SlideShare uma empresa Scribd logo
1 de 18
Baixar para ler offline
Klimato pokyčiai
Darbą parengė Ic
kl. Mokiniai: Elvina
Tijūnaitytė, Džiugas Mažulis, Greta
Vilčikauskaitė ir Dovydas Maksvytis.
Turinys
• Klimato kaita
• Prieš 1000 metų buvo šilčiau
• „Mažasis ledynmetis“
• Klimatas šiltėja
• Dabartinės klimato kaitos priežastys
• Klimato kaita ateityje
Klimato kaita - žymus, neįprastas tam tikro
regiono klimato pokytis. Į šią sąvoką gali įeiti
vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, 
vėjuotumo pokyčiai. Dabar terminas „klimato
kaita“ dažniausiai vartojamas kalbant apie
pastarojo meto visuotinį atšilimą.
Prieš tūkstantį metų buvo
šilčiau
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad prieš
tūkstantį metų buvo šilčiau Lietuvoje ir visoje
Europoje. Temperatūros skirtumą patvirtina
pelkių nuogulose randamos augalų žiedadulkės
ir platesnės tuo metu augusios medžių
metinės rievės.
Metinė temperatūra tuomet
buvo vienu ar net
dviem laipsniais
aukštesnė.
Prieš tūkstantį metų lietingojoje
Anglijoje, Atšiaurioje ir nenuspėjamoje
Vokietijoje, mūsų ramioje, bet
nenuspėjamo klimato Lietuvoje ir
Lenkijoje augo vynuogės, o Islandijoje
ir Grenlandijoje augo miškai ir vešlios
žolės.
Mažasis ledynmetis
XVI. a. klimatas šiaurės Atlante ir
Europoje ėmė vėsti. Prasidėjo
„Mažasis ledynmetis“ kuris truko iki
XIXa.vidurio. Šaltesnius periodus
keitė šiltesni,tačiau nauja šalčio
banga dažnai pranokdavo
ankstesniąją.
„Mažojo ledynmečio“ padariniai
• Padidėjo Skandinavijos kalnų ir Alpių ledynai.
• Sutrumpėjo vegetacijos laikotarpis.
• Nuo šalčio ir bado sunyko Grenlandijos gyvenvietės.
• Žiemos Europoje tapo ilgesnės,šaltesnės ir snieguotesnės.
• Iš Norvegijos ledu per Skagerako sąsiaurį atklydę vilkai išpjovė daug danų
ūkininkų avių.
Klimatas šiltėja
Visuotinis atšilimas
Globalinis atšilimas –
per paskutinius
dešimtmečius
fiksuojamas Žemės
atmosferos prie
paviršiaus
ir vandenynų 
vidutinės
temperatūros
didėjimas. Per XX
amžių vidutinė
pasaulinė
temperatūra pakilo
0,18 °C.
Šiltnamio efektas
Nors milijonų metų
laikotarpyje planetos
temperatūra kito
nuolat, pastarasis
atšilimas laikomas
pernelyg staigiu ir
siejamas su žmogaus
veiklos
paskatintu šiltnamio
efektu. Šiltnamio
dujos, šildančios Žemės
paviršių bei apatinius
atmosferos sluoksnius,
išskiriamos deginant
naudingąsias iškasenas.
Žmogaus poveikis gamtai
Anglies dioksido ir metano
koncentracijos atmosferoje
nuo 1750 m. padidėjo atitinkamai 31 %
ir 149 %. Apie tris ketvirtadalius
anglies dioksido išmetimo į aplinką
susiję su gamtinių dujų, anglies
deginimu. Likusi emisijų dalis siejama
su žemės plotų panaudojimo pokyčiais,
ypač miškų naikinimu.
Saulės aktyvumo kitimas
Klimato pokyčio įvertinimo
ataskaitoje buvo nurodyta, kad saulės
bei ugnikalnių įtaka temperatūrų
svyravimui buvo apie 50 %, nors nuo to
laiko šių natūralių veiksnių įtaka laikoma
