The scientific research study “Requirements for Composting and Anaerobic Digestion, and for Compost and Digestate”. Final Report (332 pages) in Lithuanian, A.Brazas and others, May 2012.

1. Aplinkosministerija
2012
Reikalavimai
kompostavimuiirkompostui
Užsakomojo darbo
„Reikalavimai kompostavimui
ir kompostui“ ATASKAITA
© Alfonsas Brazas ir kiti, 2012
UAB “Ekoprojektas” ir UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

2. Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“
A T A S K A I T A
TURINYS Psl.
1.
Įvadas 1
2.
Apibėžimai 4
3.
Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –
komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai
9
3.1.
Bioatliekų tapimo produktu kriterijai 9
3.2.
Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai) 20
3.3.
Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros,
įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą
31
4.
Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas
47
4.1.
Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo testai (metodai)
48
4.1.1
Deguonies suvartojimo matavimu pagrįsti testai 48
4.1.2
Anglies dvideginio iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai 50
4.1.3.
Savaiminio šilimo testai 50
4.1.4.
Solvita®
testo rinkinys 52
4.1.5.
Kiti – ne respirometriniai – biostabilumo nustatymo metodai (testai) 53
4.1.6.
Digestato biostabilumo nustatymo testai 54
4.2.
Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai 55
4.3
Komposto brandumas 60
5.
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui ir
anaerobiniam apdorojimui
66
5.1. Reikalavimai namudiniam kompostavimui 71
5.2.
Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui
72
5.3.
Reikalavimai virtuvės atliekų ir maisto produktų, kuriems pasibaigė
galiojimo terminas, kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
73
5.4.
Reikalavimai NVĮ (nuotekų valymo įrenginių) dumblo kompostavimui ir
anaerobiniam apdorojimui
77
5.5.
Reikalavimai 3 kategorijos šalutinių guvūninių produktų (išskyrus
maisto/virtuvės atliekas) kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
79
6.
Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir
uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo
įrenginiams (reaktoriams)
87
6.1.
Vietos kompostavimo aikštelei įrengti ar uždariems kompostavimo
įrenginiams instaliuoti parinkimas ir aikštelės įrengimas
89

3. 6.2.
Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras.
Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimas.
91
6.2.1.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai
vertinimo procedūros
92
6.2.2
Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas 94
6.2.3.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas 95
6.3.
Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas 96
7.
Komposto, techninio komposto ir digestato naudojimo
reglamentavimas
109
8.
Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas (prognozė) 116
9.
Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto ir
stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai
137
9.1.
Prognozuojami komposto (produkto) kiekiai 137
9.2.
Prognozuojami komposto (iš NVĮ dumblo) kiekiai 140
9.3.
Prognozuojami stabilato ir techninio komposto (iš stabilato) kiekiai 140
10. Komposto (pa)naudojimas. Stabilato panaudojimo galimybės. 145
11.
Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai 153
12.
Kompostavimo technologijos (metodai, būdai, įrenginiai) 233
13.
Naudotos literatūros sąrašas 315
14.
Priedai 326
14.1.
Siūlomo teisės akto metmenys (tezės) ir pasiūlymų LR Vyriausybei bei
ministerijoms ir tarnyboms dėl būtinų teisės aktų pakeitimų ar
naujų išleidimo metmenys (tezės).
326
14.2
Informacinė medžiaga: studija – apžvalga „Reikalavimai
kompostavimui ir kompostui“ , tik kompiuterinėje laikmenoje CD

4. 1
1. Įvadas
Ataskaita parengta, vykdant užsakomąjį darbą „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“
pagal 2011-07-11 sutartį Nr. AARP11-15-vp tarp LR Aplinkos ministerijos ir UAB
„Ekoprojektas“ ir šioje sutartyje pateiktą techninę specifikaciją (užduotį).
Vykdant užsakomąjį darbą taip pat parengta informacinė medžiaga:
studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ projektas, kuris yra šios
ataskaitos priedas.
Užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą parengė UAB „Ekoprojektas“
ir subrangovo UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“ sudaryta darbo grupė:
Alfonsas Brazas – vadovas,
Dr. Jonas Motiejūnas,
Stanislavas Tracevičius,
Domantas Tracevičius
Natalija Reksc,
Renata Aleknienė,
Remigijus Reventas.
Darbo grupės nariai dėkoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC)
Agrocheminių tyrimų laboratorijai (vadovas prof. Gediminas Staugaitis, darbo vadovas –
dr. Romas Mažeika) geranoriškai leidusiai pasinaudoti mokslo – tiriamaisiais darbais,
atliktais 2010-2011 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu.
Darbo grupės nariai dėkoja Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorei Vilmai
Karosienei, Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėjai Ingridai Kavaliauskienei bei šio
skyriaus vyr. specialistei Daivai Kazlauskienei, geranoriškai bendradarbiavusioms rengiant
užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą ir pateikusioms pastabas bei
pasiūlymus parengtiems projektams patobulinti.
Pastaba
Šioje ataskaitoje ir studijos – apžvalgos projekte pateiktos įvairios išvados ir pasiūlymai yra
tik darbo grupės (o ne Aplinkos ministerijos) pozicija.
Aplinkos ministerija įvairius pateiktus pasiūlymus gali priimti, tikslinti arba juos atmesti.

5. 2
Rengiant užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą buvo priimtos
domėn ir įvertintos žemiau pateiktų Lietuvos ir ES bei ES šalių – narių teisės aktų
nuostatos bei informacija pateikta išnagrinėtoje literatūroje, kurios sąrašas yra išvardintas
šios ataskaitos priede: studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir komopostui“
projekte.
Su atliktu darbu susijusių Lietuvos ir ES bei ES šalių – narių teisės aktų sąrašas:
1. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas; aktuali redakcija patvirtinta LR
Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224; pakeitimai – 2010-12-01 nutarimas Nr.
1746
2. LR Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-05-26 įsakymas Nr. 3D-499/D1-435
„Dėl Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo
programos patvirtinimo“
3. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti LR
Aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr. D1-57
4. Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio ir
paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-12-16 įsakymu
Nr. 66
5. Techninio komposto naudojimo programa, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-06-14
įsakymu Nr. D1- 497
6. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005,
galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575
7. Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir Žėmės ūkio
ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342
8. LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl bioskaidžių atliekų
naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“
9. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžianos koncentracijos dirvožemyje.
Lietuvos higienos norma HN 60:2004, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministyro
2004-03-08 įsakymu Nr. V-114
10.Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992-05-
12 nutarimu Nr. 343; nauja redakcija – LR Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr.
1640; su vėlesniais pakeitimais – aktuali redakcija nuo 2011-07-17
11.Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklės, patvirtintos LR Sveikatos
apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586, pakeistos 2009-12-21 įsakymu Nr.
V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360
12.Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės, patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2004-
04-26 įsakymu Nr. 3D-227; 2011-11-10 įsakymu Nr. 3D-811 patvirtinta redakcija
13.Regulation (EC) No 1069/2009
14.Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009
15.Regulation (EU) No 142/2011
16.Reglamentas (ES) Nr. 142/2011
17.European Commission Working Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nd
draft, 12 February 2001, Brussels
18.Europos parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų
ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva dėl atliekų)
19.Directive 2008/98/EC of the European Parliament and of the Council of the 19
November of 2008 on waste and repealing certain Directives (Waste Framework
Directive)

6. 3
20.Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos
Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų – KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.
gegužės 18 d., Briuselis
21.Communication from the Commission to tehe Council and the European Parliament on
Future Steps in Bio-waste Management in the European Union - COM(2010)235 final,
18 May, 2010, Brussels
22. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekų
tvarkymo Europos Sąjungoje (2009/2153(INI))- 2010 m. liepos 6 d.
23.European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September,
2010, Brussels
24.IS 441:2011, Quality Requirements for a Compost Manufactured from Source
Segregated Separately Collected Biodegradable Materials, Ireland
25. The Quality Protocol for the Production and Use of Quality Compost from Source-
Segregated Biodegradable Waste, 2008, WRAP, EA, UK
26.The Quality Protocol for the Production and Use of Quality Outputs from Anaerobic
Digestion of Source-Segregated Biodegradable Waste, draft, 2008, WRAP and EA, UK
27.BSI PAS 100:2005, Specification for Composted Materials, WRAP and EA, UK
28.BSI PAS 110:2010, Specification for Whole Digestate, Separated Liquor and
Separated Fibre Derived from Anaerobic Digestion of Source-Segregated
Biogegradable Materials, WRAP, UK
29.RAPPORT B2009, Certification Rules for Compost, Avfall Sverige utveckling, , Avfall
Sverige AB, ISSN 1103-4092
30.RAPPORT B2009, Certification Rules for Digestate, Avfall Sverige utveckling, Avfall
Sverige AB, ISSN 1103-4092
31.RAL (2007): Kompost – Gütesicherung: RAL-GZ 251. Compost Quality Label,
Germany
32.RAL (2007a): Gärprodukt – Gütesicherung: RAL-GZ 245. Quality Assurance System
for Digestion Products, Germany
33. RAL (2007f): NawaRo Gärprodukt – Gütesicherung: RAL-GZ 246. Quality Assurance
System for Digestion Products Produced From Renewable Energy Crops, Germany
34. RAL – GZ 258. Quality Assurance System for AS Humus (Sewage Sludge Compost),
Germany
35. BioAbfV (1998): Ordinance on the Utilisation of Biowastes on Land used for
Agricultural, Silvicultural and Horticultural Purposes (Ordinance on Biowaste -
BioAgfV), Federal Law Gazete BGB1.I p. 2955, Germany
36.Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity.
Part 1 – Oxygen Uptake Rate (OUR), CEN/TS 223, prEN 16807-1:2010-04
37.Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity.
Part 2 – Self Heating Test for Compost, CEN/TS 223, prEN 16807-2:2010-04
38.Chemical Analyses – Determination of Loss on Ignition in Sediment, Sludge, Soil, and
Waste, TC WI:2003 (E), CEN Working Document, 2004-01
39.Odour Concentration Measurement by Dynamic Olfactometry, 1995, CEN TC
264/WG2 „Odours“, Final WG2 Draft prEN

7. 4
2. Apibrėžimai
Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ ataskaitoje ir jos priede:
studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ projekte - naudojami
žemiau išvardinti apibrėžimai
Kompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas (skaidymasis)
kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas sparčiai besidauginančių mikroorganizmų
(mikrobų bei dirvožemio pirmuonių ir bestuburių), kurio metu išsiskiria šiluma ir susidaro
vanduo, anglies dvideginis bei mineraliniai azoto junginiai - organinės medžiagos yra
stabilizuojamos (mineralizuojamos ir iš dalies humifikuojamos), pagaminamas humusu
praturtintas organinis produktas kompostas.
Kompostavimas – tai sudėtingas kompleksinis kontroliuojamas mikrobiologinis –
biocheminis – fizikinis procesas, kurį (kurio rezultatą) galima nusakyti tokia bendra
formule:
bioskaidžios atliekos + O2 → kompostas +CO2 + H2O + šiluma
Kompostas – organinė trąša/dirvožemio pagerintojas – higienizuotas stabilus
homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros) juodos spalvos organinis produktas,
susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių, praturtintas humusu, gaunamas
organinių medžiagų kompostavimo metu.
Mineralizacija (amonifikacija ir nitrifikacija) – organinių azoto junginių virtimas
mineraliniais, veikiant mikroorganizmams.
Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje, veikiant
mikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims ir bestuburiams) ir kitiems veiksniams, kurių
rezultate susidaro humusas.
Šio proceso metu hemiceliuliozė, celiuliozė, lignoceliuliozė, ligninas ir kitos organinės
medžiagos virsta humusinėmis medžiagomis (fulvo rūgštimis, huminėmis rūgštimis,
humatomelaninėmis rūgštimis ir huminu (netirpiomis humusinėmis medžiagomis –
nehidrolizuotomis organinėmis liekanomis, lipoidais, vaškais, dervomis, bitumais)).

