Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011

1. .
„Kultūrinis, kulinarinis kaimo turizmo vystymas perimant
Prancūzijos patirtį, įgūdžių ugdymas ir patirties sklaida“
2011 m.

2. 15 Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos narių dalyvavo
teminiame-informaciniame susitikime „Kultūrinis, kulinarinis kaimo
turizmo vystymas perimant Prancūzijos patirtį, įgūdžių ugdymas ir
patirties sklaida“ Prancūzijoje, Provanso regione.
Susitikimuose dalyvavo sūrinės „Fromagerie Gaugry“, Jean-Paul
Bresse sraigių ūkio „Escargots fermiers bresse“, Vyno gamintojų „Sarl
Caves du Chateu“ ūkio, Triufelių „La Truffe du Ventoux“ ūkio
atstovai, nugos gamintojai, švilpynių gamintojas - muziejaus „Les
Appeaux Raymond“ savininkas bei Vietos veiklos grupės GAL
LEADER Ventoux atstovai.
Projektas buvo įgyvendinamas su užsienio partneriu - Prancūzijos
organizacija „Aristculture“, kurio organizuotų susitikimų dėka
užtikrintas bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių plėtojimas.

3. Projekto tikslai:
• 1. Surengti tarptautinio bendradarbiavimo informacinius-
teminius susitikimus, keičiantis gerąja patirtimi ir pristatant
įvairovę: šalių amatų, jų technologijų, kultūrinio, kulinarinio
paveldo plėtojant kaimo turizmą panaudojimas.
• 2. Rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kaimo plėtros
priemones: gerąją kaimo plėtros praktiką, inovacijų panaudojimą,
pokyčius kaimo vietovėse.
• 3. Įtraukti Trakų rajono menininkus, amatininkus, kulinarijos bei
turizmo verslo atstovus į kaimo plėtros procesus, perduoti
projektinę patirtį.
• 4. Papildyti tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų
įgyvendinimą naujomis.
Projektas skirtas Nacionalinio kaimo tinklo dalyvio, atstovaujančio
Tinklo LEADER ir bendruomeniškumo skatinimo komitetui,
įgyvendinti šio komiteto posėdyje (2011 m. sausio 12 d. protokolas
Nr. 8D-10 (5.50) nustatytą prioritetą: partnerystės stiprinimas tarp
kaimo plėtros dalyvių.

4. „Fromagerie Gaugry‘‘ sūrinėje

5. • 1946 m. įsteigtoje sūrinėje „Fromagerie Gaugry“
(http://www.gaugryfromager.com) dirba 35 žmonės.
• Čia sūris ir kiti gaminiai gaminami iš 3 karvių veislių - „Simental“,
„Brune“ ir „Montbeliarde“. Karvių ganyklų vietovė yra unikali,
patentuota ir išskirtinė dėl dirvožemio sudėties, kuriame apstu
kalkakmenio.
• Sūrinėje per 1 dieną perdirbama 9000 litrų pieno. Atvežtas pienas
pirmiausia pasterizuojamas iki 40oC arba/ir iki 75oC, po to į jį
pilami rauginimo fermentai ir pienas išmaišomas. Atliekamas
pasterizuoto pieno su fermentais tyrimas. Pienas supilstomas į
indus (1 inde 48 litrai), į kuriuos vėliau pilamos pieno sutraukimo
medžiagos (keli lašai). Paliekama 16 val. Sutrauktas sūris
supjaustomas, sudedamas į formas. Padėklai su sūriais keliauja į
nuvarvinimo cechą, vartant išteka išrūgos (išrūgos vėliau
perdirbamos į metano dujas: pridedama bakterijų, kurios,
maitindamosi išrūgomis, sudaro dujas).

6. Aut. A. Burnickienė. Sūrinės gamybos cechas.

7. Aut. A. Burnickienė. Sūrių gamybos procesas.

8. Aut. A. Burnickienė. Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą.

9. Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą. Išplaunami ir indai. Sausi sūriai
sūdomi sausa druskos pudra, kurią sūdymo kameroje išpurškia tiesiai
ant formose gulinčių sūrių. Druska sudaro 2 proc. sūrio svorio. (250 g
skiriama 5-7g. druskos pudros). Apipurkštas, palaikytas sūris keliauja
į valymo-šluostymo cechą, kur laikomas 2-3 dienas. Po to kiekvienas
sūrio gabalėlis plaunamas vyno degtinės ir vandens tirpalu (10 kartų
kiekvienas gabalėlis, kas 2 dienas, 20 dienų). Sūriai minėtu tirpalu
plaunami (įtrinami) rankomis. Tokiu būdu sūriai keičia spalvą.
Tirpalu įtrinti sūriai vežami į brandinimo cechą, kuriame
temperatūra 11oC ir palaikoma ~95 proc. drėgmės. Trumpiausia sūrio
gamyba užtrunka iki 45 dienų, tačiau sūriai gali būti brandinami iki
kelerių metų.
Šioje sūrinėje gaminamos 8 pagrindinės sūrių rūšys. Iš 2 l. pieno
pagaminamas 1 sūris (48 l. -24 sūriai formelėse). Sūrinės savininkai
visus norinčius informuoja apie gamybos procesus, rengia
degustacijas, susirinkimus.

10. Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas sūrio gabalėlis plaunamas vyno
degtinės ir vandens tirpalu.

11. Aut. A. Burnickienė. Sūrio gabalėlis trinamas tirpalu10 kartų, kas 2
dienas, 20 dienų.

12. Aut. A. Burnickienė. Gaminamų sūrių pakuočių stendas.

13. Aut. A. Burnickienė. Tirpalu įtrinti sūriai brandinami ceche, kuriame
temperatūra 11oC ir palaikoma ~95 proc. drėgmės.

14. Išėjimas iš gamyklos įrengtas per sūrių parduotuvėlę, kurioje
pristatomi gaminiai, aiškinamos jų savybės, brandinimo laikotarpis ir
pan. Parduotuvėlėje galima rasti ir kitų kaimyninių ūkių produkcijos.
Išsamus produkto pateikimas, nuolatinis informavimas ir vykdoma
kulinarinio paveldo sklaida ugdo vartotoją kaip sąmoningą
kulinarinių tradicijų puoselėtoją. Senosios išsaugotos tradicijos
suteikia produktui patikimumo, lemia aukštą kokybę. Visa tai drauge
puoselėja pasididžiavimo savo kulinarinėm tradicijom ir maisto
kultūra jausmą.

15. Aut. A. Burnickienė. Išėjimas iš gamyklos įrengtas pro sūrių
parduotuvėlę.

16. Aut. A. Burnickienė. Sūrinės administratorė kviečia degustuoti šešių
rūšių sūrio.

17. Aut. A. Burnickienė. Sūrinė bendradarbiauja su kaimynystėje
veikiančiais verslininkais, ūkininkais, todėl parduotuvėlėje galima
įsigyti kitų gaminių ar produktų.

18. „Escargots fermiers Bresse“
sraigių fermoje

19. Sraigių valgymo tradicija visiškai atsitiktinai atsirado Burgundijos
provincijoje maždaug prieš 300 metų. Gyventojai vietos vienuoliams
turėdavo mokėti žuvies duoklę. Vienais metais žvejams ypač nesisekė.
Nenorėdamos papiktinti vienuolių, žvejų žmonos vietoj žuvies
užsūdė miškuose pririnktų sraigių. Vienuolių atsako gyventojai laukė
su baime, tačiau visų džiaugsmui ypatingos „žuvies“ jie paprašė dar
daugiau. Nuo tada ir patys kaimiečiai pradėjo valgyti sraiges.
Iki šiol prancūzai ypač vertina sraiges. Per metus jie suvartoja apie 40
tūkst. tonų šių moliuskų, tačiau viso reikiamo kiekio neužsiaugina ir
80 proc. sraigių importuoja iš kitų šalių. Rinkti natūraliai gamtoje
gyvenančias sraiges šioje šalyje uždrausta jau per 40 metų.
Prancūzijoje sraigių ūkiams taikomi konkretūs reikalavimai:
sraigės turi būti auginamos atvirame ore; jų augimvietėse turi augti
tam tikri augalai – miglės, raudonieji dobilai, liucerna, kopūstai ir kt.;
viename kvadratiniame metre sraigių turi augti ne mažiau kaip 330
vienetų.

20. Sraigių ganyklos – tai mediniai įrenginiai, statomi pietų kryptimi.
Teritorija aptverta elektriniu „piemenėliu“, kad į ją nepatektų kurmiai,
ežiai, gyvatės ar paukščiai, mintantys sraigėmis. Sraigių ganyklose
sezono pabaigoje nupjaunama žolė ir visa apdorojama negesintomis
kalkėmis. Per metus turi būti užauginama ne mažiau kaip 450 000 vnt.
sraigių.
Prancūzijoje auginamos 3 žoliaėdžių sraigių rūšys: Burgundijos (lot.
Helix pomatia, Lietuvoje jos dar vadinamos Vynuoginėmis,
kamuolinėmis, Romos, mėnulio, valgomosiomis), Expomatia bei
Dižiosios pilkutės. Sraigių skonis nuo rūšies nepriklauso. Moliuskai
skiriasi tik svoriu ir dedamų kiaušinėlių skaičiumi. Sraigės juda 7
metrus per valandą, turi 1000 dantų, yra hermafroditės: padėjus
kiaušinėlius vyriškos lyties sraigės kitą dieną tampa moteriškos lyties
sraigėmis.

21. Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklos lankymas.

22. Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklų lankymas.

23. Be Jean-Paul Bresse ūkio „Escargots fermiers bresse“
(http://escargots-fermiers-bresse.over-blog.fr/), kuriame lankėmės,
Prancūzijoje dar skaičiuojama ~50 sraigių ūkių. Aplankytas ūkis
užima 1200 kv. m ir gyvuoja jau 6 metus. Nuo XV a. Jean-Paul Bresse
protėviai buvo vietos dvasininkai, o 1684 m. tapo ūkininkais ir
ūkininkavimo tradicijos šeimoje vyrauja iki šiol.
Jean-Paul, kuris pagal išsilavinimą yra virėjas, rudenį atrenka
motinines sraiges, aplink kiautą turinčias „karūnėlę“, ir laiko šaltoje
patalpoje nuo spalio iki kovo mėnesio. Pavasarį jas sudeda į indus,
kuriuose yra tam tikras drėgmės ir temperatūros santykis. Čia įvyksta
sraigių sueitis ir 15-18d. jos padeda iki 120 kiaušinėlių. Dar po 20
dienų išsiritusios, gegužės mėnesį sraigės paleidžiamos į aptvarus.
Augdami moliuskai maitinasi čia želiančiais augalais, sojos, kukurūzų
su papildais mišiniais, kasdieną laistomi, jei karšta – net kelis kartus.
Pasak ūkininko, sraigės yra sveikos, neserga, nes iki perdirbimo,
vykstančio spalio mėnesį, jos gyvena tik 6 mėn., todėl nespėja susirgti.

24. Aut. A. Burnickienė. Sraigės, pasak ūkininko, nespėja susirgti, kadangi jų
gyvenimo laikotarpis labai trumpas - šiek tiek daugiau nei pusmetis.

25. Aut. A. Burnickienė. Perdirbimas ir maisto gamyba.

26. Perdirbimas. Sraigės laikomos alkanos 24 val. specialioje šaltoje
patalpoje, kur pilnai išsituština, tada plaunamos (Lietuvoje laikoma
5-7 paras). Vėliau produkcija su kiautais verdama po 150 kg per
dieną. Atvėsusios sraigės ištraukiamos iš kiautų, nupjaunamas jų
žarnyną ir palieka tik kojeles. Jos šaldomos arba konservuojamos
sterilizacijos būdu su įvairias prieskoniais, vynu. Iš sraigių taip pat
gaminami paštetai, sraigės kiaute, kremai, sraigių mėsa (1 kg.
kainuoja95Eu.)
Pats ūkio savininkas turi restoraną, kuriame apstu sraigių patiekalų.
Jis taip pat sraiges parduoda didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje,
tiekia kitiems restoranams. Sraigės naudojamos ir farmacijos
pramonėje, nes iš sraigių gaunama naudinga medžiaga – helicitinas,
kuri skiriama odos problemoms gydyti. Taip pat gaminamas sirupas
nuo kosulio.
Be šio verslo ūkininko šeima verčiasi kukurūzų, javų, sojų, avižų,
kviečių auginimu.

27. Aut. A. Burnickienė. Sraigių perdirbimo cechas.

28. Aut. A. Burnickienė.
Ūkininkas pristato tradicinį
šeimos receptą.

29. Lietuvoje Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių
veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims.
Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba kelios įmonės. Perdirbtos
sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV.
Sraigių rinkos Lietuvoje nėra.
Vynuoginės sraigės į Lietuvą iš Prancūzijos atvežtos maždaug prieš
200 metų. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kūrimusi. Lietuvoje
dirbtinai sraigės buvo pradėtos auginti maždaug prieš 15 metų.
Superkamos sraigės Lietuvoje už mažą kainą – už 1 kg. mokama po 1lt.
Parduodamos sraigės Prancūzijoje - 1 kg./16-19 Eu. Perdirbtos, virtos
sraigių mėsos kaina Prancūzijoje ~90 Eu., koncervuotos padaže - 15
Eu.

30. Aut. A. Burnickienė. Kvietimas atvykti į Lietuvą – bendradarbiavimo
pradžia.

31. Vyno gamintojų
„Sarl Caves du Chateu“ ūkyje

32. Lankomės vynuogių plantacijose, kurios išsidėstę kalvotoje vietovėje
akmeningame grunte. Karpomos vynuogės tepasiekia 1,2 m. aukštį.
Vyno gamintojų ūkio „Sarl Caves du Chateu“
(http://www.domainesmousset.com/index.php?langue=en) atstovas
Les Donaines Nousset pasakoja, kad vynuogės jų rinkimo laikotarpiu
skinamos rankomis, su technika vežamos į ūkį ir kekės pilamos į
specialiai žemiau pastatytame pastate esančia talpą.