nežymia. Tačiau šiuo metu nėra vieningos
nuomonės, kokiu mastu saulės aktyvumas
lemia atšilimą.
Dabartinės klimato kaitos
priežastys.
Pokyčiai vandenynuose
Aliekant įvairius tyrimus pastebėta, kad klimato
pokyčiams daro įtaką ir sąveika tarp atmosferos
sluoksnių bei vandenynų. Šylant vandenynams,
stiprėja audros, sausumą dažniau ima siaubti
stipresni uraganai. Vis daugiau mokslinių tyrimų
patvirtina, kad šiltesnis viršutinio vandenyno sluoksnio
vanduo gali išskirti daugiau konvekcinės energijos,
sukeliančios galingesnius uraganus.
CO2 dujos(anglies dvideginis)
Laikomos pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančiu
veiksniu. Dėl atmosferoje gausėjančio CO2 kiekio
visoje Žemėje kyla temperatūra. Mažas šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekis yra naudingas, nes
padeda palaikyti gyvenimui tinkamą Žemės paviršiaus
temperatūrą, tačiau per didelis jų kiekis kelia grės
žmonijos išlikimui. Dėl jų tirpsta ledynai, kyla
vandenyno lygis ir t.t Žmogaus veikla - pagrindinis
gausėjančio CO2 kiekio šaltinis. Didžiausią anglies
dvideginio kiekį sudaro visos išmetamosios dujos,
išsiskiriančios iškasamojo kuro deginimo metu.
Žmogaus veikla
• Gamyklos ir fabrikai (Į atmosferą patenka didelis
nuodingų dujų kiekis.)
• Žemdirbystė  
1.Irigacija (sudarko požeminių vandens srovių
tekėjimo kryptis.)
2.Miško iškirtimas (sunaikina laukinių gyvūnų
natūralią gyvenamąją apinką, mažinami „Žemės
plaučiai“, todėl ne taip efektyviai sugeriamas
CO2perteklius.)
3.Žemės ūkis. (Naikinamas dirvožemio viršutinis
sluoksnis ir todėl keičiamas įprastas saulės šviesos
sugėrimas ar atspindėjimas.
• Galvijų auginimas (Galvijų auginimas sąlygoja
apytiksliai 18 % pasaulinės šiltnamio efektą
sukeliančių dujų emisijos. Visgi, į šį kiekį įeina ir gryno
miško iškirtimo padariniai bei galvijų natūraliai
išskiriamas metanas.)
Klimato kaita ateityje
Visuose Europos regionuose jaučiamas
klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda
įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai.
Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių
padarinių kurie gali sukelti didelių
nuostolių. Trijų skirtingų tyrimų rezultatai
liudija, kad per artimiausius 10 metų Saulės
aktyvumas turėtų sumažėti, o dėl to
Europoje vėl gali prasidėti Mažasis
ledynmetis.
Šaltiniai:
• Geografijos vadovėlis „Žemė“ 9 klasei, I dalis, 60psl.
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Klimato_kaita
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Visuotinis_at%C5%A1ilimas
• http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/
S-20254/straipsnis/Europai-vel-gresia-Mazasis-
ledynmetis-perspeja-mokslininkai?
l=2&p=1&utm_source=Susije_po_straipsniu&utm_mediu
m=Vidine_navigacija&utm_campaign=Vidine_navigacija
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEasis_ledynmetis