8. 5
Humusas (lot. humus 'žemė, dirvožemis'), puvenos – organinė dirvožemio arba
komposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroorganizmų liekanų destrukcijos, biologinio
(metabolinio) ir biocheminio kitimo metu, lygiagrečiai vykstant irimo ir sintezės procesams.
Humusą sudaro humusinės medžiagos (fulvo ir huminės rūgštys, humatomelaninės
rūgštys ir huminas (netirpios humusinės medžiagos – nehidrolizuotos organinės liekanos,
lipoidai, vaškai, dervos, bitumai)).
Fulvinės (fulvo-) rūgštys - polimerinės organinės rūgštys, tirpstančios vandenyje,
rūgštyse ir šarmuose;
Huminės rūgštys - polimerinės organinės rūgštys, netirpstančios vandenyje ir rūgštyse;
tirpstančios šarmuose;
Huminas (huminai) – dirvožemio organiniai junginiai, kurie iš viso netirpsta (vandenyje,
rūgštyje ar šarme).
Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas termofilinėje (> 45o
C)
temperatūroje.
Pastaba: tai yra pilnavertis kompostavimas, kai procesas prasidėjęs mezofilinėje
temperatūroje mikroorganizmų veiklos pasekmėje pasiekia termofilinę fazę ir joje išbuvęs
gana ilgą laiką palaipsniui vėl pereina į mezofilinę fazę ir po to temperatūra
stabilizacijos/brendimo metu labai lėtai palaipsniui susilygina su aplinkos temperatūra.
Šaltas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas mezofilinėje (< 45o
C)
temperatūroje.
Pastaba: šaltas mezofilinis organinių medžiagų kompostavimas vyksta tada, kai dėl didelio
C:N santykio temperatūra nepasiekia termofilinio lygio.
Šviežas arba „žalias“ kompostas - tai yra nestabili, blogai struktūrizuota medžiaga,
susidaranti (gaunama) termofilinės kompostavimo fazės metu arba jos pabaigoje.
Stabilizacijos/brendimo fazė (stadija) – po termofilinės kompostavimo fazės sekančios
mezofilinės (aušimo) fazės laikotarpiu prasidėjęs mineralizacijos ir humifikacijos bei
stabilizacijos/brendimo procesas.
Stabilus/subrendęs kompostas - stabilus homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros)
juodos spalvos organinis produktas, susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių,
praturtintas humusu, gaunamas stabilizacijos/brendino fazės pabaigoje.

9. 6
Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsnio
palyginti lengvai suyrančios bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.
Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai (su)yrančių organinių junginių,
palaikančių (užtikrinančių) aukštą mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.
Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras, parodantis mikroorganizmų
aktyvumo laipsnį.
Respiracijos indeksas (RI) – tai mėginio, esančio (patalpinto) tam tikrose specialiose
sąlygose, O2 suvartojimo rodiklis ar CO2 iš(si)skyrimo rodiklis.
Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto tinkamumą naudoti –
kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams, t. y. kai jame nebėra
augalams toksiškų junginių ir/ar mikrobų arba jų yra nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški
junginiai ir mikrobai stabdo augalų augimą.
Pastaba: komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar kompostas yra taip pat
ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats (nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus
– tai jis paprastai yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su
fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).
Kompostavimo starteriai ir/ar pagreitintojai (angl. Composting Starters and/or
Accelerators (Accelerants)) - faktiškai tai yra įvairūs vadinamųjų probiotikų arba kitaip -
naudingųjų mikroorganizmų ar dar kitaip – efektyviųjų mikroorganizmų rinkiniai (mišiniai),
kurie buvo gauti biotechnologijos (mikrobiologinės selekcijos) būdu.
Komposto arbata (angl. Compost Tea) – vermikomposto arba komposto brandintas
(raugintas) – angl. Brewered - vandens ekstraktas.
Komposto substratai.
Substratas - medžiaga ir/ar paviršius, kurioje ar ant kurios auga organizmas; t. y. natūrali
aplinka, kurioje organizmas auga.
Augalams natūralus substratas būna dirvožemis, dirbtinai auginamiems pievagrybiams
substratas yra specialiai paruoštas mišinys.
Naudojant kompostą (humusą) yra ruošiami įvairiausi substratai įvairiems augalams
auginti.

10. 7
Vermikompostavimas
Vermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose, kurio metu sliekai
(lot. Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia organines medžiagas humusu
(gausiai humusu praturtintu kompostu), kuris kartais dar vadinamas tiesiog biohumusu.
Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas) perdirbtos
sliekų - vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu.
Stabilatas – vok. Stabilat, angl. Compost Like Output – yra į kompostą panaši stabilizuota
organinė biomasė – biologinė atlieka, gauta iš mišrių komunalinių atliekų, jas apdorojant
mechaniniu – biologiniu būdu.
Pastaba: iš mišrių komunalinių atliekų srauto mechaniškai atskiriamos užterštos įvairiais
teršalais bioskaidžios atliekos yra apdorojamos anaerobinio pūdymo/rauginimo
(fermentavimo) būdu, išgaunant biodujas, ir toliau kompostavimo būdu biostabilizuojamos
arba iš karto kompostuojamos (biostabilizuojamos); jeigu yra naudojamos
„šlapio“ anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) technologijos, tai stabilatas
gaunamas kompostuojant (biostabilizuojant) sausąją (kietąją) digestato dalį, kuri gaunama
skystą digestatą separuojant centrifugoje arba prese.
Anaerobinis pūdymas/rauginimas (fermentavimas) - angl. Anaerobic Digestion – tai
organinių medžiagų (atliekų) suirimo procesas, kurį atlieka mikrobai anaerobinėje aplinkoje
(t. y. aplinkoje neturinčioje deguonies arba jo turinčioje labai mažai).
Tai yra kompleksinis biologinis (mikrobiologinis/biocheminis) procesas, kurį atlieka
anaerobiniai ir fakultatyviniai mikrobai, susidedantis iš kelių sekančių vienas po kito
mikrobiologinių/biocheminių procesų, vykstančių aplinkoje be deguonies.
Bendrai procesas nusakomas formule:
C6H12O6 → 3CO2 + 3CH4
Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – tai bendrai sakant yra gliukozės (alkoholinės)
fermentacijos procesas, nusakomas formule:
C6H12O6 → 2 C2H5OH + 2 CO2

11. 8
Digestatas – tai organinė medžiaga, likusi po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekų
anaerobinio pūdymo/rauginimo (ar fermentavimo).
Digestatas gaunamas tiek acidogenezės/acetogenezės, tiek ir metanogenezės metu – jie
vienas nuo kito skiriasi.
Acetogeninis digestatas turi daug pluošto (pluoštinių medžiagų), kurį sudaro augalų
struktūrinės dalys – ligninas, lignoceliuliozė ir celiuliozė. Šis digestatas pasižymi didelėmis
vandens sugėrimo (sulaikymo) savybėmis. Jame taip pat gausu mineralų bei mikrobų
liekanų.
Metanogeninis digestatas dažniausiai yra dumblo pavidalo, kartais vadinamas anaerobinio
fermentavimo likeriu (tirpalu). Jame gausu maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai.

12. 9
3. Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –
komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai
Bioatliekų tapimo produktu kriterijai.
Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai).
Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros, įskaitant
komposto ir digestato sertifikavimą.
Komposto kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė vertinama pagal tręšimo maistingųjų
medžiagų (pirmiausia - azoto, fosforo, kalio, magnio) vertę, sausosios medžiagos kiekį,
organinės medžiagos kiekį, humusinių medžiagų kiekį, pH, C:N santykį, ištirpusių druskų
kiekį (nustatoma pagal elektrinį laidį), mikroelementų kiekį ir kitus parametrus.
Aplinkosauginę komposto kokybę ir jo klases lemia galimų teršalų koncentracijos
komposte.
Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas
(Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), o taip pat
arsenas (As).
Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai: PCBs –
polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai.
Fizikinė tarša – tai įvairios kietosios nepageidaujamos medžiagos - priemaišos, kurių
dalelės > 2 mm.
Biologinė tarša – tai komposte galintys būti žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingi
įvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.
3.1. Bioatliekų tapimo produktu kriterijai
Europos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working Documents) 2010 m. numatė
visą eilę priemonių dėl galiojančiose ES direktyvose, reglamentuose ir Europos komisijos
darbo dokumentuose apibrėžtų reikalavimų ir nuostatų, susijusių su bioatliekomis - kurios
bus įgyvendintos artimiausiu metu (per artimiausius kelis metus); tame tarpe bus:
 nustatyti bioatliekų tapimo produktu kriterijai kompostui ir digestatui,

13. 10
 peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl aplinkos, ypač
dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą,
 peržiūrėta (iki 2014 m. pabaigos) Europos parlamento ir Tarybos direktyva
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva dėl
atliekų), numatant galimybę nustatyti užduotis atskiram bioatliekų surinkimui ir
perdirbimui (gaminant atsinaujinančią energiją ir/ar aukštos kokybės kompostą ar
digestatą),
Pastaba
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos
Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.
gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.2. punkte rašoma:
„Komisija tęs darbą siekdama priimti sprendimą, ar pagal PDA (mūsų pastaba –
Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) tikslinga, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. būtų
nustatyti tikslai.
Tikėtina, kad su biologiniu apdorojimu susijęs tikslas turėtų būti derinamas su
geresniu atskiru atliekų surinkimu siekiant užtikrinti gerą komposto ir atliekų pūdymo
atliekų (mūsų pastaba – angl. digestate) kokybę“
 peržiūrėtos direktyvos ir reglamentai dėl trąšų, visų pirma turint omenyje
reikalavimus organinėms trąšoms ir organiniams dirvos pagerintojams.
Šalia kitų svarbių darbų – numatyta jau 2012 m. nustatyti bioatliekų tapimo
produktu (aukštos kokybės kompostu ir digestatu) kriterijus.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (Pagrindų direktyvos dėl
atliekų; angl. – Waste Framework Directive) 6 straipsnis apibrėžia, kada pasibaigia
atliekos statusas (t. y. kada atlieka nustoja buvusi atlieka ir tampa medžiaga -
produktu): „ Atliekų statuso pabaiga
1. Tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1
punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinka
konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:
a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;

14. 11
c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka
produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ir
d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar
žmonių sveikatai.
Prireikus į kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį
galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai.
2. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant,
susijusios su 1 dalyje nurodytų kriterijų priėmimu ir nurodančios atliekų rūšis, kurioms
taikomi tokie kriterijai, patvirtinamos pagal 39 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo
procedūrą su tikrinimu. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius
nebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams (mūsų pastaba – angl. Aggregates),
popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir audiniams.
3. Atliekos, kurios pagal 1 ir 2 dalis nustoja būti atliekomis, taip pat nustoja būti atliekomis
siekiant naudojimo ir perdirbimo uždavinių, nustatytų Direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB,
2002/96/EB, 2006/66/EB ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, kai
patenkinami šiuose teisės aktuose nustatyti perdirbimo ar naudojimo reikalavimai.
4. Kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą,
valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti
atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. Apie tokius sprendimus jos praneša
Komisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir
informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką [24], kai to reikalaujama pagal
tą direktyvą.“
Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnis teigia:
„Valstybės narės prireikus pagal 4 ir 13 straipsnius imasi priemonių skatinti:
a) biologinių atliekų atskirą surinkimą kompostavimui ir biologinių atliekų fermentavimui;
b) biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos
apsauga;
c) aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.
Komisija vykdys biologinių atliekų tvarkymo vertinimą siekdama prireikus pateikti
pasiūlymą. Vertinime bus išnagrinėjama galimybė nustatyti minimalius biologinių atliekų
tvarkymo reikalavimus ir biologinių atliekų kompostavimo bei fermentavimo kokybės
kriterijus, kad būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.“

15. 12
Pastaba
Sąvoka „bioatliekos“ yra apibėžta Pagrindų direktyvoje dėl atliekų 2008/98/EB; ji apima:
 žaliąsias atliekas (t. y. sodų, skverų, parkų ir pan. atliekas),
 maisto/virtuvės atliekas iš namų ūkių ir maitinimo bei prekybos įmonių,
 panašias į aukščiau išvardintas atliekas iš maisto (produktų) gamybos įmonių.
Sąvokos „bioatliekos“ reikia nepainioti su sąvoka „bioskaidžios atliekos“, kuri yra
apibrėžta Atliekų sąvartynų direktyvoje 1999/31//EB.
Bioskaidžios atliekos yra visos atliekos, kurios suyra (biodegraduoja) apdorojant jas
aerobiniu (kompostuojant) arba anaerobiniu (pūdant/rauginant/fermentuojant) būdu, t. y.:
 žaliosios atliekos ir maisto/virtuvės bei į jas panašios atliekos, o taip pat
 popieriaus/kartono atliekos, natūralios tekstilės, odos ir medienos atliekos bei
nuotekų (valymo) dumblas, žemės ūkio atliekos ir miškininkystės atliekos.
Bioatliekų tapimo produktu (kompostu ir digestatu) kriterijų nustatymo tikslas – bendri
visai ES standartai kompostui ir digestatui.
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungos
biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d.,
Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:
„Turėtų būti nustatyti komposto ir atliekų pūdymo liekanų (mūsų pastaba: angl. – digestate)
standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juos
naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir
kontrolės (paryškinta – mūsų).
Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA (mūsų pastaba –
Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) galėtų būti procedūra, pagal kurią nustatoma, nuo
kada atliekos nebelaikomos atliekomis (paryškina- mūsų)“.
Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdirbtos (apdorotos) bioatliekos
nustojo būti laikomos atliekomis ir tapo medžiaga (produktu) – kompostu, saugiu
naudoti ir vertingu – turinčiu paklausą rinkoje.
T. y. bioatlieka nustoja būti atlieka, kai, ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai apdorojant
(perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas (kompostas ar
digestatas), turintis paklausą rinkoje.