33. Nuplautos, maltuve uogos nuskinamos nuo kekių ir tik tada
spaudžiamos sultys (kitaip stiebai priduotų kartumo). Išspaustose
sultyse jau prasideda natūralūs fermentacijos procesai. Alkoholio
atsiradimą sąlygoja žievelėje esančių medžiagų savybės. Šis ciklas
vyksta esant 24-25o C temperatūrai, kitaip katile esantis turinys gali
pradėti pūti. Kad to neatsitiktų, šiam procesui kontroliuoti įrengti
matavimo prietaisai. Kai sustoja fermentacijos procesas, išleidžiamos
sultys ir nukošiamos nuosėdos. Jokių priedų į vyną (žolių, cukraus,
prieskonių ir kt.) nededama. Ilgesniam brandinimui (18-ai mėnesių)
sultys supilamos į medines statines arba į nerūdijančio plieno –
greitesniam brandinimui. Po brandinimo vynas pilstomas į butelius ir
parduodamas mažmeninei ar didmeninei prekybai.

34. Aut. A. Burnickienė. Vyno gamintojų ūkio technologinės patalpos.

35. Aut. A. Burnickienė. Vyndarių atstovas Les Donaines Nousset pasakoja
apie vynuogių rūšių ir vyno skonio ypatybes.

36. Aut. A. Burnickienė. Diskusija: Vyno gaminimo, degustacijos
tradicijos ir kaimo turizmas.

37. Aut. A. Burnickienė. Aplikui driekiasi 30 ha vynuogių plantacija

38. Pilyje, kur nuo 1870 m. proseneliai – buvę pirkliai – įkūrė šeimos
vyno ūkį, ši jau 5-oji karta teikia kaimo turizmo paslaugas: veikia
vyno restoranas, organizuojami pobūviai, yra kambarių nuoma,
vyksta vyno prezentacijos bei degustacijos. Aplink pilį driekiasi 30 ha
vynuogynų plantacija. Gilios šeimos tradicijos ir nuoširdus darbas,
verslo daugiafunkciškumas bei bendradarbiavimas užtikrina šiam
ūkiui sėkmę tarptautiniame lygmenyje. Aplankytame ūkyje gaminami
tokie vynai kaip Domaines Mousset, Château des Fines Roches,
Domaine Patrice Magni - Cuvée Roussanne ir kt.

39. Triufelių ūkis „La Truffe du Ventoux“

40. 4000 m. prieš Kristų randama duomenų apie neįprastą grybą –
triufelį, tačiau anuomet mūsų protėviai nesugebėjo jo dirbtinai
auginti. Nesugebant reprodukuoti triufelių auginimo proceso,
jo per metus rasdavo tik iki 1500 tonų.
Triufeliai auga Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje,
Naujojoje Zelandijoje. Mėgintas veisti Jungtinėse Amerikos
valstijose, tačiau ši tradicija neprigijo. Prancūzijoje 50 proc.
visos šalies triufelių yra auginama Triufelių ūkyje „La Truffe du
Ventoux“ (http://www.truffes-ventoux.com/).
Kaimyninis ūkis išaugina 25 proc. visų šalyje užauginamų
triufelių, kai visas gaunamas šalyje kiekis yra 40-60 tūks. tonų.

41. Aut. A. Burnickienė. Teminis – informacinis susitikimas triufelių ūkyje.

42. Šiam į juodą žemės grumstą panašiam grybui reikalingas „ąžuolas
triufelininkas“ arba riešutmedis, šalia kurio šaknų šis augalas
formuojasi. Šaknyse yra padidėjęs kiekis porų, todėl vystantis medžio
šaknims 20 cm iki žemės paviršiaus šis grybas randa sau puikias
augimo sąlygas. Reikia 12 metų, kol pasodinus 15-20 medžių
pradedamas gauti derlius. Po kiekvienu ąžuolu ar riešutmedžiu
surenkama nuo 400 gr. iki 4 kg triufelių. Šis kiekių skirtumas niekaip
nepaaiškinamas ir iki šiol lieka gamtos paslaptimi.
Grybai renkami 2 kartus: nuo lapkričio iki kovo mėn. (pati geriausia
ir kvapniausia rūšis) ir nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. (prastesnė
rūšis). Triufelių rinkimas įdomus ir labai savitas, mat šie grybai
renkami treniruotų kiaulių arba šunų pagalba. Kiaulė treniruojama
iki 2 mėn., tačiau suradus grybą ši stengiasi jį kuo greičiau suėsti, tuo
tarpu per 1,5 metų paruoštas šuo suranda kur kas greičiau, o pakasęs
iki reikiamo gylio klusniai prigula prie duobelės.

43. Aut. A. Burnickienė. Susitikimo dalyviai klausėsi, kaip ūkio
savininkas pasakojo, apie dalyvavimą LEADER programoje ir
įgyvendintus projektus, susijusius su stendų apie triufelių produkciją
įrengimu.