Mais conteúdo relacionado

Mais procurados

Lasteliu membranu laidumo tyrimas
Lasteliu membranu  laidumo tyrimasLasteliu membranu  laidumo tyrimas
Lasteliu membranu laidumo tyrimasmakonf2013
 
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimasAplinkos teršimas
Aplinkos teršimasGiedrrr
 
Bendrijų kaita
Bendrijų kaita Bendrijų kaita
Bendrijų kaita biomokykla
 
Atliekų rūšiavimas
Atliekų  rūšiavimas Atliekų  rūšiavimas
Atliekų rūšiavimas tagre jjjhggtt
 
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuiVandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuibiomokykla
 
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomeneiAplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomeneiEmilija Dryžaitė
 
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršių
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršiųIšorinės jėgos, keičiančios žemės paviršių
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršiųGiedrė Vazalinskaitė
 
Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOmartyynyyte
 
Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosOrą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosbiomokykla
 
Augalo stiebas
Augalo stiebasAugalo stiebas
Augalo stiebasbiomokykla
 
Ar+iveikime+ligas.ppt
Ar+iveikime+ligas.pptAr+iveikime+ligas.ppt
Ar+iveikime+ligas.pptnerings
 

Mais procurados (20)

Rugstus lietuss
Rugstus lietussRugstus lietuss
Rugstus lietuss
 
Oro tarša
Oro taršaOro tarša
Oro tarša
 
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsaugaAplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
 
Ekologija (skaidrės)
Ekologija (skaidrės)Ekologija (skaidrės)
Ekologija (skaidrės)
 
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
Lasteliu membranu  laidumo tyrimasLasteliu membranu  laidumo tyrimas
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
 
fosilijos.pptx
fosilijos.pptxfosilijos.pptx
fosilijos.pptx
 
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimasAplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
 
Oro savybės
Oro savybėsOro savybės
Oro savybės
 
Bendrijų kaita
Bendrijų kaita Bendrijų kaita
Bendrijų kaita
 
Atliekų rūšiavimas
Atliekų  rūšiavimas Atliekų  rūšiavimas
Atliekų rūšiavimas
 
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmuiVandens reikšmė žmogaus organizmui
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
 
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomeneiAplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
 
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršių
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršiųIšorinės jėgos, keičiančios žemės paviršių
Išorinės jėgos, keičiančios žemės paviršių
 
Jūrų ir vandenynų vanduo
Jūrų ir vandenynų vanduoJūrų ir vandenynų vanduo
Jūrų ir vandenynų vanduo
 
Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMO
 
Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujosOrą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujos
 
Augalo stiebas
Augalo stiebasAugalo stiebas
Augalo stiebas
 
Ar+iveikime+ligas.ppt
Ar+iveikime+ligas.pptAr+iveikime+ligas.ppt
Ar+iveikime+ligas.ppt
 
Žemės diena
Žemės dienaŽemės diena
Žemės diena
 
šIlumos pasiskirstymas žemėje
šIlumos pasiskirstymas žemėješIlumos pasiskirstymas žemėje
šIlumos pasiskirstymas žemėje
 

Destaque

10 įdomiausių gamtos reiškinių
10 įdomiausių gamtos reiškinių10 įdomiausių gamtos reiškinių
10 įdomiausių gamtos reiškiniųElvina Tijūnaitytė
 
Globalizacija l m
Globalizacija l mGlobalizacija l m
Globalizacija l mGiedrrr
 
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštą
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštąVisuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštą
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštąSimona Liukaityte
 
Globalizacija
GlobalizacijaGlobalizacija
GlobalizacijaSunceko13
 
žMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaižMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaimakonf2013
 
Lietuva linksmai
Lietuva linksmaiLietuva linksmai
Lietuva linksmaiR3w4n45
 

Destaque (11)

10 įdomiausių gamtos reiškinių
10 įdomiausių gamtos reiškinių10 įdomiausių gamtos reiškinių
10 įdomiausių gamtos reiškinių
 
Globalizacija
GlobalizacijaGlobalizacija
Globalizacija
 
Globalizacija l m
Globalizacija l mGlobalizacija l m
Globalizacija l m
 
6paskaita.2012
6paskaita.20126paskaita.2012
6paskaita.2012
 
Virskinim sistema
Virskinim sistemaVirskinim sistema
Virskinim sistema
 
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštą
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštąVisuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštą
Visuminės integruotos sklaidos matavimas naudojant įvairaus diametro pluoštą
 
Globalizacija
GlobalizacijaGlobalizacija
Globalizacija
 
Virskinimas
VirskinimasVirskinimas
Virskinimas
 
žMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtaižMogaus įtaka gamtai
žMogaus įtaka gamtai
 