16. 13
Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas:
 atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir toliau būtina
taikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo teisės aktus, tam, kad
apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą;
 visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa produktu,
tokiu būdu skatinant atliekų perdirbimą ir (gauto produkto) panaudojimą.
Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos bioatliekos taps produktu
(aukštos kokybės kompostu ar digestatu) po jų biologinio apdorojimo.
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungos
biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d.,
Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:
„Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams nustatytus
standartus.
Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant padidinti
anglies kiekį dirvožemyje.
Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šio
klausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad ES
nustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvenfti nesaugaus naudojimo.
Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo metu
persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (mūsų pastaba – 86/278/EEB)“.
T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad, šalia aukščiau įvardintų bendrų ES
standartų kompostui ir digestatui, kaip produktui iš bioatliekų – ES mastu turėtų būti
nustatyti (atskirame dokumente) ir minimalūs reikalavimai kompostui (ir digestatui)
pagamintam iš NVĮ dumblo. Tai turėtų būti realizuota per peržiūrimą Nuotekų dumblo
direktyvą (86/278/EEB).
Tačiau kol kas (kol kriterijai ES lygiu nėra nustatyti) dėl minimalių reikalavimų kompostui (ir
digestatui) pagamintam iš NVĮ dumlo nustatymo paliekama (teisė) spręsti kiekvienai ES
šaliai – narei pačiai.

17. 14
Kas liečia stabilatą (techninį kompostą?), pagamintą iš organinės mišrių komunalinių
atliekų frakcijos, gautos MBA gamykloje – tai Europos komisija taip pat siūlo palikti tai
reglamentuoti kiekvienai ES šaliai – narei pačiai.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta šiame skyriuje, galime pastebėti, kad Europos
komisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ kompostams (digestatams) bei NVĮ dumblui
ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms, o taip pat apdorotoms bioskaidžioms atliekoms –
kurias būtų galima naudoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kitiems tikslams (apželdinimui ir
rekultivacijai):
1. Aukštos kokybės kompostas (digestatas) – pagal bioatliekų tapimo produktu
kriterijus, nustatomi bendri visai ES standartai kompostui ir digestatui, kai leidžiama
juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir
kontrolės
2. Žemos kokybės (kompostas (digestatas) ir NVĮ dumblas) – nustatomi minimalūs
reikalavimai (standartai) pagal peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą (86/278/EEB)
Pastaba – kol kas tuos minimalius reikalavimus (standartus) nusistato kiekviena ES
šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga .
3. Kokybė žemiau minimalių reikalavimų (standartų) – visoms likusioms biologiškai
apdorotoms bioskaidžioms atliekoms (pvz. stabilatui), nu(si)stato kiekviena ES
šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga.

18. 15
3.1 lentelė. Skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinis
reglamentavimas. Legislative regime for different qualities of sludge and bio-waste
1
* It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal waste are
exempt as much as possible of non-organic material (e.g. metal, plastic, glass).
1
European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September, 2010, Brussels
"PRODUCT" QUALITY
COMPOST/DIGESTATE
(END OF WASTE)
MINIMUM QUALITY FOR
SLUDGE AND BIO-
WASTE
BELOW MINIMUM
QUALITY LIMITS
Input
material
Source segregated
waste
All biodegradable waste
(including mixed
municipal waste and
sewage sludge)*
All biodegradable waste*
Use Not restricted Allowed to be used in
agriculture, however not
on soils subject to high
risk of contamination
Not to be use in
agriculture, possible use
on non-agri soils, for
land reclamation or for
construction purposes
Monitoring Only in production
phase
During production and
use on soils, also periodic
monitoring of soils
Not regulated on EU
level (left for national
regulation)
Regulated
by:
Regulation on end of
waste criteria for bio-
waste
Revised sewage sludge
directive
Left for national
regulation

19. 16
3.2 lentelė. Galimo skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinio reglamentavimo matrica.
Possible matrix structure of regulations for bio-waste and sludge
2
2
End-of-waste Criteria for Compost and Digestate Based on the IPTS draft “Technical report for End-of-waste Criteria for Biodegradable Waste Subject to
Biological Treatment” , Stefanie Siebert, ECN, 16 March 2011

20. 17
3.3 lentelė. Teršalų limitai kompostams (digestatui), NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms bei apdorotoms
bioskaidžioms atliekoms - numatomi (teikiami – siūlomi) pagal aukščiau minimą „trijų lygių sistemą“
Table summarizing the three tier system – current eco-label and sewage sludge directive added for illustration purposes
3
CONTAMINANTS ORGANIC FARMING4
(FROM HOUSEHOLD
WASTE)*
ECO-LABELS 5
* DRAFT EOW*** PROPOSAL
SLUDGE
PROPOSAL
STABILISED
BIOWASTE
DIRECTIVE
86/278/EEC
(CURRENT)*
Cd (mg/kg dm) 0.7 1 1.5 10 3 20 to 40
Cr (total)
(mg/kg dm)
70 (total)
0 (Cr VI)
100 100 1,000 300 -
Cu (mg/kg dm) 70 500 100 1,000 500 1000 to 1750
Hg (mg/kg dm) 0.4 1 1 10 3 16 to 25
Ni (mg/kg dm) 25 50 50 300 100 300 to 400
Pb (mg/kg dm) 45 100 120 500 200 750 to 1200
Zn (mg/kg dm) 200 300 400 2,500 800 2500 to 4000
PAH
(or benzo-a-pyrene)**
- - 6 (2)** 6 (2)**
Impurities ≥2mm 0,5% 0,5 2%
* - parameters given for illustrative purposes
** –exact value as well as other organic contaminants (e.g. PCBs) subject to verification by JRC study(FATE)
*** - values resulting from JRC IPTS study – as the issue of End-of-Waste of bio-waste will be subject of separate debate the values are given for illustrative purpose
only.
Organic farming – except of the quality requirements has also requirements concerning sources of compost, i.e.: product obtained from source
separated household waste, which has been submitted to composting or to anaerobic fermentation for biogas production, need recognised by
the inspection body or inspection authority . It also should be noted that for composts made out of vegetal matter there are no contamination
limits – just requirement that compost is recognised by the inspection body or inspection authority. Positive list of input materials is also set for
eco-labelled composts (soil improvers/growing media).
3
European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September, 2010, Brussels
4
2092/91/EC
5
2007/64/EC and 2006/799/EC

21. 18
Kriterijus, kuriais vadovaujantis bioatliekos nustos būti laikomos atlieka ir taps produktu –
kompostu, Europos komisijos užsakymu rengia Jungtinio tyrimų centro (angl. JRC – Joint
Research Centre) ir IPTS – Institute for Prospective Technological Studies (Sevilija,
Ispanija) konsorciumas JRC/IPTS.
Dar 2008 m. buvo parengta ataskaita „Compost production and use in the Europe. Final
Report“, J. Barth, F. Amlinger, E. Favoino, S. Siebert, B. Kerhes, R. Gottschal, M. Bieker,
A. Löbig, W. Bidlingmaier, 2008, ORBIT/ECN, European Commission DG Joint Research
Centre/IPTS.
Šioje ataskaitoje buvo apžvelgtos ES šalyse – narėse nustatytos komposto klasės,
kompostuojamų medžiagų reglamentavimas, visuomenės sveikatos ir aplinkosauginiai
kompostavimo ir komposto aspektai, sunkiųjų metalų ir kitų teršalų limitai, komposto
kokybės užtikrinimo sistemos, komposto standartai, komposto naudojimas įvairiems
tikslams ir kitkas.
Taip pat 2008 m. buvo paskelbta ataskaita „End-of-Waste Criteria for Compost“,
JRC/IPTS, 2008
Technical Report for End-of-Waste Criteria on Biodegradable Waste Subject to Biological
Treatment. First Working Document, JRC/IPTS, buvo paskelbtas 2011 m. vasario 21 d.
Konsultacijų procesas vyko iki 2011 m. spalio mėn.
2011 m. spalio 11 d. yra paskelbtas Technical Report for End-of-Waste Criteria on
Biodegradable Waste Subject to Biological Treatment. Second Working Document,
JRC/IPTS.
Šio dokumento galutinė versija turi būti pateikta Europos komisijai ir paskelbta – iki 2012
m. II ketv. pabaigos.
Europos komisija numato, kad bioatliekų tapimo produktu kriterijus Taryba ir Europos
parlamentas aprobuos ir jie bus patvirtinti iki 2012 m. pabaigos.
Taigi, apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kompostu ir digestatu) kriterijus, šiuo
metu jau yra:
 pagrįstos bioatliekų tapimo produktu prielaidos, išplaukiančios iš Pagrindų
direktyvos dėl atliekų 2008/98/EB 6 straipsnio nuostatų,
 aprašyta kriterijų nustatymo metodologija ir principai,
 pagrįsti ir aprašyti reikalavimai produkto (komposto ir digestato) kokybei ir pasiūlyti
kokybės parametrai bei komposto (digestato) testavimo (tyrimo) tvarka,

22. 19
 išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos bioatliekos
(kurios tinkamos produktui (kompostui/digestatui) gaminti),
Pastaba
NVĮ dumblas ir organinė frakcija iš mišrių komunalinių atliekų, gauta MBA
gamykloje – į tinkamų produktui (kompostui/digestatui) gaminti bioatliekų sąrašą
neįtrauktos.
 aprašyti reikalavimai kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesui,
 aprašyti reikalavimai produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – charakteriztikų
deklaravimui ir produkto žymėjimui,
 pateikti pasiūlymai produkto (komposto ir digestato) kokybės užtikrinimo sistemų
įdiegimui.
Šiuo metu pagrindinai tebevyksta diskusijos:
 dėl tinkamų produktui iš bioatliekų (kompostui ir digestatui) gaminti bioatliekų
sąrašo;
Pastaba
Kai kurios šalys ir asocijuotos struktūros (pvz., European Water Association)
norėtų, kad į šį sąrašą būtų įtrauktas ir NVĮ dumblas – tačiau JRC/IPTS darbo
grupė (Technical Working Group for „Biodegradable Waste Subject to Biological
Treatment“) su šiuo siūlymu nesutinka ir svariai argumentuoja savo poziciją (pvz.,
Danijoje tik apie 10% iš NVĮ dumblo pagaminto komposto (ar digestato) atitinka
siūlomus limitus dėl teršalų).
 dėl to ar medžiagos, neatitinkančios bioatliekų tapimo produktu (kompostu ar
digestatu) kriterijų, turėtų būti kaip nors reglamentuojamos ES ar nacionaliniu
lygiu; ar šioms medžiagoms tikslinga nustatyti kokius nors nacionalinius produkto
standartus;
Pastaba
JRC/IPTS darbo grupė mano, kad minimalūs reikalavimai (standartai) kompostui
(digestatui) iš NVĮ dumblo turėtų būti nustatomi peržiūrimoje Nuotekų dumblo
direktyvoje (86/278/EEB)

23. 20
 dėl produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – naudojimo nacionalinių
taisyklių būtinumo.
Pastaba
JRC/IPTS darbo grupė mano, kad ES direktyvos ir reglamentai dėl trąšų
(konkrečiai Europos parlamento ir Tarybos 2003 m. spalio 13 d. Reglamentas (EB)
Nr. 2003/2003 dėl tąšų) turėtų būti papildytos nuostatomis dėl organinių trąšų ir
organinių dirvos pagerintojų.