44. Aut. A. Burnickienė. Neįprasto grybo pristatymas.

45. Aut. A. Burnickienė. Ūkio savininkui R. Burnickis siūlo daryti
triufelių sumuštinius su Lietuviška duona.

46. Silvain šeimos nugos manufaktūra

47. Nuo 1989 m. dviejų ūkininkų (2 broliai Silvain su žmonomis) šeimos
tapo tradicinio prancūziško saldėsio – nugos gamintojais
(http://www.nougat-silvain-freres.fr/) Visi ūkio savininkai turi
techninį su žemdirbyste susijusį išsilavinimą, tačiau, kaip patys
pripažįsta, jog reikia išmanyti nepalyginamai daugiau. Abu broliai
save vadina migdolų augintojais – žemdirbiais, o kad suteiktų vertę ir
prasmę tam kuo verčiasi, savo verslą integruoja į kaimo turizmą bei
turistams siūlomus maršrutus.
Šios manufaktūros veiklos pradžioje esminis dalykas buvo žemės ūkio
diversifikacija: užauginti ir nuimti gali visi, tačiau panaudoti
perdirbimą ir parduoti produktą – kur kas sudėtingiau.
Šeima pradėjo auginti migdolmedžius, kitus vaismedžius ir laikyti
bites nugos gaminimui reikalingo medaus gavybai. Patys šeimininkai
kopinėja medų, renka derlių, nenaudoja jokių trąšų, todėl visa
gaminama produkcija yra ekologiška. 30 ha plote augina ~ 8000
migdolmedžių.

48. Nuo 1880-ųjų iki 1930 m. migdolų auginama buvo daug, tačiau
produkcija nebuvo panaudojama versle. Broliai Silvainai ieškojo
informacijos apie savo prosenelių verslus ir pelnymąsi pragyvenimui.
Kurdami naują verslo šaką daug dirbo, įtraukė į verslą ir savo šeimas
(vaikai dabar dirba parduotuvėje, kur bendrauja su pirkėjais ir
parduoda produkciją).
Šiuo metu manufaktūroje gaminama baltoji ir rudoji nuga. Lengvai
šildoma Baltoji nuga gaminama iš paskrudintų migdolų su medumi,
cukraus ir kiaušinio baltymų. Vėliau masė dedama į formą, atšaldoma
ir pjaustoma. Jei baltoji nuga su medum kaitinama ilgiau (150 oC/ 15
min.) – ji karamelizuojasi ir tampa švelniai rusvos spalvos.
Vienu metu katile gaminama apie 90-100 kg. nugos. Per metus
manufaktūra pagamina ~30 tonų šio skanaus deserto. Baltos ir
karamelizuotos nugos rūšys priklauso nuo dedamų į ją priedų.

49. Nugos manufaktūros savininkai kuria naujus ir saugo senus savo produkcijos
receptus. Jie turi išsaugoję ir senelės receptą. Be to dar manufaktūroje gaminas
šokoladas, saldainiai. Ypač patraukliai atrodo vaisiai, mirkyti meduje.
Aut. A. Burnickienė. Rudoji nuga, pagal tradicinį šeimos receptą.

50. Aut. A. Burnickienė. Savo užaugintų, mirkytų meduje vaisių ir uogų
receptas taip pat yra tradicinis šeimos produktas.

51. Aut. A. Burnickienė. Techninio proceso stebėjimas specialiojoje
patalpoje.

52. Aut. A. Burnickienė. Produkcijos fasavimas ir...

53. Aut. A. Burnickienė. ... produkcija jau vitrinoje.

54. Salę atvykusiųjų diskusijoms ir prezentacijoms ūkininkai įsirengę
panaudodami ES paramą, kuri buvo skirta komunikacijų plėtrai bei
informacijos sklaidai. Šioje salėje šeimos priima norinčius susipažinti
su jų veikla (demonstruojamas informatyvus filmas), dalinasi
patirtimi.

55. Nugos gamintojai taip pat dalyvavo programoje „Feder“ (en. Fonds
Européen de Développement Régional). Gavus finansavimą buvo
įrengtas priėmimo skyrius.
Šeimos verslas paremtas istorija, šeimos tradicijomis ir perduodamas
tolesnėms kartoms.

56. Jauki parduotuvėlė
nuolat lankoma
pirkėjų, kuriuos
aptarnauja patys
šeimininkai. Veiklos
koordinavimas
ūkininkų šeimoje
plečia kompetencijas,
o kompetentingi savo
srities ūkininkai,
puoselėjantys ir
tęsiantys praeities
kartų tradicijas,
užtikrina tolesnę
sklandžią ir patikrintą
verslo sėkmę.

