2. NAUJIEJI METAI
Lietuva pagal Krikščioniškąjį tikėjimą Naujuosius metus
švenčia gruodţio 31, t.y. jų išvakarėse. Nors dauguma
lietuvių - krikščioniai, jie tiki horoskopais ir kinų
kalendoriumi, kuris kiekvieniems metams priskiria
gyvūną. Taip pat ir lietuviai Naujuosius vis daţniau
sutinka pasipuošę ateinančių metų gyvūną
simbolizuojančiomis spalvomis. Naujuosius lietuviai
sutinka artimųjų ir draugų rate, triukšmingai, būtinai su
šampanu. 12-tą valandą nakties jie eina laukan iššauti
fejerverkų arba tiesiog į juos pasiţiūrėti. Daugumai ši
pramoga - tiesiog šventės kulminacija, linksmas
reginys, todėl iš rytų atėjusi tradicija šaudyti
fejerverkus, kad būtų nubaidytos piktosios
dvasios, jiems nieko nesako.
3. TRYS KARALIAI
Kalėdines ir Naujųjų metų linksmybes uţbaigia Trys
Karaliai - šventė, švenčiama sausio 6-ąją. Šią dieną
ypatingo šventimo nėra, tik kai kuriuose miestuose
surengiamos eisenos su šios šventės simboliu -
trimis karaliais iš Biblijos. Per Trijų karalių šventę
namuose turi būti nupuošiamos
eglutės, atsisveikinama su praūţusių švenčių
linksmybėmis ir susikaupiama ateityje laukiantiems
darbams.
4. VASARIO 16 - OJI
1918 metais vasario 16-ą dieną Lietuvos taryba
pasirašė Nepriklausomybės aktą, skelbiantį
valstybės suverenumą ir nepriklausomybę nuo kitų
valstybių. Šiandien ši diena minima kaip Lietuvos
valstybingumo, nepriklausomybės ir laisvės
simbolis.
5. UŽGAVĖNĖS
Kita linksma ir ne ką vangiau švenčiama šventė -
Uţgavėnės. Maţa to, ji tampa vis populiaresnė, nes
skatina lietuvišką identitetą bei primena, kad jau ne
uţ kalnų pavasaris. Ši šventė švenčiama likus 46-
ioms dienoms iki Velykų, visuomet antradienį.
Uţgavėnių metu ţmonės persirengia įvairiais
baubais, raganomis, velniais ar kitais padarais.
Susigrumia lašininis ir kanapinis - ţiemos ir vasaros
simboliai. Kepami blynai - vegetarizmo simbolis (po
Uţgavėnių prasideda iki Velykų truksiantis
laikotarpis Gavėnia, kurio metu negalima valgyti
mėsos).
6. Vėliau deginama šiaudinė lėlė "čiūčiala" - morė, kuri
simbolizuoja ţiemą. Senovėje ši šventė buvo plačiai
ir ilgai švenčiama: ţmonės vaţinėdavo po kaimus
rogėmis, triukšmaudavo, juokdavosi, linksminosi, p
ersirengėliai eidavo vieni pas kitus į svečius, vaišino
ir vaišinosi, tikėjo, jog triukšmas, juokas ir vaišės
greičiau prišauks pavasarį.
7. KAZIUKO MUGĖ
Ši šventė - neatsiejama nuo pavasario. Ji
švenčiama kovo 4 dieną - per šventą Kazimierą.
Šią dieną ţmonės einą į baţnyčią. Vyksta rankų
darbo gaminių, tradicinių patiekalų ir amatų
mugė, pardavinėjamos verbos artėjančioms
Velykoms.
8. MOTERS DIENA
Kovo 8-ąją švenčiama Moters diena suteikia progą
vyrams pagerbti ir pasveikinti savo damas, parodyti
joms dėmesį. Kadangi ši diena yra darbo
diena, kolektyvuose tądien moterys – ypač
mėgiamos ir garbinamos.
9. KOVO 11-OJI
Tai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
1990 metais kovo 11 dieną Lietuvos atkuriamasis
seimas pasirašo Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo aktą ir skelbia nepriklausomą nuo Sovietų
sąjungos Lietuvą.
10. VELYKOS
Šią dieną kiekvienuose namuose jau turi būti
papuoštas stalas margučiais (margintais virtais
kiaušiniais), kviečių ţelmenimis, ţaliomis
samanomis, kačiukais (berţų šakelėmis su
išsprogusiais pumpurais), nertomis rankų darbo
servetėlėmis, taip pat tradiciniais valgiais:
bandelėmis, ragaišiais, kompotais. Ši šventė - vaikų
ir moterų šventė, nes jos metu vaikai ridena
margučius, rungiasi kieno kiaušinis stipresnis, o
moterys - kieno graţesnis.
11. Savaitę prieš Velykas, t.y. Didįjį
Sekmadienį, šeimose iš pat ankstaus ryto ţmonės
vieni kitus dar miegančius nuplakdavo
verbomis, sakydami tokius ţodţius: "Ne aš plaku, o
verba plaka...". Ţmonės tikėjo, kad jei kitą
išplaksi, ar jei tave išplaks - visus metus būsi
sveikas.
12. MOTINOS DIENA
Ši šventė minima pirmąjį geguţės
sekmadienį, kurios metu visos mamos, močiutės ir
būsimos mamos sveikinamos su jų diena.
Dovanojamos gėlės – daţniausiai tulpės. Skamba
lietuviškos mamai skirtos dainos, vaikai joms
šoka, vaidina, dainuoja ir dėkoja uţ vargo dieneles
ir nakteles.