24. 21
3.2. Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų
limitai)
Aukščiau yra pateiktos siūlomos (rekomenduojamos) teršalų koncentracijų ribinės vertės
bioatliekoms, NVĮ dumblui ir MBA stabilatui, kurias pateikė Europos komisija, Europos
komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir ECN – European Compost Network savo
darbiniuose dokumentuose (angl. Working Documents).
3.2.1. Kokybės parametrai (teršalų limitai) kompostui (produktui) ir
digestatui (produktui)
Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas kompostu
(produktu), angl. Qality Compost.
Digestatas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas digestatu
(produktu), angl. Qality Digestate.
Pastaba
Deja, parinkti tinkamus lietuviškus pavadinimus šiems produktams yra nelengva.
Vadinti juos – tiesiogiai pagal aglišką atitikmenį - kokybišku kompostu ir kokybišku
digestatu nesinori; nes išeitų, kad kitas kompostas (pvz., iš NVĮ dumblo) tiesiog yra
nekokybiškas (nors įvairių teršalų jame gali būti ir visai nedaug).
Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus – produktu - kompostu
(ar, atitinkamai, digestatu – produktu) – būtų laikomas tik kompostas (ar digestatas)
pagamintas iš atskirai surinktų bioatliekų ir įvairių pramonės bioskaidžių atliekų (tinkamų
atliekų sąrašas yra derinamas).
Tokiam kompostui (produktui) bus nustatyti bendri visai ES standartai ir šį produktą
bus galima laisvai parduoti visoje ES teritorijoje be jokių biurokratinių barjerų.
Mes siūlome kompostui (produktui) nustatyti tik 1 kokybės klasę – o ribines teršalų
koncentracijas nustatyti apibendrinus aukščiau pateiktus rekomenduojamus
dydžius (už pagrindą imant ECN pasiūlytus dydžius, taikytinus kompostui, pagamintam iš
bioatliekų).

25. 22
Pastaba
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kompostas pagamintas iš NVĮ dumblo pagal JRC/IPTS ir
ECN siūlomus bioatliekų tapimo produktu (kompostu ar digestatu) kriterijus negalės būti
laikomas produktu.
Digestatui (produktui) siūlome nustatyti tokias pat ribines teršalų koncentracijas kaip ir
kompostui (produktui).
Pastaba
Tiek kompostui (produktui), tiek ir digestatui (produktui), turi būti taikomi reikalavimai dėl
patogenų nukenksminimo; t.y. iš partijos paimtuose 5-iuose 25 g mėginiuose neturi būti
rasta salmonelių, o E. Coli 5-iuose 1 g mėginiuose gali būti ne daugiau kaip 1000 CFU/g
(pastaba: CFU/g – koloniją formuojančių vienetų skaičius grame, t. y. Kol. Sk./g.
Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad iš tinkamų bioatliekų pagamintiems
kompostui (produktui) ir degestatui (produktui) bus nustatomi bendri visai ES
standartai – ir leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis
naudojamas, stebėjimo ir kontrolės.
Todėl žemiau pateikiami siūlomi teršalų limitai yra tokie pat kaip kad rekomenduoja
Europos komisija ir Europos komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) bei ECN – European
Compost Network.
Taip daroma dar ir todėl, kad ateityje - po to, kai bus įteisinti bendri ES standartai - tų
nustatytų teršalų limitų nebereikėtų peržiūrėti ir keisti.
Omenyje turima ir tai, kad jau artimiausioje ateityje bus įteisinti bendri visai ES komposto
(produkto) ir digestato (produkto) kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimo procedūros
bei sertifikavimo tvarka ir visoje ES galiojančio sertifikato išdavimo tvarka.
Pastaba
Šiuo metu Lietuvoje kompostui ir digestatui nėra nustatyta jokių teršalų limitų
(koncentracijų ribinių verčių).

26. 23
3.4 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui (produktui) ir
digestatui (produktui), pagamintam iš bioatliekų, kurioms taikomi Europos komisijos rengiami bioatliekų
tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijai
Teršalai
mg/kg s.m.
Cd Cr
bendras
Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g mėginyje
Kompostas
(produktas)
1,5 100 200 1,0 50 100 400 - - 0,5 2 nerasta
Digestatas
(produktas)
1,5 100 200 1,0 50 100 400 - - 0,5 2 nerasta
s.m. – sausųjų medžiagų
Pastaba.
Kompostas – produktas gali būti gaminamas iš bioatliekų (maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų atliekų), o taip pat maisto ir
alkoholio pramonės atliekų, bioetanolio gamybos metu gauto digestato, žemės ūkio atliekų, įskaitant mėšlą ir pan.
Konkretus bioskaidžių atliekų, kurioms bus taikomi bioatliekų tapimo produktu kriterijai sąrašas dar tik rengiamas – jis
bus patvirtintas kartu su kriterijais.
Iki bus patvirtintas šis ES mastu taikomas sąrašas – siūloma patvirtinti atitinkamą Lietuvos sąrašą; už pagrindą priimant
ECN QAS Quality Manual pateiktą tinkamų atliekų sąrašą.
Kompostas (produktas) gali būti gaminamas ir iš digestato (produkto), kuris pagamintas iš aukščiau minimų atliekų.
NVĮ dumblas ir iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje gauta bioskaidžių atliekų frakcija – laikomi netinkamais
kompostui (produktui) ir digestatui (produktui) gaminti.

27. 24
Kalbant apie kompostą (produktą) taip pat būtina omenyje turėti ir Reglamentą (EB)
889/2008 dėl ekologinės žemdirbystės.
Todėl nustatant ribines teršalų koncentracijas ir reglamentuojant komposto (produkto)
naudojimą, turės būti pažymėta, kad kompostas (produktas) numatomas naudoti
ekologiniuose ūkiuose - turi atitikti reikalavimus taikomus ekologiškam tręšimui.
Tačiau kokios nors atskiros ekologinio komposto klasės siūlome nenustatyti (nes
tada visi vartotojai ir norės įsigyti tik šį ekologinį kompostą – kitą (likusį) bus sunku
realizuoti). Kitaip sakant – turi būti stengiamasi visur parodyti, kad kompostas yra geras
produktas, tinkamas naudoti žemės ūkyje.
3.2.2. Kokybės parametrai (teršalų limitai) kompostui ir digestatui,
pagamintiems iš NVį dumblo
Kaip jau minėta aukščiau, Europos komisija ir JRC/IPTS bei ECN siūlo į kompostui
(produktui) tinkamų bioatliekų, kurioms bus taikomi bioatliekų tapimo produktu kriterijai,
sąrašą neįtraukti NVĮ dumblo.
Tai daroma visų pirma todėl, kad ES vartotojai (pagrindinai žemdirbiai) turi susiformavę
neigiamą požiūrį į kompostą pagamintą iš NVĮ dumblo.
Kita vertus praktika parodė, kad NVĮ dumble yra palyginti didelės įvairių teršalų
koncentracijos ir iš jo pagaminti aukštos kokybės kompostą yra sudėtinga.
NVĮ dumblo naudojimą žemės ūkyje reglamentuoja Nuotekų dumblo direktyva
98/278/EEB.
Direktyvoje yra nurodyta, kad dumblas, prieš jį naudojant žemės ūkyje, turi būti
apdorotas, nukenksminant jame esančius patogenus (pastaba – lietuviškame direktyvos
vertime vietoje žodžio apdorojimas arba perdirbimas (angl. Treatment) neteisingai yra
vartojamas žodis „išvalyti“).
Apdoroti dumblą galima termiškai (kaitinant), chemiškai (naudojant kalkes ar NaOH ir
pan.) arba perdirbant (apdorojant) jį biologiškai – apdorojant anaerobiškai (išgaunant
biodujas) ir/ar kompostuojant.
Reikalavimai keliami biologiniam dumblo apdorojimui yra aptariami šioje ataskaitoje toliau
- aptarioant reikalavimus kompostavimo procesui.

28. 25
Pastaba
Direktyva taip pat numato, kad ES šalys – narės ją įgyvendindamos gali taikyti ir tam tikras
išimtis; pvz., gali leisti NVĮ dumblą naudoti žemės ūkyje ir neapdorotą, nustatydamos
tokias tręšimo (įterpimo į dirvą) juo sąlygas, kurios nekeltų pavojaus žmonėms, gyvūnams
ir augalams.
Direktyvoje yra nustatyti žemiau lentelėje pateikiami leidžiami sunkiųjų metalų
koncentracijų limitai (ribinės vertės):
 sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje ribinės vertės, mg/kg s.m.
 sunkiųjų metalų koncentracijos žemės ūkiui skirtame NVĮ dumble ribinės vertės,
 sunkiųjų metalų, kuriuos galima kasmet įterpti žemės ūkio paskirties dirvoje,
ribinės vertės (pagal 10 metų vidurkį), kg/ha/metus.
3.5 lentelė. Sunkiųjų metalų limitai (ribinės vertės) pagal Nuotekų dumblo direktyvos
98/278/EEB nuostatas ir EK siūlomi (peržiūrint direktyvą) limitai (ribinės vertės)
Elementai
EK siūlomos
– peržiūrint
direktyvą -
koncen-
tracijų
NVĮ dumble
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Koncen-
tracijų
NVĮ dumble
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Koncen-
tracijų
dirvožemyje
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Įterpimo
limitai
(ribinės
vertės)
kg/ha/metus
EK siūlomi –
peržiūrint
direktyvą -
įterpimo
limitai
(ribinės
vertės)
kg/ha/metus
Cd 10 20-40 1-3 0,15 0,015
Cr (total) 1000 - - - 3
Cr(VI) - - - - 0,15
Cu 1000 1000-1750 50-140 12 3 ,00
Hg 10 16-25 1-1,5, 0,1 0,01
Ni 300 300-400 30-75 3 0,75
Pb 500 750-1200 50-300 15 1
Zn 2500 2500-4000 150-300 30 7,5
Pastaba: s.m. – sausųjų medžiagų
Direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje yra priimti „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei
rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005“, patvirtinti LR Aplinkos ministro 2005-11-28
įsakymu Nr. D1-575.

29. 26
LAND 20-2005 nustato NVĮ dumblo klases ir kategorijas, reikalavimus dumblo apdorojimui,
bei reikalavimus nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje (paskleidimui dirvos paviršiuje
ar įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrų plantacijose ir pažeistų teritorijų rekultivavimui.
Nuotekų dumblas pagal leistinas sunkiųjų metalų koncentracijas jame yra suskirstytas į 3
kategorijas:
Dumblo
kategorija
Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Pb Cd Cr Cu Ni Zn Hg
I < 140 < 1,5 < 140 < 75 < 50 < 300 < 1,0
II < 750 < 20 < 400 < 1000 < 300 < 2500 < 8,0
III > 750 > 20 > 400 > 1000 > 300 > 2500 > 8,0
Pastaba
Manome, kad LAND 20 – 2005 yra įsivėlusi logikos klaida, nes III kategorijos dumblui
turėtų būti nustatyti tokie leistini teršalų limitai:
III < 1200 < 40 < 500 < 1750 < 400 < 4000 < 25
T.y. turėtų būti nustatyti maksimalūs leistini (pagal direktyvą 98/278/EEC) sunkiųjų metalų
koncentracijų dumble limitai (pastaba – direktyva 98/278/EEC chromui nenustato jokių
limitų) – kai tą dumblą dar galima kur nors naudoti gamtinėje aplinkoje.
Tuo tarpu nuotekų dumblas, kai sunkiųjų metalų koncentracijos viršija net maksimalius
leistinus limitus pagal direktyvą 98/278/EEC – gamtinėje aplinkoje negali būti naudojamas
niekur. Tuo tarpu dabar LAND 20-2005, kas liečia III kategorijos dumblą – yra nustatyta
kas kita.
Žemės ūkyje (paskleidimui dirvos paviršiuje ar įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrų
plantacijose ir pažeistų teritorijų rekultivavimui gali būti naudojamas tik I ir II kategorijos
nuotekų dumblas.
Draudžiama naudoti III kategorijos ir neapdorotą (pirminį ?) nuotekų dumblą.
Deja, dėl to LAND 20-2005 24.1 punkto, kuriame naudojama keista sąvoka „neapdorotas
(pirminis)“ dumblas, kyla rimtų nesusipratimų – nes aktyvųjį perteklinį dumblą lyg tai ir
būtų galima naudoti net ir visiškai jo neapdorojant?