57. Levandinų ir levandų
„Sarl Lavandes Angelvin“ūkyje

58. Angelvin Michele sveikina visus susirinkusius levandų ir levandinų
ūkyje „Sarl Lavandes Angelvin“, kuris įsikūręs 600 m virš jūros lygio
(augalai auginami iki 800 m virš jūros lygio).

59. Nuo seno natūraliai gamtoje augo levandos, kurios vabzdžių pagalba
susikryžmino ir tokiu būdu atsirado nauja augalo rūšis – levandinas.
Šiame ūkyje auginama 98 proc. levandinų. Jie turi 3 stiebus, daug
žiedų, taip pat aštresnį kvapą (dėl eukaliptolio ir kamparo kiekio) ir jo
esencijos gavyba yra pigesnė.
Levandą sudaro vienas stiebelis su žiedais. Šis augalas, dėl mažesnio
kamparo kiekio, nėra tokio aštraus kvapo, labiau delikataus, ilgai
išliekančio aromato, naudojamas masažui dėl raminamojo ir
atpalaiduojamojo poveikio, kvėpavimo takų ligų atveju, mažina
kraujospūdį, atbaido vabzdžius, malšina įkandimų skausmą, niežulį,
padeda nuo galvos skausmo. Žydėjimo laikotarpis – 7-8 mėnesiai.
Tinkama augti kalkėtoje dirvoje, kur daug saulės, tačiau kai kurias
rūšis tinka auginti ir smėlyje (kur yra daug silicio).
Levandinų ir levandų stiebeliai sodinami kovą. Sudėtingos technikos
pagalba 1 ha apsodinamas per 2 val. Kasmet reikia atsodinti po 10 ha.
Visas ūkis užima ~ 80 ha. ploto.

60. Levandų nuėmimas ankščiau ir dabar. Anksčiau daug samdytų asmenų su
pjautuvais pjovė ir rišo augalo stiebelius su žiedais. Nupjautus dėjo į vežimą ir
atvežus į ūkį dideliais ryšuliais surištus augalus 5 vyrai mėtė į specialų katilą.
Aut. A. Burnickienė. Senovinis esencijos išgavimo katilas.

61. Aut. A. Burnickienė. Mechanizuotas ritinių apdorojimas technikos
pagalba.
Dabar šių kvapnių augalų nuėmimas yra visiškai mechanizuotas,
ritiniai taip pat apdorojami technikos pagalba. Ūkininkės vyras (ūkio
savininkas), bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, gaminančiomis
ūkio techniką, pagal asmeninius brėžinius ir pageidavimus
sukonstravo ir pagamino reikalingą techniką, skirtą
levandoms/levandinams sodinti, nuimti ir apdirbti. Šiuo metu turimą
derliaus nuėmimo kombainą sukonstravo prieš 3 metus. Nuimtą
derlių kombainas suriša dideliais ritiniais. Juos 1 žmogus technikos
pagalba sudeda į katilą, 2 žmonės tą katilą uždaro (šiems darbams
anksčiau reikėjo 5 žmonių).

62. Dabartinė levandų esencijos spaudimo technologija reikalauja mažai
žmogiškųjų išteklių, nes yra optimaliai paremta technikos
panaudojimu. Katile levandos garinamos, o garai persismelkę per
augalą tampa skysčiu. Skystis atsiskiriamas ir išleidžiamas katilo
apačioje. 1 katilo, kuriame telpa 5 didžiuliai augalų ritiniai garinimo
produktas – 500 mg - 1 l. esencijos.
Panaudoti žaliavos ritiniai žiemą naudojami kurui, tačiau vietos
ūkininkai, atsižvelgdami į Europos sąjungos aplinkosaugos programų
reikalavimus, tuos ritinius atiduoda perdirbti tuo užsiimančiam
ūkininkui.

63. Vietos ūkininkai taip pat gauna išmokas už gamtos padarytą žalą
levandų ir levandinų pasėliams.
Lankytoje ūkininkų šeimoje projektinę veiklą vykdo vyras ir sūnus,
pati ūkininkė rūpinasi parduotuvėle, informacijos sklaida ir
bendravimu su turistais.
Angelvin šeima 40 metų didmeninei prekybai pardavinėja savo
gaminamas esencijas, turi 6 perdirbimo cechus. Jų ūkis yra
Valensolėje, II-oje pagal mažumą seniūnijoje, tačiau joje užauginama
apie 60 proc. viso Prancūzijoje gaunamos levandino produkcijos.
Ūkininkai taip pat parduoda iš esencijos gaminamą muilą,
sausainėlius, mėsos su levandomis konservus. Yra ir kaimyniniuose
bitininkystės ūkiuose gaminamo medaus, nes bitės renka jį Angelvin
šeimos levandų/levandinų laukuose, tad kaimyniniai ūkiai šio
medaus duoda Angelvin šeimai, kuri savo parduotuvėlėje jį ir
parduoda.

