![[object Object]]()
Recomendados
Recomendados
Mais conteúdo relacionado
Destaque
Semelhante a Vilnius - kultūrtingas miestas
Semelhante a Vilnius - kultūrtingas miestas (18)
Mais de Sakau TAIP!
Mais de Sakau TAIP! (20)
Vilnius - kultūrtingas miestas
- 1. Vilnius Kult ū r t ingas miestas
Notas do Editor
- Vartojimo išlaidų statistika atskleidžia, kad kultūros ir laisvalaikio reikmėms statistinis vilnietis gali skirti tik 4,8 proc. disponuojamų pajamų.
- Kultūrinio paveldo apsauga ir pritaikymas šiuolaikinėms vartojimo reikmėms integruoti į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. Bendrajame plane siekiama išryškinti, išsaugoti ir plačiau panaudoti Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo savitumą kuriant miesto įvaizdį, didinant tarptautinį konkurencingumą, skatinant visuomeninę ekonominę paskirtį, ypač kultūrinį turizmą. 1998–2005 m. pastebėtos teigiamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tendencijos: pagal Senamiesčio atgaivinimo strategijos programas buvo tvarkyti svarbūs kompleksiniai Senamiesčio objektai; pagerinta daugelio Senamiesčio, Gedimino prospekto zonos, Užupio pastatų ir erdvių fizinė būklė. Tvarkyti svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksai: atkurti Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelio statiniai, atkuriami Žemutinės pilies Valdovų rūmai, renovuotas Bernardinų vienuolyno ansamblis, šv. Onos bažnyčia. Planingai tvarkytos istorinės Rasų, Antakalnio, Saulės ir Užupio žydų kapinės. Įrengta Senamiesčio apžvalgos vieta Maironio ir Subačiaus gatvių sankirtoje. Renovavus Vilniaus universiteto observatoriją, atsirado naujas senamiesčio apžvalgos aukštuminis taškas. Pradėtas tvarkyti Kūdrų parkas Senamiestyje, rekreacijai ir turizmui pritaikomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų kultūros paveldo objektai, ruošiamasi Trakų Vokės parko atgaivinimui. Įgyvendinta statinių dekoratyvinio apšvietimo programa. Tačiau nepakankamai efektyvi išliko apsaugos įgyvendinimo kontrolė. Išnyko žymus skaičius vertybės statuso neturinčių senųjų medinių pastatų Šnipiškių, Užupio, Žvėryno istoriniuose priemiesčiuose. Dėl naujų aukštų pastatų miesto centro dešiniajame Neries krante, Naujamiestyje ir Senamiestyje pakito Senamiesčio siluetai ir panoraminiai vaizdai, buvo sumenkinta jo istorinių vertikaliųjų dominančių – Aukštutinės pilies ir bažnyčių bokštų – vizualinė svarba. Nevykdyta 1998 m. Bedrajame plane numatyta išskirtinės vertės objektų tvarkyba: Sapiegų, Radvilų, Sluškų rūmų ansamblių, buvusios Miesto gynybinės sienos kompleksto restauravimas ir išryškinimas (buvęs numatytas prioritetine Senamiesčio tvarkybos programa). Nepakankamai gera kitų statinių kompleksų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, būklė. Iki šiol nesutvarkyti buvę vienuolynų ansamblių sodai, Sapiegų rūmų sodas, nepakankamai tvarkomas Sereikiškių parkas. Šiuo metu kultūrinis paveldas yra vienas svarbiausių Vilniaus kultūrinio turizmo išteklių, kuris taip pat prisideda prie paveldo išsaugojimo, jį propaguodamas bei dalyvaudamas bendroje miesto ar vietovių plėtroje. Kultūrinis turizmas – taip pat svarbi verslo ir ekonomikos sritis, Lietuvoje remiama iš ES struktūrinių fondų pagal 2007–2013 metų programą „Paveldas ir turizmas“. Turizmo plėtros aspektu neišnaudotos vandens turizmo galimybės Neries upe, nors nemažai kultūrinio paveldo objektų yra įsikūrę upės maršrute.
- Menkai atskleistas kultūros vaidmuo formuojant tarptautinį miesto įvaizdį, telkiant vietinę bendruomenę Kultūros dėka mažinti socialinę atskirtį – specialūs pasiūlymai senjorams (teatrai, koncertai, muziejai) Vilniuje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, vedamas tiek profesionalaus meno įstaigų, tiek ir vietos bendruomenių, bet nemažai vilniečių nėra informuoti apie tai, todėl turi būti sukurta efektyvi kultūrinio gyvenimo informavimo sistema; Labai mažai informacijos apie Vilnių, jo renginius vietiniams ir užsienio turistams centriniuose atvykimo punktuose (oro uostas, geležinkelio stotis), viešbučiuose, viešosiose erdvėse (Svetingumo programa).