30. 27
Nors tame pačiame LAND 20-2005 aiškiai apibrėžta kas yra apdorotas dumblas –
dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai paveiktas, ilgai laikytas arba
kitokiu procesu paveiktas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį
naudojant yra sumažintas (ir pateikta nuoroda į direktyvą 98/278/EEC).
Taigi, pagal LAND 20-2005 neapdoroto aktyviojo perteklinio dumblo naudoti žemės ūkyje
(paskleidimui dirvos paviršiuje ar įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrų plantacijose ir
pažeistų teritorijų rekultivavimui taip pat negalima.
Jeigu norima leisti naudoti ir neapdorotą aktyvųjį perteklinį dumblą – tai reikia atitinkamai
pakeisti (pataisyti) LAND 20-2005; pastaba – direktyva 98/278/EEC leidžia naudoti ir
neapdorotą nuotekų dumblą, valstybei – narei nustačius tam tikras konkrečias jo įterpimo į
dirvą sąlygas.
Kaip jau minėta aukščiau, nuotekų dumblas gali būti apdorojamas biologiškai – jį
apdorojant anaerobiškai (išgaunant biodujas) ir/ar kompostuojant.
Todėl būtų tikslinga nustatyti ir atitinkamus reikalavimus iš I bei II kategorijos NVĮ
dumblo pagamintam kompostui bei digestatui.
Pastaba
Šiuo metu Lietuvoje kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo, nėra nustatyta
jokių teršalų limitų (koncentracijų ribinių verčių).
Nors NVĮ dumblas yra netinkamas kompostui (produktui) ir digestatui (produktui)
gaminti - t.y. biologiškai apdorotas dumblas ir toliau liks atlieka (turės atliekos statusą), nes
pagal baigiamus parengti ES bioatliekų tapimo produktu kriterijus, jis yra neįtraukiamas į
tinkamų bioatliekų sąrašą – iš nuotekų dumblo (ypač iš I kategorijos dumblo) galima
pagaminti aukštos kokybės kompostą arba digestatą.
Todėl, nors šio komposto ir nebus galima laisvai pardavinėti kitose ES šalyse – jį
puikiausiai bus galima naudoti Lietuvoje.
Atsižvelgus į aukščiau išsakyta, tikslinga išskirti atskiras komposto ir digestato,
pagamintų iš NVĮ dumblo, klases ir nustatyti joms leistinus teršalų limitus
(koncentracijų ribines vertes).

31. 28
3.5 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir digestatui,
pagamintiems iš NVĮ dumblo
Teršalai
mg/kg s.m.
(sausųjų medžiagų)
Cd Cr
bendras
Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g mėginyje
Kompostas
(iš NVĮ dumblo)
1,5 100 200 1,0 50 100 400 1,0 1,0 0,5 2 nerasta
Digestatas
(iš NVĮ dumblo)
1,5 100 200 1,0 50 100 400 1,0 1,0 0,5 2 nerasta
Techninis kompostas
(iš NVĮ dumblo)
10 400 1000 8 300 500 2500 4,0 1,0 1,0 3 nerasta
Techninis digestatas
(iš NVĮ dumblo)
10 400 1000 8 300 500 2500 4,0 1,0 1,0 3 nerasta
Pastaba
Nustačius tokias leistinas teršalų normas komposte ir digestate, pagamintame iš NVĮ dumblo – atitinkamai reikės
koreguoti (tikslinti) ir normas, nustatytas LAND 20 – 2005.
Siūlytume išnagrinėti galimybę, kad būtų uždrausta žemės ūkyje naudoti II kategorijos NVĮ dumblą bei, atitinkamai,
techninį kompostą ar digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo; leidžiant juos naudoti tik pažeistų teritorijų rekultivavimui,
apželdinimui - kraštotvarkai (angl. – landscaping) ir energetinių augalų plantacijoms bei miškams tręšti.

32. 29
3.2.3. Kokybės parametrai (teršalų limitai) techniniam kompostui
(stabilatui), pagamintam iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų MBA gamykloje
iš mišrių komunalinių atliekų
Panašiai kaip ir techniniam kompostui iš NVĮ dumblo, būtina nustatyti leistinus teršalų
limitus (koncentracijų ribines vertes) ir techniniam kompostui (stabilatui) – pagamintam iš
bioskaidžių atliekų frakcijos, gautos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje.
Geresnės kokybės stabilatas, galėtų būti vadinamas techniniu kompostu; bet nurodant,
kad jis pagamintas MBA gamykloje - techninis kompostas (stabilatas).
Jį, kaip ir techninį kompostą ar digestatą pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galima naudoti tik
pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai (apželdinimui); gal būt, ir energetinių augalų
plantacijoms bei miškams tręšti – tai reikėtų apsvarstyti atskirai.
Techninį kompostą (stabilatą) reikėtų uždrausti naudoti žemės ūkyje – nes tam nėra jokio
poreikio; be to didelė rizika į dirvožemį įnešti daug įvairių teršalų, tame tarpe įvairių
priemaišų.
Stabilizuotos bioskaidžios atliekos, kurių teršalų koncentracijos būtų didelės – būtų
vadinamos tiesiog stabilatu.
Jį būtų galima tik sukūrenti specialioje atliekomis kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje,
laikantis atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų, arba šalinti sąvartyne (naudoti
sąvartyne atliekų perdengimui ir atliekų kaupo uždengimui).
Pastaba
Digestatas iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų iš mišrių komunalinių atliekų MBA
gamykloje, negali būti pagamintas – nes šios bioskaidžios atliekos privalo būti
stabilizuotos anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) ir/ar kompostavimo (bio-
džiovinimo) metu (būdu).

33. 30
3.6 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam kompostui
(stabilatui), pagamintam iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų MBA gamykloje iš mišrių
komunalinių atliekų
Teršalai
mg/kg s.m.
(sausųjų medžiagų)
Cd Cr
bendras
Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g mėginyje
Techninis kompostas
(stabilatas)
3 300 500 3 100 200 800 4 2 2 2 nerasta
Stabilatas,
jeigu teršalai
> 3 > 300 > 500 > 3 > 100 > 200 > 800 > 4 >2 >2 >2 nerasta
Pastaba
Stabilatas gali būti tik:
 arba šalinamas sąvartyne (naudojamas sąvartyne atliekų perdengimui ir atliekų kaupo uždengimui),
 arba sukūrenamas specialioje atliekomis kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje.
Naudoti stabilatą kaip trąšą žemės ūkyje (energetinių augalų plantacijoms ar miškams tręšti) draudžiama.

34. 31
3.3. Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir
procedūros, įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą
Galima išskirti komposto kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybę.
Ji vertinama pagal sausosios medžiagos kiekį komposte, organinių medžiagų kiekį ir,
ypač, pagal humusinių medžiagų kiekį, o taip pat tręšimo maistingųjų medžiagų vertę (visų
pirma pagal mineralinio azoto, fosforo, kalio ir magnio bei mikroelementų kiekį);
atsižvelgiama ir į pH, C:N santykį ir, ypač, ištirpusių druskų kiekį (nustatomas pagal
elektrinį laidį) bei kitus parametrus.
Aplinkosauginę komposto kokybę lemia galimų teršalų koncentracijos komposte.
Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas
(Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), o taip pat
arsenas (As). Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai: PCBs –
polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai. Fizikinė tarša – tai įvairios
kietosios nepageidaujamos medžiagos - priemaišos, kurių dalelės > 2 mm.
Biologinė tarša – tai komposte galintys būti žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingi
įvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.
ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybės užtikrinimo sistemos - nuo
paprasčiausių ir mažai reglamentuotų iki detaliai reglamentuotų ir gana sudėtingų; jos yra
privalomos arba laisvanoriškos.
Supaprastinta (paprasta) komposto registracijos schema (sistema), be trečiosios šalies
(pvz., akredituotos laboratorijos) inspektavimo, kai komposto mėginius paima ir į
laboratoriją tyrimui pristato pats komposto gamintojas – įdiegta pagal organines trąšas
ar organinius dirvos pagerintojus reglamentuojančius teisės aktus - veikia Latvijoje,
Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje (dabar keičiama), Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje,
Ispanijoje, Airijoje (pakeista 2011 m., įdiegus komposto kokybės standartą IS441:2011).
Kitu atveju, laboratorija, be komposto mėginių tyrimų ir ataskaitų (apie jų duomenis),
vykdo dar ir kompostavimo proceso dokumentavimo ir monitoringo inspektavimą,
įskaitant ir naudojamų (kompostavimui) bioatliekų inspektavimą.

35. 32
Šita viso (pilno) kompostavimo ir monitoringo proceso registracijos ir sertifikavimo, pagal
veikiančius teisės aktus ir standartus, sistema yra įdiegta Slovakijoje ir Ispanijoje.
Produkto (komposto) sertifikavimo schema (sistema), kai sertifikavimą pagal išsamius
nacionalinius bioatliekų tapimo produktu teisės aktus (standartus ir kt.) atlieka trečia šalis
(komposto kokybės užtikrinimo organizacija ir akredituota laboratorija), įskaitant
kompostavimo proceso ir jo monitoringo dokumentacijos įvertinimą (analizę), išorinį
inspektavimą ir komposto mėginių ėmimą - veikia Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje
(Flandrijoje), Nyderlanduose, Liuksemburge – kaip privaloma sistema; o taip pat, kaip
laisvanoriška sistema - Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vengrijoje (diegiama).
ECN – QAS komposto kokybės užtikrinimo vadovas (ECN – QAS Quality Manual)
taip pat yra parengtas šios sistemos (schemos) pagrindu, apibendrinus įvairių šalių, kurios
ją naudoja, patirtį.
Norime atkreipti dėmesį į keletą svarbių sistemos (schemos) elementų (nes tai gali būti
aktualu ir Lietuvai):
 komposto gamintojas yra atsakingas už atitikimą reikalavimams dėl naudojamų
medžiagų (atliekų), kompostavimo proceso užtikrinimo ir proceso dokumentavimo,
išorinio kokybės patvirtinimo ir produkto (komposto) žymėjimo,
 komposto gamintojas privalo turėti sutartį su autorizuota (akredituota) laboratorija,
 komposto mėginius ima autorizuota (akredituota) laboratorija (arba laboratorijos
pasamdytas partneris),
 autorizuota (akredituota) laboratorija ir/ar komposto kokybės užtikrinimo
organizacija įvertina (inspektuoja) ir patvirtina dokumentaciją, reikalingą
pagaminamam kompostui sertifikuoti,
 remdamasi (dokumentacijos) analitiniu įvertinimu ir inspektavimu vietoje, komposto
kokybės užtikrinimo organizacija suteikia įmonei (aikštelei, gamyklai) sertifikatą
procesui ir gaminamam produktui (kompostui), įskaitant teisę naudoti atitinkamą
ženklą,
 kompostas įgyja produkto statusą nuo to momento, kai komposto partija yra
deklaruojama pagal atitinkamą sertifikatą, gautą iš išorinės laboratorijos ar
kompostavimo kokybės užtikrinimo organizacijos – kaip tai numatyta atitinkamuose
teisės aktuose,

36. 33
 teisingas komposto panaudojimas, remiantis sertifikuoto komposto ženklinimo ir
deklaracijos duomenimis, įskaitant rekomendacijas (specifikacijas) tinkamam
naudojimui numatytiems tikslams – yra komposto naudotojo pilna atsakomybė,
įskaitant visišką atitikimą tręšimo ir aplinkosaugos taisyklėms,
 po komposto pažymėjimo ir deklaravimo, jis lieka produktu tiek ilgai, kiek yra
naudojamas pagal nustatytą tvarką (už neteisingą – ne pagal galiojančius teisės
aktus – komposto panaudojimą, dėl ko jis vėl virsta atlieka (įgyja atliekos statusą),
atsakomybę neša komposto naudotojas).
Vis daugiau ES šalių – narių šalia komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemų
įdiegia ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemas.
Vokietija digestato kokybės užtikrinimo sistemą kaip laisvanorišką kokybės ženklinimo
standartą RAL GZ 256 įdiegė dar 2000 m.
Vėliau, 2007 m., vietoje vieno RAL GZ 256 – buvo įdiegti du nauji standartai:
 Digestatui iš bioatliekų – RAL (2007a): Gärprodukt – Gütesicherung RAL – GZ
245; kai biodujų gamybai naudojamos įvairios organinės atliekos: organinės
komunalinės (maisto/virtuvių) atliekos, maisto pramonės ir mėsos perdirbimo
atliekos, organinės pamonininės atliekos ir pan. Šioms atliekoms anaerobiškai
apdoroti leidžiamas tik termofilinis procesas.
 Digestatui iš atsinaujinančių energetinių augalų – RAL (2007b): NawaRo
Gärprodukt – Gütesicherung RAL – GZ 246; kai biodujų gamybai naudojamas tik
mėšlas ir srutos, energetiniai augalai, šiaudai ir žaliosios atliekos. Šioms atliekoms
anaerobiškai apdoroti leidžiamas tiek termofilinis režimas, tiek ir mezofilinis režimas
– kai atliekos reaktoriuje išlaikoms ne trumpiau kaip 20 dienų.
Yra įteisinti dviejų tipų digestatai:
 skysti (sausųjų medžiagų < 15%),
 „sausi“ (sausųjų medžiagų > 15%).
Švedija taip pat turi atskirus komposto ir digestato kokybės standartus – atitinkamai
RAPPORT B2009, Certification Rules for Compost ir RAPPORT B2009, Certification
Rules for Digestate, Avfall Sverige utveckling, Avfall Sverige AB, ISSN 1103-4092