Lietuva linksmai
Lietuva linksmaiLietuva linksmai
Lietuva linksmai
 
Po
PoPo
Po
 

Semelhante a Klimato pokyčiai

Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija
Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija
Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija tagre jjjhggtt
 
Klimato kaitos pavojai
Klimato kaitos pavojaiKlimato kaitos pavojai
Klimato kaitos pavojaibiomokykla
 
Klimato kaita. kursai.tinklas.lt
Klimato kaita. kursai.tinklas.ltKlimato kaita. kursai.tinklas.lt
Klimato kaita. kursai.tinklas.ltlaimonast
 
350.org - lietuviškai
350.org - lietuviškai350.org - lietuviškai
350.org - lietuviškaiguestcba6b6ea
 
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijaiKlimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijaiEuropos verslo reporteris 2016
 
Energy day
Energy dayEnergy day
Energy dayKREA123
 

Semelhante a Klimato pokyčiai (9)

Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija
Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija
Globalinis atšilimas. Atsinaujinanti energija
 
Klimato kaitos pavojai
Klimato kaitos pavojaiKlimato kaitos pavojai
Klimato kaitos pavojai
 
Ekologija IIb
Ekologija IIbEkologija IIb
Ekologija IIb
 
Ekologija
EkologijaEkologija
Ekologija
 
Klimato kaita. kursai.tinklas.lt
Klimato kaita. kursai.tinklas.ltKlimato kaita. kursai.tinklas.lt
Klimato kaita. kursai.tinklas.lt
 
350.org - lietuviškai
350.org - lietuviškai350.org - lietuviškai
350.org - lietuviškai
 
Klimato kaita
Klimato kaitaKlimato kaita
Klimato kaita
 
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijaiKlimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
 