13. TĖVO DIENA
Jei lietuviai turi motinos dieną, siekiančią gilias
tradicijas ir net siejamą su ţemdirbyste, tai neseniai
pradėta švęsti Tėvo diena taip pat uţkariavo
tautiečių širdis. Šią dieną tėvams ir seneliams
dovanojami gvazdikai, jie pasveikinami ir
pagerbiami. Nors ši šventė dar nėra labai
populiari, tačiau vis plačiau ir garsiau švenčiama.
14. JONINĖS ARBA RASOS ŠVENTĖ
Birţelio 24-oji, tiksliau jos išvakarės - tai labiausiai
mėgiama lietuvių vasaros šventė. Lietuviai 2004-ais
net "iškovojo", kad Joninės būtų laisva nuo darbo
diena. Birţelio 23-24-iosios naktis - trumpiausia
metuose. Šią dieną ţmonės linksminasi, geria daug
tradicinio alaus, sveikina Jonus ir Janinas.
Tikima, kad jei Jonines švęsi kartu su Jonu ar
Janina, bus sėkmingi metai.
15. Ţolininkės renka ţolynus, nes tikima, kad tądien
surinkti ţolynai turi ypatingos gydomosios galios. Iš
šių ţolynų netekėjusios merginos pinasi
vainikus, dedasi ant galvos arba paleidţia upėn su
uţdegta ţvakele, kad nuplauktų pas būsimą
jaunikaitį. Sutemus einama ieškoti paparčio
ţiedo, uţdegami lauţai ir per juos šokinėjama
(tikima, kad peršokęs lauţą turėsi gerą sveikatą
visus metus).
16. MINDAUGO KARŪNAVIMO DIENA
Tai pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus –
kunigaikščio Mindaugo – karūnavimo diena. Jis ir jo
ţmona, kunigaikštienė Morta 1253 metų liepos 6
dieną buvo karūnuoti karaliumi ir karaliene. Šią
dieną rengiamos eisenos, linksminamasi, atgimsta
patriotiškumas ir paţvelgiama į Lietuvos istorinę
praeitį.
17. VĖLINĖS ARBA VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA
Ši diena ne švenčiama. Tai –
rimties, susikaupimo, mirusiųjų prisiminimo ir
pagarbos jiems diena. Vėlinės ir Visi Šventieji
minimi lapkričio 1-2 dienomis. Lankomi mirusių
artimųjų kapai, ant jų uţdegamos ţvakelės. Vis
daţniau pagerbiami ir nepriţiūrimi, artimųjų pamiršti
neţinia kam priklausantys kapai: geri ţmonės juos
sutvarko, pasimeldţia uţ mirusįjį ir uţdega ţvakelę.
Per Vėlines tiesiog būtina nueiti į
baţnyčią, pasimelsti uţ gyvuosius ir
mirusius, uţpirkti uţ pastaruosius mišias. Daţnai
tądien susiburia artimieji, lanko vieni kitus, nes ir
kapai daţnai esti kituose miestuose.
18. Į Lietuvą pamaţu ateina ir Amerikietiškojo
Hellowyn’o šventė, švenčiama visiškai kitaip nei
Lietuvos Visų šventųjų diena. Per Helovyną
ţmonės persirengia demonais, numirėliais, linksmai
gąsdina vieni kitus ir linksminasi. Ši šventė tikrąsias
tradicija paliko Amerikoje, o į Lietuvą atėjo tik
linksmybės, persirengimai ir šios šventės atributikos
reklama.
19. KŪČIOS
Gruodţio 24-ąją minima Krikščioniškoji
šventė, bene glaudţiausia siejama su šia religija.
Šiuolaikinės krikščioniškos lietuvių Kūčios
sumišusios su senosiomis pagoniškosiomis. Jos
metu ţmonės ramiai artimųjų rate ne tik
pavakarieniauja, bet ir išsiburia (šiaudų traukimas iš
po staltiesės, bato metimas). Vakarienės metu ant
stalo turi būti 12 vegetariškų patiekalų (siejama su
paskutine Jėzaus vakariene, kurios metu buvo 12
patiekalų). Būtinai turi būti plotkelė, raudonas
vynas, kūčiukai, silkė, aguonų pienas ir duona.
20. Tą vakarą prieš vakarienę privalu švariai
nusiprausti, susitvarkyti namus, papuošti
eglutę, sėdus prie stalo vietos palikti vėlėms. Prieš
valgant - pasimelsti, o po vakarienės stalas negali
būti nukraustytas, nes pagal tikėjimą naktį
vakarieniaus mirusių artimųjų vėlės. Tikima, kad
Kūčių naktį šulinio vanduo virsta vynu (nes Jėzus
vandenį pavertė vynu), o gyvūnai tvartuose gali
kalbėti ţmonių balsu.
21. KALĖDOS
Ši kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė šiais laikais
švenčiama dovanojant vieni kitiems dovanas. Vaikai
ankstų Kalėdų ryta atsikėlę ieško po eglute dovanų.
Maţiausieji tiki Kalėdų seniu (sovietiniais laikais jį
atstovavo Senelis Šaltis – rusiškai Died Maroz).
Nors populiarėja kalėdinės atributikos
reklamos, prekyba ir kitaip komercinama ši
šventė, Kalėdos lietuviui – itin svarbi šventė, nes
per jas ţmonės lanko vieni kitus, vaišina ir vaišinasi
skaniais ir sočiais valgiais, dovanoja dovanas ir yra
visi linksmi.