37. 34
Kokybiškam kompostui ar digestatui gaminti tinkamomis pripažystamos tik švarios ir
atskirai surinktos bioatliekos:
 žaliosios parkų, skverų, želdynų ir pan. teritorijų atliekos,
 sodų, šiltnamių ir pan. atliekos,
 virtuvės/maisto atliekos iš maitinimo įstaigų ir namų ūkių,
 maisto atliekos iš parduotuvių ir prekybos centrų bei didmeninės prekybos įmonių,
 tinkami kompostavimui šalutiniai gyvūniniai produktai,
 žemės ūkio atliekos,
 miškininkystės atliekos.
Didžiojoje Britanijoje veikia labai išsamiai reglamentuota komposto kokybės užtikrinimo
sistema BSI PAS 100 – 2005.
Didžioji Britanija nuo 2010 m. yra įdiegusi ir digestato kokybės užtikrinimo sistemą BSI
PAS 110 – 2010.
Komposto kokybės standartas Vokietijoje buvo įdiegtas dar 1992 metais.
Šiuo metu galioja 2007 m. redakcijos standartas – RAL (2007): Kompost - Gütesicherung
RAL – GZ 251; jis yra laisvanoriškas.
Tinkamomis kompostuoti bioatliekomis yra pripažįstamos:
 atskirai surinktos butinės bioatliekos (namų ūkių virtuvės atliekos),
 maisto pramonės atliekos,
 žaliosios atliekos.
Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema susideda iš tokių elementų:
 išorinio monitoringo: nuolatinės ir nepriklausomos produkto kokybės kontrolės,
 vidinio monitoringo: imonės vykdomo kompostavimo proceso kontrolė ir
dokumentavimas,
 kokybės kriterijų: produkto kokybės standartizacija,
 kokybės ženklinimo: produkto kokybės charakterizavimas,
 privalomo deklaravimo: produkto sudėties ir esminių produkto charakteristikų
aprašymas,
 (pri)taikymo rekomendacijos (vadovai, specifikacijosd ir pan.),
 Atitikimo teisės aktų reikalavimams įrodymas.

38. 35
Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami:
 pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais – mažiausiai 4
kartus per metus, ne rečiau kaip 3 mėnesiai;
 vėlesniais metais – jeigu nėra nukrypimų nuo normų, mėginiai gali būti imami ir
rečiau.
Vokietijoje 2003 m. buvo įdiegtas atskiras standartas kompostui iš NVĮ dumblo – RAL GZ
– 258 for AS Humus.
Apibendrinusi įvairių šalių patirtį, 2010 m. European Compost Network ECN e.V. parengė
išsamų komposto kokybės užtikrinimo vadovą (ECN –QAS Quality Manual).
Juo taip pat vadovavosi JRC/IPTS, rengdami bioatliekų tapimo produktu (kompostu ar
digestatu) kriterijus.
Pagrindiniai ECN-QAS komposto kokybės užtikrinimo sistemos principai:
 žaliavų kokybė (tinkamų bioatliekų naudojimas) – tinkamų atliekų sąrašas,
 proceso kokybė – įmonės (aikštelės, gamyklos) sertifikavimas,
 produkto kokybė - produkto sertifikavimas,
 produkto naudojimo kokybė (tinkamas produkto naudojimas) – produkto
deklaracija ir žymėjimas bei naudojimo rekomendacijos (gera praktika) ir
specifikacijos.
Visas komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo procesas bei rekomendacijos
kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimui yra pateikti ECN – QAS kokybės vadove
(ECN QAS Quality Manual).
Juo ir siūlytume vadovautis įdiegiant Lietuvoje komposto (digestato) kokybės užtikrinimo ir
sertifikavimo sistemą – t. y. rengiant komposto (digestato) kokybės užtikrinimo ir
sertifikavimo taisykles (su atitinkamais priedais), kurios turėtų būti patvirtintos bendru
Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu.

39. 36

40. 37
Yra gana daug įvairių produkto (komposto) deklaravimo pavyzdžių.
Pateiktus, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija siūlo tirti tokius, žemiau 3.7
lentelėje komposto, kaip trąšos, rodiklius ir tyrimų duomenis pateikti komposto
deklaracijoje:
3.7 lentelė. Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliai
Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai Papildomi komposto kokybės rodikliai
pH
KCl
pH
H2O
Sausoji medžiaga Suminis kalcis (Ca)
Organinė medžiaga Suminis magnis (Mg)
Humusinės medžiagos
(pastaba – pasiūlyta mūsų)
Suminė siera (S)
Suminis azotas (N) Vandenyje tirpus kalcis (Ca)
Suminis fosforas (P) Vandenyje tirpus magnis (Mg)
Suminis kalis (K) Sulfatai (SO
4
)
Elektrinis laidis Chloridai (Cl)
C:N santykis Judrusis boras (B)*
Vandenyje tirpus azotas ir/arba
mineralinis azotas (N-NH
4
+N-NO
3
)
Judrioji geležis (Fe)*
Vandenyje tirpus fosforas (P) Judrusis manganas (Mn)*
Vandenyje tirpus kalis (K) Judrusis molibdenas (Mo)*

41. 38
Europos Sąjungoje mėginių ėmimo ir tyrimo metodai yra standartizuoti.
Dalis tų Europinių metodų (standartų) jau yra perkelti į Lietuvos standartus; kita dalis – dar
ne; likusieji metodai dar nėra iki galo įteisinti ir Europoje.
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija savo mokslo – tiriamąjame darbe „Komposto,
naudojamo žemės ūkyje, kokybės reikalavimų analizė ir įvertinimas“, Kaunas, 2011 -
įvardino metodus (standartus), kurie jau dabar yra naudojami Lietuvoje tiriant komposto
mėginius.
3.8 lentelė. Komposto mėginių tyrimo metodai (standartai)
Mineralinis azotas
(N-NH
4
+N-NO
3
)
mg/kg LST EN 13652:2006
Vandenyje tirpus azotas
(N-NH
4
+N-NO
3
)
mg/l
Vandenyje tirpus fosforas (P) mg/l
Rodikliai Mato vnt. Nustatymo metodai
pH
H2O
pH vnt. LST EN 13037:2003
pH
KCl
pH vnt.
Sausoji medžiaga % LST EN13040:2003
Organinė medžiaga % s.m. LST EN 13039:2003
Suminis azotas (N) % s.m. EN 13654-1
Suminis fosforas (P) % EN 13650
Suminis kalis (K) %
Suminis kalcis (Ca) %
Suminis magnis (Mg) %
Suminė siera (S) %
Elektrinis laidis mS/cm LST EN13038:2003

42. 39
Vandenyje tirpus kalis (K) mg/l
Vandenyje tirpus kalcis (Ca) mg/l
Vandenyje tirpus magnis (Mg) mg/l
Chloridai (Cl) mg/l
Sulfatai (SO
4
) mg/l
Judrusis boras (B) mg/kg
Judrioji geležis (Fe) mg/kg
Judrusis cinkas (Zn) mg/kg
Judrusis varis (Cu) mg/kg
Judrusis manganas (Mn) mg/kg
Judrusis molibdenas (Mo) mg/kg
Optimalūs kompostavimo procesui parametrai:
Anglies/azoto santykis (kompostavimo pradžioje) ~ 25÷30 (35) : 1 vėliau palaipsniui
sumažėjantis iki < 20:1 (galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1)
Dėgnumas ~ 60±5%
pH ~ 6,5÷8
Dalelių dydis:
3÷30 mm, priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruose
įrenginiuose
5÷50 mm, natūralios (savaiminės) aeracijos kaupuose (rietuvėse)
Temperatūtra ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos poreikio
temperatūra turi būti > 55°C)
Deguonies koncentracija ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinės stadijos metu
būtinai > 5%)
Oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjų organinių medžiagų (SOM) termofilinės stadijos
metu; vėliau auštant (mezofilinė brendimo ir stabilizacijos fazė) palaipsniui mažėjantis

43. 40
Kokybiško (gero) komposto parametrai:
Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų
priemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėra
Sunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerija
Kvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miško
Maistinės medžiagos:
pH - 6,5÷8,5
Anglies/azoto santykis C:N < 17:1
Organinės medžiagos - 20÷40%
Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%
N+P2O5+K2O - 2÷5%
Bendras azotas - 1÷2%
Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)
Amonis – 0% arba tik pėdsakai
Sulfidai – 0 ppm
Mikrobiologiniai:
Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjų
medžiagų) per 1 val. arba statinis kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjų
medžiagų) po 4 parų pagal AT4 testą
Brandumas: brandumo indeksas > 50%
Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 g
mėginiuose, žarnyno lazdelių: klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arba
Enteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių arba < 1000 4-5-iuose 1 g
mėginiuose arba < 3 CFU/g
Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre

44. 41
Kokybiško (ekologiško) komposto parametrai –
Reglamento (EB) 889/2008 priedas I :
Kompostas pagamintas iš atskirai surinktų (atskirtų) buitinių atliekų – iš
maisto/virtuvės atliekų (angl. Catering Wastes) ir maisto produktų, kuriems pasibaigęs
galiojimo terminas (angl. Foodstuff); t.y. tik iš augalinių (daržovių ir vaisių) ir gyvūninės
kilmės buitinių atliekų (kurios surinktos į uždaras ir kontroliuojamas talpas) arba iš
digestato pagaminto iš šių atliekų
Sunkiųjų metalų koncentracijos (mg/kg SM):
Kadmio (Cd) < 0,7
Chromo Cr (iš viso) <70
Chromo Cr (VI) – 0
Vario (Cu) < 70
Gyvsidabrio (Hg) < 0,4
Nikelio (Ni) < 25
Švino (Pb) , 45
Zinko (Zn) < 200
Arseno – 0
-----------------------------------------------
Priemaišų (> 2 mm) < 0,5 (% s.m.)
PCB ir PAHs - nėra
Salmonelių – nerasta 5-iuose 25 g mėginiuose
Žarnyno lazdelių (E.Coli) < 1000 CFU/g (kol.sk./g) 5-iuose paimtuose 1 g mėginiuose.
Pastaba
1. NVĮ dumlas į tinkamų kompostui (produktui) gaminti bioskaidžių atliekų sąrašą
nėra įtrauktas; tačiau ECN – QAS siūlo kompostui iš NVĮ dumblo įteisinti
nacionalinį standartą.
2. Į tinkamų kompostui (produktui) gaminti bioatliekų sąrašą taip pat nėra įtraukta ir
bioskaidžių atliekų frakcija, gauta iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje;
tačiau ECN – QAS siūlo techniniam kompostui iš stabilato įteisinti nacionalinį
standartą.

45. 42
Apibendrinant šį skyrių norime atkreipti dėmesį į tai, kad tikslinga būtų nustatyti
keletą komposto ir digestato kokybės standartų.
 Komposto (produkto) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Jį, atsižvelgiant į vykstantį bioatliekų tapimo produktu kriterijų nustatymo procesą
(tikėtina, kad bus patvirtinti iki 2012 m. pabaigos) – jau dabar reikėtų įteisinti (nustatyti)
tokį, kad, gavus teisę ženklinti bendru europiniu (Quality Compost) ženklu, nieko iš
esmės nebereikėtų keisti (perdaryti); t.y. įteisinant šį standartą ir kokybės užtikrinimo
bei sertifikavimo sistemą siūlytume vadovautis ECN – QAS Quality Manual, kad juos
be problemų galėtų aprobuoti europinė komposto (produkto) kokybės užtikrinimo
organizacija (ja greičiausiai ir taps ECM –QAS).
 Digestato (produkto) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Tikėtina, kad Europos komisija bioatliekų tapimo produktu (digestatu) – angl. Quality
Digestate – kriterijus taip pat parengs ir įteisins iki 2012 m. pabaigos arba, vėliausiai,
2013 m. Todėl, įteisinant nacionalinį (Lietuvos) digestato (produkto) standartą, tai reikia
turėti omenyje – tam, kad nebūtų jokių problemų šiam standartui ir digesto (produkto)
kokybės užtikrinimo bei sertifikavimo sistemai tapti europine; t. y. būti aprobuotam
europinės digestato (produkto) kokybės užtikrinimo organizacijos.
 Komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.
Jis yra labai reikalingas tam, kad kompostą, pagamintą iš NVĮ dumblo būtų galima
naudoti žemės ūkyje.
 Digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.
Jis yra labai reikalingas tam, kad digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo būtų galima
naudoti žemės ūkyje.
 Techninio komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.
Jis yra reikalingas tam, kad techninį kompostą, pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galima
naudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei energetinių augalų
plantacijoms ir miškams tręšti.
 Techninio digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.

