 
Triukšmo tarša
Triukšmo taršaTriukšmo tarša
Triukšmo tarša
 
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...
Moksliniai Faktai, Atskleisti Šlovingajame Korane (Pavyzdžiai Atrinkti Iš Žem...
 

Augalų dauginimasis. Biologija

  • 2. Kas tai? • Dauginimasis – procesas, kurio metu organizmai produkuoja naujus savo rūšies organizmus. • Dauginimasis yra esminis visos žinomos gyvybės bruožas.
  • 3. • Kiekvienas egzistuojantis organizmas yra dauginimosi pasekmė. • Dauginimosi būdai skirstomi į dvi dideles grupes – nelytinį ir lytinį dauginimąsi.
  • 4. • Nelytinio dauginimosi atveju individas gali daugintis be kito tos rūšies organizmo įsikišimo. Tuo tarpu lytiškai dauginantis turi dalyvauti du priešingų lyčių organizmai.
  • 5. Nelytinis dauginimasis • Visų organizmų ląstelės dalijasi. Jeigu to nebūtų, organizmai neaugtų, neatsinaujintų jo audiniai. • Ląstelių dalijimosi būdai yra du – mitozė ir mejozė.
  • 6. • Visos ląstelės, išskyrus lytines, susidaro mitozės būdu. Dalijantis mitozės būdu chromosomų skaičius ląstelėse išlieka nepakitęs – dukterinės ląstelės genetiškai tokios pat kaip motininės. • Tai ypač svarbu augant ir atsinaujinant audiniams, organizmams dauginantis nelytiniu būdu.
  • 7. Vienaląsčiai dalijasi pusiau • Suaugusi ameba: 1. Mitozės būdu pasidalija branduolys; 2. Membrana ląstelę persmaugia perpus. 3. Ameba pasidalija į dvi dukterines ląsteles, kurių genai visiškai vienodi.
  • 8. Pumpuravimas • Motininis organizmas: 1. Branduolys dalijasi mitozės būdu. 2. Nauja ląstelė susidaro kaip pumpurėlis, prikibęs prie motininės ląstelės.
  • 9. Augalų vegetatyvinis dauginimasis • Daugialąsčiai organizmai taip pat gali daugintis nelytiškai, pvz. daugelis žydinčių augalų. Naujas augalas išauga iš motininio augalo dalies – vegetatyvinio organo – šaknų, stiebų, lapų.
  • 10. • Toks dauginimasis vadi. Vegetatyviniu, o palikuonys būna tapatūs motininiam organizmui. • Dėl šios palikuonių savybės kultūrinius augalus žmonės dažnai daugina tik nelytiniu būdu.
  • 11. Augalų audinių kultūros metodas • Kiekvienos ląstelės branduolyje yra užkoduota paveldimoji informacija, mokslininkai sukūrė dirbtinį augalų dauginimo būdą, vad. Audinių kultūra. • Šiuo būdu augalai išauginami iš mikroskopinio dydžio audinio gabalėlio, atskirto nuo pumpuro ar kitos augalo dalies.
  • 12. • Turint vienetinį motininį augalą galima išauginti tūkstančius tokių pačių augalų ne tik komerciniais tiksliais, bet ir norint išsaugoti nykstančias rūšis.
  • 13. Lytinis dauginimasis • Dauguma organizmų dauginasi lytiniu būdu. Dauginantis lytiškai susilieja dviejų tipų lytinės ląstelės: vyriškosios – spermatozoidai ir moteriškose – kiaušialąstės. Lytinės ląstelės formuojasi dauginimosi organizmuose, o jie, kaip ir organizmai, esti įvairios sandaros.
  • 14. • Patekusi ant piestelės purkos žiedadulkė sudygsta. Ji išleidžia dulkiadaigį, kuris piestelės liemenėliu pamažu skverbiasi gilyn. Juo keliauja dvi vyriškosios lytinės ląstelės – spermai.
  • 15. • Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį ir įsiskverbia į jo vidų, vienas spermis susilieja su ten esančia kiaušialąste, kitas – su centrine ląstele. Įvyksta apvaisinimas.
  • 16. • Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto gemalas, o iš apvaisintos centrinės ląstelės susiformuoja tam tikras audinys (endospermas). Jis kaupia dygstančiai sėklai reikalingas maisto medžiagas.