64. Aut. A. Burnickienė. Parduotuvėlėje galima nusipirkti džiovintų
levandinų žiedų.

65. „Chartreuse Diffusion“ likerių
gamykla

66. Vienas iš seniausių krikščionybės Carthusian vienuolynas buvo
įkurtas 1084 m., jo įkūrėjas Šventasis Bruno - Kelne, Vokietijoje, gimė
maždaug 1030, mokėsi Reimso universitete, vėliau tapo profesorius ir
universiteto dekanas. Savo įgūdžiais ir pasišventimu kaip universiteto
pedagogas jis garsėjo visoje Europoje. Vietos vyskupo Hugues
prašymu Šventasis Bruno negyvenamoje srityje, Chartreuse,
žinomoje kaip „dykumoje", pastatė koplyčią ir valgyklą. Malda, tyla,
meditacija ir kalnų pasivaikščiojimai buvo šių vienuolių gyvenimas.
Tais pačiais principais grindžiamą gyvenimą Chartreuse vienuoliai
gyvena ir šiandien. Anksčiau vienuoliai rinkdavo žoles, jas
džiovindavo, rūšiuodavo, ruošdavo mišinius. Žoles sudėjus į dvigubo
dugno katilą, jame 80OC karštyje garų ir alkoholio pagalba būdavo
išgaunamas žolelių alkolatas (spiritas). Tik vienuoliai žinojo
natūralaus spirito išgavimo receptus.

67. Dabar pirmas likerio etapas, kaip ir anksčiau, prasideda
vienuolyne. Tai žolelių rinkimas ir paruošimas distiliavimui.
Šiuo metu vienuolynas yra kalnuose, 10 km nuo dabartinės
gamyklos.
Antras etapas – sudėjus žoles į katilus su 96O alkoholiu,
vykdomas distiliavimo procesas, kurio metu iš katilų
serpantininiais variniais (dabar neūdijančio plieno) vamzdžiais
išbėga skystis. Vario indai, naudoti nuo XIX amž., šiuo metu
naudojami eksperimentams. Dabar naudojami ir šiais laikas
sukurti katilai. Į gamyklą atvyksta 2-3 vienuoliai, kurie iki šiol
užsiima pirmuoju likerių paruošimo etapu.

68. Aut. A. Burnickienė. Distiliavimo proceso pristatymas šalia gamyklos.

69. Trečias etapas – rūsiuose vykdoma sendinimo fazė. Rūsys pastatytas
1860 m. ir po 100 metų prailgintas dar šimtą metrų. Dabar jo ilgis 165
metrai. Rūsyje statinės iš Sibiro ir Vengrijos ąžuolo, taip pat yra
statinė ir Prancūzijoje augusio ąžuolo. Prie kiekvienos statines
kabinama lentelė, kur V- reiškia žalią, o J- geltoną likerio spalvą, taip
pat žymimas alkoholio stiprumas, statinėje esančio alkoholio kiekis,
pvz. 92 HL. VO P – itin seno brandinimo likeris, kuris su amžiumi
silpnėja iki 25o. Gamykloje gaminamas ir ilgaamžiškumo eleksyras,
kuris turi būti lašinamas lašais ant cukraus ar medaus. Šį eleksyrą
sudaro 132 žolių rūšys, o jo stiprumas siekia 69o.
Gaminiai eksportuojami į 100 šalių. Kitos gamyklos yra Paryžiuje ir
Ispanijoje.

70. Aut. A. Burnickienė. Likerių rūsiai driekiasi 165 metrų.

71. Aut. A. Burnickienė. Seminaro dalyviai su gamyklos atstovais.

72. Parodoje pristatytas švilpynių
muziejus „LES APPEAUX
RAYMOND“

73. Parodoje pristatytas švilpynių muziejus „LES APPEAUX RAYMOND“
http://www.appeaux-raymond.com/, kuris įkurtas 1860 m.
Pristatytos švilpynių rūšys, kai garsas išgaunamas:
1) trinties būdu;
2) pliaukštelėjant (mažas efektas, ne melodijos);
3) burna ( tikrieji švilpukai).;
Pirmosios primityviosios medžiagos – oda, virvelė, gyvulių šeriai
muzikinių švilpynių gamyboje kartu su guma, metalu, plastmase,
medžiu ir naudojami dabar. Visą įrangą Appeaux Raymond paveldėjo iš
savo prosenelio ir naudojais ja iki šiol. Prosenelis eilę metų gamtoje
klausydavosi paukščių, žvėrių garsų. Jis pastebėjo, kad vienam gyvūnui
gali būti būdingi keli garsai, priklausomai nuo situacijos (poravimasis,
išgąstis ir pan.).