Energy day
Energy dayEnergy day
Energy day
 

Klimato pokyčiai

  • 1. Klimato pokyčiai Darbą parengė Ic kl. Mokiniai: Elvina Tijūnaitytė, Džiugas Mažulis, Greta Vilčikauskaitė ir Dovydas Maksvytis.
  • 2. Turinys • Klimato kaita • Prieš 1000 metų buvo šilčiau • „Mažasis ledynmetis“ • Klimatas šiltėja • Dabartinės klimato kaitos priežastys • Klimato kaita ateityje
  • 3. Klimato kaita - žymus, neįprastas tam tikro regiono klimato pokytis. Į šią sąvoką gali įeiti vidutinės temperatūros, kritulių kiekio,  vėjuotumo pokyčiai. Dabar terminas „klimato kaita“ dažniausiai vartojamas kalbant apie pastarojo meto visuotinį atšilimą.
  • 4. Prieš tūkstantį metų buvo šilčiau Iš istorinių šaltinių žinoma, kad prieš tūkstantį metų buvo šilčiau Lietuvoje ir visoje Europoje. Temperatūros skirtumą patvirtina pelkių nuogulose randamos augalų žiedadulkės ir platesnės tuo metu augusios medžių metinės rievės. Metinė temperatūra tuomet buvo vienu ar net dviem laipsniais aukštesnė.
  • 5. Prieš tūkstantį metų lietingojoje Anglijoje, Atšiaurioje ir nenuspėjamoje Vokietijoje, mūsų ramioje, bet nenuspėjamo klimato Lietuvoje ir Lenkijoje augo vynuogės, o Islandijoje ir Grenlandijoje augo miškai ir vešlios žolės.
  • 6. Mažasis ledynmetis XVI. a. klimatas šiaurės Atlante ir Europoje ėmė vėsti. Prasidėjo „Mažasis ledynmetis“ kuris truko iki XIXa.vidurio. Šaltesnius periodus keitė šiltesni,tačiau nauja šalčio banga dažnai pranokdavo ankstesniąją.
  • 7. „Mažojo ledynmečio“ padariniai • Padidėjo Skandinavijos kalnų ir Alpių ledynai. • Sutrumpėjo vegetacijos laikotarpis. • Nuo šalčio ir bado sunyko Grenlandijos gyvenvietės. • Žiemos Europoje tapo ilgesnės,šaltesnės ir snieguotesnės. • Iš Norvegijos ledu per Skagerako sąsiaurį atklydę vilkai išpjovė daug danų ūkininkų avių.
  • 9. Visuotinis atšilimas Globalinis atšilimas – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų  vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,18 °C.
  • 10. Šiltnamio efektas Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas.
  • 11. Žmogaus poveikis gamtai Anglies dioksido ir metano koncentracijos atmosferoje nuo 1750 m. padidėjo atitinkamai 31 % ir 149 %. Apie tris ketvirtadalius anglies dioksido išmetimo į aplinką susiję su gamtinių dujų, anglies deginimu. Likusi emisijų dalis siejama su žemės plotų panaudojimo pokyčiais, ypač miškų naikinimu.
  • 12.
  • 13. Saulės aktyvumo kitimas Klimato pokyčio įvertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad saulės bei ugnikalnių įtaka temperatūrų svyravimui buvo apie 50 %, nors nuo to laiko šių natūralių veiksnių įtaka laikoma nežymia. Tačiau šiuo metu nėra vieningos nuomonės, kokiu mastu saulės aktyvumas lemia atšilimą.
  • 14. Dabartinės klimato kaitos priežastys. Pokyčiai vandenynuose Aliekant įvairius tyrimus pastebėta, kad klimato pokyčiams daro įtaką ir sąveika tarp atmosferos sluoksnių bei vandenynų. Šylant vandenynams, stiprėja audros, sausumą dažniau ima siaubti stipresni uraganai. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad šiltesnis viršutinio vandenyno sluoksnio vanduo gali išskirti daugiau konvekcinės energijos, sukeliančios galingesnius uraganus.
  • 15. CO2 dujos(anglies dvideginis) Laikomos pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančiu veiksniu. Dėl atmosferoje gausėjančio CO2 kiekio visoje Žemėje kyla temperatūra. Mažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra naudingas, nes padeda palaikyti gyvenimui tinkamą Žemės paviršiaus temperatūrą, tačiau per didelis jų kiekis kelia grės žmonijos išlikimui. Dėl jų tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis ir t.t Žmogaus veikla - pagrindinis gausėjančio CO2 kiekio šaltinis. Didžiausią anglies dvideginio kiekį sudaro visos išmetamosios dujos, išsiskiriančios iškasamojo kuro deginimo metu.
  • 16. Žmogaus veikla • Gamyklos ir fabrikai (Į atmosferą patenka didelis nuodingų dujų kiekis.) • Žemdirbystė   1.Irigacija (sudarko požeminių vandens srovių tekėjimo kryptis.) 2.Miško iškirtimas (sunaikina laukinių gyvūnų natūralią gyvenamąją apinką, mažinami „Žemės plaučiai“, todėl ne taip efektyviai sugeriamas CO2perteklius.) 3.Žemės ūkis. (Naikinamas dirvožemio viršutinis sluoksnis ir todėl keičiamas įprastas saulės šviesos sugėrimas ar atspindėjimas. • Galvijų auginimas (Galvijų auginimas sąlygoja apytiksliai 18 % pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Visgi, į šį kiekį įeina ir gryno miško iškirtimo padariniai bei galvijų natūraliai išskiriamas metanas.)
  • 17. Klimato kaita ateityje Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių kurie gali sukelti didelių nuostolių. Trijų skirtingų tyrimų rezultatai liudija, kad per artimiausius 10 metų Saulės aktyvumas turėtų sumažėti, o dėl to Europoje vėl gali prasidėti Mažasis ledynmetis.
  • 18. Šaltiniai: • Geografijos vadovėlis „Žemė“ 9 klasei, I dalis, 60psl. • http://lt.wikipedia.org/wiki/Klimato_kaita • http://lt.wikipedia.org/wiki/Visuotinis_at%C5%A1ilimas • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/ S-20254/straipsnis/Europai-vel-gresia-Mazasis- ledynmetis-perspeja-mokslininkai? l=2&p=1&utm_source=Susije_po_straipsniu&utm_mediu m=Vidine_navigacija&utm_campaign=Vidine_navigacija • http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEasis_ledynmetis