46. 43
Jis yra reikalingas tam, kad techninį digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galima
naudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei energetinių augalų
plantacijoms ir miškams tręšti.
 Techninio komposto (stabilato) kokybės (užtikrinimo) standartas.
Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.
Jis yra reikalingas tam, kad techninį kompostą (stabilatą), pagamintą iš bioskaidžių
atliekų frakcijos, gautos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje - būtų galima
naudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei, gal būt, energetinių augalų
plantacijoms ir miškams tręšti.
Pastaba
Stabilatą (kai teršalų koncentracijos viršija leistinus limitus) – būtų galima naudoti tik
sąvartyne (atliekų perdengimui arba atliekų kaupo uždengimui) ar tiesiog šalinti
sąvartyne arba jį reikėtų sukūrenti specialioje atliekomis (iš atliekų pagamintu kuru)
kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje.
Komposto (produkto) ir digestato (produkto), komposto ir digestato iš NVĮ dumblo
bei techninio komposto ir techninio digestato iš NVĮ dumblo bei techninio komposto
iš mišrių bioskaidžių atliekų kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistema (schema)
trurėtų būti viena (vieninga).
Šitos sistemos (schemos) pagrindas būtų nacionalinė komposto ir digestato kokybės
užtikrinimo organizacija ir aprobuota (akredituota) laboratorija.

47. 44
3.1. pav. Siūloma (įdiegti) komposto ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistema

48. 45
Preliminariai yra susitarta, kad nacionalinės komposto ir digestato kokybės užtikrinimo
organizacijos funkcijas sutiktų atlikti Lietuvos žemės ūkio rūmai, veikdami kartu su
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija - jungtinės veiklos sutarties pagrindu
įsteigdami viešąją įstaigą.
Ši naujai įsteigta viešoji įstaiga siektų ( ECN – QAS Quality Manual nustatyta tvarka)
gauti ENC – QAS aprobavimą (akreditavimą) europiniam komposto (produkto) ir
digestato (produkto) setrtifikavimui, įskaitant teisę juos ženklinti atitinkamu europiniu ENC-
QAS kokybės ženklu.
Atitinkamas Lietuvos žemės ūkio rūmų raštas yra pateikiamas žemiau.
Visa tai turėtų būti įteisinta Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo
taisyklėse, su atitinkamais priedais (aukščiau išvardintais standartais) – kurios turėtų būti
patvirtintos bendru Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu.

49. 46

50. 47
4. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas
Kompostavimas yra natūralus aerobinis procesas, kurio metu pūvančias (yrančias)
organines medžiagas mikroorganizmai paverčia į CO2, H2O ir sudėtingus metastabilius
junginius (t.y. humusines medžiagas) bei šilumą.
Galutinis produktas – kompostas yra higienizuota, stabili, humusu turtinga medžiaga
Brandumas ir stabilumas yra svarbūs parametrai įvertinant komposto kokybę.
Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto tinkamumą naudoti – tik
brandus kompostas yra tinkamas naudojimui; nes jame jau nebėra fitotoksinių junginių
(tokių kaip NH3 ir/arba lakiųjų (trumpos grandinės) organinių rūgščių) arba jų yra
nereikšmingai mažai.
Yra tiesioginis ryšys tarp komposto brandumo ir jo stabilumo - nes jeigu kompostas yra
pakankamai stabilus, jis kaip taisyklė jau yra ir brandus, nes nebebūna fitotoksiškas (žr.
poskyrį „komposto brandumas“ šio skyriaus pabaigoje).
Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsnio
palyginti lengvai suyrančios bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.
Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai (su)yrančių organinių junginių,
palaikančių (užtikrinančių) aukštą mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.
Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras, parodantis mikroorganizmų
aktyvumo laipsnį.
Respirometrija (deguonies (O2) suvartojimo rodiklis ir/ar aglies dvideginio (CO2)
iš(si)skyrimo rodiklis) plačiai naudojama įvertinant mikroorganizmų aktyvumą ir tuo pačiu
komposto (arba bet kokios kitos bioskaidžios (organinės) medžiagos) stabilumą.
Įvairūs respirometriniai (kvėpavimo) testai yra naudojami nusakyti komposte esančių
mikroorganizmų aktyvumui – todėl ir įvairūs respiracijos (kvėpavimo) indeksai (angl. RI –
Respiration Indeces (Index)) yra naudojami.
Respiracijos indeksas (RI) – tai mėginio, esančio (patalpinto) tam tikrose specialiose
sąlygose, O2 suvartojimo rodiklis ar CO2 iš(si)skyrimo rodiklis.

51. 48
4.1. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo testai (metodai)
Medžiagos kvėpavimo (respirometrinis) aktyvumas – respiracijos (respirometrinis)
indeksas (RI) gali būti apibrėžiamas:
 tiesiogiai, nustatant:
 O2 suvartojimo rodiklį arba
 CO2 iš(si)skyrimo rodiklį;
 arba netiesiogiai – apskaičiuojamas pagal proceso metu išsiskyrusios šilumos
kiekį (temperatūros padidėjimą).
Taigi, respirometrinio (respiracijos) indekso nustatymo metodai yra:
 paremti O2 suvartojimo matavimu,
 paremti CO2 iš(si)skyrimo matavimu,
 savaiminio kaitimo (angl. Self Heating) testais.
Respiracijos indeksai (RI) yra paprastai naudojami ir nustatant stabilato (ar techninio
komposto (iš stabilato)) - kompleksinio mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) metu iš
mišrių komunalinių atliekų (mišrių bioskaidžių atliekų frakcijos, išskirtos po mechaninio
separavimo) gautos į kompostą panašios medžiagos (atliekos) - biologinį stabilumą.
Pagal ES sąvartynų direktyvos reikalavimus, sąvartynuose gali būti šalinamos tik
stabilizuotos bioskaidžios atliekos.
Stabilumo parametrai turi būti ne mažesni, negu yra (bus) nustatyti Lietuvos teisės aktuose
(tie siūlomi parametrai yra aptariami šiame skyriuje toliau).
4.1.1. Deguonies (O2) suvartojimo matavimais pagrįsti testai
(angl. OUR – Oxygen Uptake Rates tests)
Tai yra labiausiai paplitę biologinio medžiagų aktyvumo nustatymo metodai (testai). Jie
suteikia gana tikslią informaciją apie komposto (taip pat ir stabilato ar digestato) mėginio
mikrobiologinį aktyvumą (stabilumą). Metodo trūkumas – tai, kad yra reikalinga atitinkama
laboratorinė įranga, kvalifikuotas personalas ir (dažnai) gan ilga laiko trukmė testui atlikti.
Atliekant O2 suvartojimo matavimus (testavimą) gali būti tiriami skysti, pastos pavidalo ir
kieti mėginiai.
Kaip jau minėjome aukščiau O2 suvartojimo testai yra statiniai ir dinaminiai.

52. 49
Dinaminiai testavimo metodai yra tie, kurių metu užtikrinamas nuolatinis oro padavimas
(pūtimas) tiriamam mėginiui, taip sumažinant galimus O2 difuzijos apribojimus.
Statiniai testavimo metodai nenumato oro padavimo (pūtimo) į mėginį.
Deguonies suvartojimo matavimo metodas (testas) yra plačiai taikomas visoje ES.
Šiuo metu jis jau baigiamas įteisinti kaip bendras ES standartas – žiūrėti:
Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity. Part
1 – Oxygen Uptake Rate (OUR), CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04.
Standarto projektą parengė CEN TC (Technical Commitee) 223 „Soil Improvers and
Growing Media“, vykdydamas HORIZONT projektą.
Deguonies (O2) suvartojimo matavimo testų (metodų) yra bent keletas:
 statiniai respirometriniai indeksai (SRI) – kai matuojamas deguonies koncentracijos
pasikeitimas flakono (kolbos) viršutinėje dalyje, į kolbą patalpinant drėgną žinomo
tūrio ir masės komposto (ar kitos tiriamos medžiagos) mėginį, prie fiksuotos
(žinomos) temperatūros ir slėgio :
 AT4 – 4 parų respirometrinis mėginio aktyvumas,
 SOUR – Specific Oxygen Uptake Rate (specifinis deguonies suvartojimo
rodiklis), kai tiriama mėginio vandens suspensija,
 DSOUR - Specific Oxygen Uptake Rate for Solid Sample (kieto (ne skysto)
mėginio specifinis deguonies suvartojimo rodiklis),
 OD20 – Cumulative O2 Uptake Rate per 20 h (suvestinis (kumuliacinis)
deguonies suvartojimas per 20 val.),
 SRI, RIT, RI37 ir kiti;
 dinaminiai respirometriniai indeksai (DRI) – matuojamas deguonies koncentracijų
skirtumas kolbos – reaktoriaus, kuriame patalpintas mėginys, įėjime ir išėjime:
 DRI – dinaminis respiratorinis indeksas,
 RDRI – Real Dynamic Respiration Index (realus dinaminis respirometrinis
(respiracijos) indeksas),
 PDRI – Potential Dynamic Respiration Index (potencialus dinaminis
respiracijos indeksas),
 kiti.
Aukščiau išvardintų respiracijos (respirometrinių) indeksų, paremtų deguonies (O2)
suvartojimo matavimais, nustatymo - mėginių testavimo trukmė yra įvairi: nuo 3 val. iki 4
parų.

53. 50
Praktijoje labiausiai paplitęs yra statinio respiracijos indekso nustatymo testas (metodas)
AT4 .
4.1.2. Anglies dvideginio (CO2) iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai
(angl. Methods Bases on CO2 Production (Evolution))
CO2 iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti respirometriniai testai:
 ORG0020 – naudojamas Didžiojoje Britanijoje,
 Solvita®
- plačiai paplitęs komercinis testavimo komplektas, ypač JAV (bus plačiau
aprašytas šiame skyriuje vėliau);
 kiti (dujų chromatografija, kolorimetriniai (spalvų) indikatoliai ir pan.).
Išsiskiriantis CO2 kiekis tiesiogiai koreliuoja su aerobiniu mikroorganizmų kvėpavimu
(respiracija). Šio metodo pranašumas – paprasti ir patogūs naudoti prietaisai; trūkumas –
kad jis negali atskirti CO2 išsiskiriančio aerobinėse sąlygose, nuo CO2 – išsiskiriančio
anaerobinėse sąlygose. Dar vienas (esminis) metodo trūkumas yra tai, kad CO2 yra tirpus
vandens tirpaluose ir tas CO2 tirpumas priklauso nuo pH – kadangi tiriamų mėginių pH yra
įvairus, sudėtinga palyginti rezultatus tarpusavyje.
ORG0020 yra BSI PAS 100:2005 komposto kokybės užtikrinimo standarto įteisintas
komposto biostabilumo nustatyto testas naudojamas Didžiojoje Britanijoje.
Bet CEN/TC 223 jo nepripažino tinkamu naudoti visoje Europos sąjungoje.
Dujų išsiskyrimo (fermentacijos) testai
(angl. Gas Formation (Fermentation) Tests)
Dujų susidarymo (išsiskyrimo) arba fermentacijos testas GB21 įteisintas ir plačiai taikomas
Vokietijoje bei Austrijoje.
4.1.3. Savaiminio šilimo testas Rottegrad arba Dewar (pačio mėginio išskiriamos
šilumos kiekio matavimo testas); angl. – Rottegrad or Dewar Self Heating Test
Šis metodas yra paremtas temperatūros pokyčio, kylančio dėl mikroorganizmų biologinio
aktyvumo metu išsiskiriančios šilumos, matavimu.