74. Aut. A. Burnickienė. Visą įrangą Appeaux Raymond paveldėjo iš savo
prosenelio ir naudojais ja iki šiol.

75. Vietos veiklos grupės
„GAL LEADER Ventoux“
prisistatymas

76. Nuoroda: http://www.smaemv.fr/le-programme-europeen-leader/l-
equipe
Prancūzijos vietos veiklos grupė, panašiai kaip Trakų krašto VVG,
turi 52 narius, kurie dalyvauja organizacijos valdyme. Nariai yra
seniūnijų, savivaldos institucijų atstovai, verslininkai, o Lietuvoje
svarbiausios yra bendruomenės (50proc. VVG narių) ir tik tada –
savivaldos atstovai ir verslininkai. Projektų pareiškėjais skirtingai nei
Lietuvoje gali būti vaikų darželiai, mokyklos, mokyklos moksleivių
grupės, mokyklos kavinės, bažnyčios administracija, seniūnija,
policija, kitos kavinės ar vietos verslininkai, o gyventojai - vietinės
bendruomenės yra projekto rezultatų naudos gavėjai. Projektuose
nėra įnašo savanorišku darbu, o kiekvienas atliktas darbas yra
apmokamas. Lietuvoje kitaip – bendruomenė už administravimą
atlygio negauna, turi samdytis kitus asmenis, įmones. Savanoriškas,
neatlygintinas darbas yra savaime suprantamas dalykas, dėl to patys
savanoriai dėl to dažnai būna nepatenkinti.

77. Prancūzija viešina savo paslaugas ir lankomus objektus. Daugiausia
vietos projektų paraiškų teikiama dėl maršrutų sudarymo, objektų
(stendų įrengimai, rodyklės ir pan.) ir paslaugų (reklaminiai leidiniai,
įrengimai, internetinės svetainės) viešinimo viešųjų erdvių
sutvarkymo, infrastruktūros įrengimo. Taip pat remiami projektai
skatinantys bei ugdantys gyventojų ekologinį sąmoningumą ir
atsakomybę (anglies ir transporto), puoselėjantys biologinę įvairovę,
švietimo vertybes, turintys socialinį poveikį, teikiantys vietai
ekonominę naudą. Lietuvoje taip pat remiami įvairūs projektai,
priklausomai nuo strategijos, kurią rengia vietos veiklos grupės.
Prancūzijoje strategijas rengia valdžios atstovai.
Su Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija Prancūzijos vietos
veiklos grupę (GAL LEADER Ventoux) siela turizmas bei
kulinarinio paveldo puoselėjimas, populiarinimas. Dėl to nutarta
ateityje bendradarbiauti dalinantis patirtimi, plėtojant organizacijų
narių tarpusavio bendradarbiavimą.

78. Aut. A. Burnickienė. GAL LEADER Ventoux dalinasi patirtimi.

79. Švilpynės buvo kuriamos nuo 1-2 metų iki 10 metų. Kiekvienu atveju
švilpynės gamybai skirtingai naudojamos įranga ir medžiagos, pvz.
jei tai metalas, turi būti jam skirta lankstymo forma, gal būt
naudojamas suvirinimo apartas, jis cinkuojamas ar nikeliuojamas ir
pan. Pagaminus švilpynę ji gali švilpti visai kitaip negu reikia, todėl
procesas analizuojamas ir vėl viskas pradedama nuo pradžių.
Appeaux Raymond pademonstravo kielės, kurapkos, dagilio,
raudongurklės, juodosios meletos, gegutės, kėkšto, putpelės, jarubės,
slankos, perkūno oželio, tilviko, pempės ir kt. garsus.

80. Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas dalyvis buvo supažindintas su
švilpynių gaminimo technologija.

81. Projekto rezultatai:
• 1. Tarptautinis kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimas ugdant
įgūdžius kaimo turizmo kulinarinio ir kultūrinio paveldo
kontekste.
• 2. Tarptautinio renginio – informacinių-teminių susitikimų,
organizavimas užsienio partnerio patalpose, Prancūzijoje; renginio
metu sudarytos sąlygos informuoti, pristatyti apie Trakų rajono
kultūrinio, kulinarinio turizmo plėtojimą, pasisemti Prancūzijos
kaimo plėtros dalyvių patirties šioje srityje.
• 3. Išleista informacinė medžiaga – CD.
• 4. Informacijos apie tarptautinį bendradarbiavimą sklaida.

82. Išvados dėl įgytų žinių,
informacijos panaudojimo
• Užmegztas bendradarbiavimas su Prancūzijos VVG.
• Įvykę 8 teminiai susitikimai, 1 paroda.
• Aplankyti 9 objektai (kaimo vystymo projektų pavyzdžių).
• Suderinta pozicija dėl bendradarbiavimo projekto tarp VVG sričių
ir tolesnių bendradarbiavimo projekto veiksmų.
• Atsivežta informacinė medžiaga ir leidiniai.

83. Dėkojame už dėmesį !