54. 51
Testo trūkumas yra tai, kad ne tik biologinis procesas įtakoja temperatūrą, bet ir įvairios
cheminės bei biocheminės reakcijos, kurios taip pat yra egzoterminės; be to biomasės
šilimą įtakoja ir kiti faktoriai, kaip antai porėtumas, drėgnumas ir pan.
Todėl dėl šio testo tiesioginio koreliavimo su kvėpavimo (resipracijos) intensyvumo kartais
kyla ir rimtų abejonių.
Bet dėl taikymo paprastumo jis yra gan plačiai naudojamas Europoje ir JAV, Kanadoje bei
Australijoje.
Testas buvo įteisintas Vokietijoje dar 1984 m. ir žinomas kaip Dewar Self-heating Test
arba Rottegrad Self Heating Test (DIN V 11539).
JAV šiam testui atlikti reikalingą įrenginį – Dewar flakoną – platina Woods End Research
Laboratory, Inc. (pastaba: šiai laboratorijai priklauso ir Solvita®
testo prekės ženklo teisės).
Šiuo metu šis biostabilumo testavimo metodas jau baigiamas įteisinti ir kaip bendras ES
standartas – žiūrėti:
Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity. Part
2 – Self Heating Test for Compost, CEN/TC 223, prEN 16807-2:2010-04.
Standarto projektą parengė CEN TC (Technical Commitee) 223 „Soil Improvers and
Growing Media“, vykdydamas HORIZONT projektą.
Žemiau yra pateikti prietaisų, reikalingų atlikti respirometrinio testo ir savaiminio šilimo
testo, pavyzdžiai – atitinkamai SapromatE ir Devar flack:
4.1 pav. Respirometrinio testo prietaisas SapromatE ir savaiminio šilimo testo
prietaisas Devar flack

55. 52
4.1.4. Solvita®
testo rinkinys (angl. Solvita®
test kit)
Solvita®
testas yra komercinis testavimo komplektas (angl. – kit) sukurtas Web End
Research Laboratory, Inc. (JAV) – kurį plačiai visame pasaulyje naudoja kompostavimo
gamyklų ir aikštelių operatoriai kasdieniniam komposto stabilumui ir brandumui nustatyti.
Mūsų žiniomis Solvita®
testas, kaip komposto biostabilumo nustatymo metodas
(standartas) Europoje oficialiai yra įteisintas tik Švedijoje.
Tačiau Solvita®
testavimo komplektas (rinkinys) yra plačiai naudojamas visame pasaulyje
praktiniais tikslais – kompostavimo proceso kasdieninei kontrolei.
Testas paremtas susidarančių (išsiskiriančių) anglies dvideginio (CO2) ir amoniako (NH3)
kiekių nustatymu tiesiog lauko sąlygomis – kompostavimo vietoje.
CO2 ir NH3 kiekiai nustatomi pagal tai, kokia spalva nusidažo Solvita®
komplekte esantys
atitinkami geliai (vienas – skirtas CO2 koncentracijoms indentifikuoti, kitas – NH3
koncentracijoms indentifikuoti).
4.2 pav. Solvita®
testas

56. 53
4.3 pav. Solvita®
testo rinkinys (angl. Solvita®
test kit)
4.1.5. Kiti – ne respirometriniai – stabilato (ar kitų medžiagų)
biostabilumo nustatymo metodai (testai)
BOA (SOA) - bendrojo (suminio) organinės anglies kiekio matavimas
TOC - Total Organic Carbon test
Tai yra cheminis visiems gerai žinomas testas (metodas); todėl jo aprašinėti plačiau
nebūtina.
BOA (SOA)eliuate -bendrojo (suminio) organinio anglies kiekio matavimas eliuate
TOCeluate – Total Organic Carbon in Eluate
Kartais šis testas dar vadinamas bendrojo (suminio) ištirpusios (vandenyje ar kitame
išplaunančiajame skystyje) organinės anglies (IOA) kiekio testu (angl. DOC – Dissolved
Organic Carbon; DOC = TOCeluate).
Tai yra cheminis testas (metodas), kai matuojamas (nustatomas) bendras (suminis)
organinės aglies kiekis, kuris yra (randamas (nustatomas)) tiriamo mėginio eliuate.
Šis testas taip pat yra visiems gerai žinomas - todėl jo aprašinėti plačiau nebūtina.

57. 54
Selektyvaus tirpinimo metodas
Selective Dissolution Method
Iškaitinimo nuostolių (masės sumažėjimo) testas
LoI – Loss on Ignition or Ignition Loss Test
Paprastai pradžioje stabilato (komposto ar kitos medžiagos) mėginys yra kaitinamas ~
105o
C temperatūroje – tam, kad išgaruotų drėgmė.
Po to sausas mėginys yra kaitinamas 500o
C arba 550o
C (kartais net 1000o
C)
temperatūroje inertinių dujų aplinkoje – proceso eigoje organinė medžiaga yra
oksiduojama (išsmilkinama) į CO ir CO2 ir lieka pelenai.
Išmatuojamas (išsmilkintos) organinės masės praradimas.
4.1.6. Digestato biostabilumo nustatymo testai
Praktiškai naudojami tie patys aukščiau aprašyti bet kokių organinių medžiagų
biostabilumo nustatymo testai (metodai).
Kai kuriose šalyse papildomai – šalia minėtų – yra taikomi dar ir kiti testai (metodai).
Lakiųjų (trumpos grandinės) riebiųjų rūgščių koncentracijos įvertinimas
VFA – Volatile Fatty Acids Test
Taikomas dujų chromatografijos metodas.
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)
COD – Chemical Oxygen Demand
Likutinio biodujų potencialo matavimas
Residual Biogas Potential
Didžiojoje Britanijoje testas atliekamas pagal OFW004-005 (WRAP) standartą; leidžiamas
likutinio biodujų potencialo limitas < 0,25 litro / grame sausųjų organinių medžiagų.

58. 55
4.2. Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai
Vokietijoje ir Austrijoje stabilatui, pagamintam iš mišrių komunalinių atliekų yra taikomi
labai griežti stabilumo kriterijai:
 Vokietijoje - statinis respiracijos indeksas < 5 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų),
 Austrijoje - statinis respiracijos indeksas < 7 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų).
Vokietijoje ir Austrijoje dar plačiai naudojamas ir kitas biostabilumo nustatymo testas –
dujų susidarymo (per 21 parą) rodiklis GFR21 arba GB21 < 20 litrų/g SM (sausųjų
medžiagų) , o Vokietijoje – ir bendrosios organinės angloes kiekio eluate (TOCeluate)
rodiklis < 250 mg/litre.
Šiuos Vokietijoje ir Austrijoje nustatytus biostabilumo rodiklius pasiekti yra gana sunku;
būtina kompostavimo trukmė nuo 8 savaičių (uždaruose reaktoriuose) iki 16 savaičių –
atvirų kompostavimo kaupų atveju:
4.4 pav. Stabilato (stabilizuojamų bioskaidžių atliekų) biostabilimo kitimas
kompostavimo metu

59. 56
4.5 pav. Komposto biostabilimo kitimas kompostavimo metu
Airijos AAA (Ireland EPA) stabilumo standartas reiškia bioskaidžių atliekų irimo (puvimo,
skaidymosi) savybių (potencialo) sumažėjimą tokiu laipsniu, kad nemalonių kvapų (angl.
Odours) emisija yra minimali ir kad mėginio kvėpavimo aktyvumas 4 parų laikotarpiu (AT4)
yra:
 < 10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų) – galioja iki 2016-01-01,
 < 7 mg O2/ g SM – po 2016-01-01.
Italijoje komposto ar kitos organinės medžiagos stabilumui apibūdinti yra naudojamas
vadinamasis dinaminis kvėpavimo indeksas (Dynamic Respiration Index – DRI), kuris
turi būti < 1000 mg 02/ kg VS/ h), kur VS – Volatile Solids (nevisiškai tikslus lietuviškas
atitikmuo būtų – lengvai suyrančios sausosios organinės medžiagos).
Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working Document
„Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draft, 12 February 2001, Brussels –
rekomenduojama nustatyti tokius rodiklius:

60. 57
Biostabilumo testas
Ribinė vertė, kad atitikti Atliekų
sąvartynų direktyvos 1991/31/EB
reikalavimus
Statinio kvėpavimo indekso (Static
Respiration Index –SRI) testas AT4
10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų)
BOA(SOA)eliuate – bendrosios (suminės)
organinės anglies kiekis eliuate
500 mg/litre
Taigi, matome, kad Europoje labiausiai žinomas ir paplitęs yra taip vadinamas AT4 testas
– tai yra statinio kvėpavimo indekso (Static Respiration Index –SRI) testas - paprastai
vartojamas norint įvertinti (suskaičiuoti) kokį kiekį deguonies mėginys sunaudoja per tam
tikrą laiką (AT4 atveju – per 4 paras).
Indeksas apibūdina komposto, stabilato arba kitos organinės medžiagos biologinį
stabilumą; taip pat naudojamas kaip papildomas testas, norit įsitikinti kad kompostas yra
brandus (subrendęs).
Lietuvoje tikrai be jokių problemų šis statinio kvėpavimo indekso (Static Respiration
Index –SRI) testas AT4 galėtų būti įteisintas – nes jis yra gerai aprašytas (dokumentuotas)
ir plačiausiai taikomas Europoje (žr. CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04).
Siūlytume nustatyti tokį standartą kompostui (tame tarpe - techniniam kompostui) ir
stabilatui - mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu
(AT4) turi būti:
< 10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų)
Galima būtų įteisinti ir dinaminio kvėpavimo indekso (Dynamic Respiration Index – DRI),
testą (žr. CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04).
Leidžiamas rodiklis (standartas) kompostui (tame tarpe – techniniam konmpostui) ir
stabilatui turėtų būti:
< 1000 mg 02/ kg VS /val.
kur VS - Volatile Solids (lengvai suyrančios sausosios organinės medžiagos - SOM).

61. 58
Tikslinga būtų įteisinti bei leisti naudoti ir dujų susidarymo testą (Gas Formation Test) -
GB21 (nors kaip bendro ES standarto jo įteisinti kol kas ir nenumatyta).
Leidžiamas GB21 rodiklis (standartas) kompostui (tame tarpe – techniniam kompostui),
stabilatui ir digestatui galėtų būti toks:
< 20 litrų/g SM (sausųjų medžiagų)
Siūlome dabar – iki bus patvirtinti ir po to Lietuvoje įteisinti šie standartai:
 deguonies suvartojimo rodiklio (OUR – Oxygen Uptake Rate) standartas CEN/TC
223 prEN 16807-1:2010-04,
 savaiminio šilimo testo kompostui (Self Heating Test for Compost) standartas
CEN/TC 223, prEN 16807- 2:2010-04 -
- kaip pagrindinį testavimo metodą, nustatant stabilato (ir techninio komposto iš
stabilato) biostabilumą, naudoti bendrosios (suminės) organinės anglies –
BOA(SOA) kiekio eliuate nustatymo testą (metodą).
BOA(SOA)eliuate testas (metodas) jau yra įteisintas Lietuvoje:
 LST EN 13370:2003. Eliuatų analizė.
Pastaba – kaip kad yra įteisinti ir šie žemiau išvardinti standartai:
 LST EN 13137:2002. Atliekų apibūdinimas. Bendrosios organinės anglies
nustatymas atliekose, dumble, nuosėdose;
 LST EN 12457/1÷4/:2003. Atliekų apibūdinimas. Išplovimas.
Siūlome stabilatui nustatyti tokį leistiną BOA(SOA)eliuate – bendrosios (suminės)
organinės anglies kiekį (vandens ar vandeninio tirpalo) eliuate:
< 500 mg/litre
Komposto (ir digestato) biostabilumui apibūdinti siūlome įteisinti taip pat ir komposto
savaiminio šilimo Rottegrad arba Devar testą (Self Heating Test); juo labiau, kad jau
yra parengtas ir paskelbtas komposto savaiminio šilimo testo (Self Heating Test for
Compost) standarto projektas CEN/TC 223, prEN 16807- 2:2010-04.
Savo siūlymą motyvuojame tuo, kad šis testas yra nebrangus ir paprastas.

62. 59
Gal būt jis nėra toks labai tikslus – kad būtų galima jį taikyti ir stabilato biostabilumui
nustatyti, bet nustatant komposto (ar digestato) biostabilumą – jo pilnai pakanka.
Europoje šis testas naudojamas tiktrai plačiai – tame tarpe Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje
ir kitur.
Siūlome nustatyti, kad kompostas (ar digestatas) pagal savaiminio šilimo testą (Devar or
Rottegrad test) turi atitikti
IV arba V klasę
Komposto (ir digestato) biostabilumui apibūdinti siūlome įteisinti ir Solvita®
testą.
Kaip jau minėjome aukščiau jis yra oficialiai įteisintas Švedijoje (o praktikoje Solvita®
testo
rinkinys (Solvita®
kit) yra naudojamas labai plačiai – ir net ne tiek kaip testas komposto
stabilumui, kiek kaip priemonė komposto brandumui nustatyti).
Siūlome nustatyti, kad kompostas (digestatas) laikomas stabiliu, jeigu Solvita®
CO2 testo
rodiklis (balas) yra
7 arba 8
4.6 pav. Solvita®
CO2 testo rodiklio (balo) priklausomybė nuo komposto amžiaus