2011 Vilnius - A. Zuoko ir Vilniaus koalicija
•Transferir como PPT, PDF•
0 gostou•3,040 visualizações
Recomendados
Recomendados
Mais conteúdo relacionado
Destaque
Semelhante a 2011 Vilnius - A. Zuoko ir Vilniaus koalicija
Semelhante a 2011 Vilnius - A. Zuoko ir Vilniaus koalicija (20)
Mais de Sakau TAIP!
Mais de Sakau TAIP! (12)
2011 Vilnius - A. Zuoko ir Vilniaus koalicija
- 1. Vilnius LIETUVOS SOSTINĖ, MODERNIAUSIAS VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS MIESTAS, TARPTAUTINIS VERSLO, MOKSLO IR KULTŪROS CENTRAS
- 2. V ILNIUS Savivaldybės rinkimų programa 2011 Mes negaišime laiko ir nešvaistysime pinigų naujoms vizijos bei strategijoms. Mes pažadinsime Vilnių iš sąstingio. Tęsime pradėtus darbus, įgyvendinsime naujas idėjas ir drauge kursime: moderniausią V idurio ir R ytų E uropos miestą, tarptautinį verslo, mokslo ir kultūros centrą .
- 4. VILNIUS - REGIONO LYDERIS
- 5. VILNIUS – REGIONO LYDERIS
- 7. VILNIUS – REGIONO LYDERIS Aplink Vilnių – 16 mln. gyventojų (300 km zonose)
- 15. S tiprus miestas
- 18. G alimybių miestas
- 24. R ūpestingas miestas
- 29. S veikas miestas
- 32. S augus miestas
- 35. Ž inių miestas
- 46. K ult ū r t ingas miestas
- 56. Ž alias miestas
- 58. VILNIUS – ŽALIAUSIA EUROPOS SOSTINĖ Sostinėje yra trys saugomi region in iai parkai:
- 59. J udrus miestas
- 61. VILNIUS - SUBALANSUOTOS PLĖTROS MIESTAS Naujoji Vilnia Šeškinė -Fabijoniškės Karoliniškės-Pilaitė Grigiškės Senasis ir naujasis centras Dėmesys ne tik istoriniam centrui. Suformuosime 5 centrus, kurie padės tolygiai paskirstyti darbo vietas, sukurs geresnę gyvenimo kokybę šalia namų ir sumažins transporto kamščius mieste. Šeškinė - fabijoniškės Karoliniškės - Pilaitė Senasis ir Naujasis Vilnius Grigiškės Naujoji Vilnia
- 62. VILNIUS - SUBALANSUOTOS PLĖTROS MIESTAS Naujoji Vilnia Šeškinė -Fabijoniškės Karoliniškės-Pilaitė Grigiškės Senasis ir naujasis centras Naujas centras tarp Pilaitės, Karoliniškių ir Viršuliškių seniūnijų:
- 63. VILNIUS - SUBALANSUOTOS PLĖTROS MIESTAS Naujoji Vilnia Šeškinė -Fabijoniškės Karoliniškės-Pilaitė Grigiškės Senasis ir naujasis centras Naujosios Vilnios renesansas :
- 64. VILNIUS – MIESTAS BE TRANSPORTO KAMŠČIŲ ▌ IMPLEMENTED 1999-2004, ▌ PLANNED 2005-2007, ▌ PLANNED 2007-2013
- 65. VILNIUS – MIESTAS BE TRANSPORTO KAMŠČIŲ Naujas pėsčiųjų tiltas tarp Karoliniškių ir Viršuliškių:
- 66. I dėjų miestas
- 77. Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą Vilnius - saulės miestas
- 78. Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą Vilnius - saulės miestas
- 79. Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą Vilnius - saulės miestas
Notas do Editor
- VILNIUS 2001 Vilnius - Lietuvos sostinė, turinti 600 tūkst. gyventojų. Lyginant su Helsinkiu (500 tūkst. gyv.), Talinu (400 tūkst. gyv.), Stokholmu (700 tūkst. gyv.), Ryga (800 tūkst. gyv.), Vilnius yra nemažas miestas. Vilniaus metropolinėje zonoje, 50 km spinduliu gyvena 800 tūkst. žmonių. Pagrindinę Lietuvos urbanistinę ašį formuojančiose Vilniaus ir Kauno apskrityse, kurių centrus skiria tik 100 km, yra 1,6 mln. gyventojų.
- Išnaudojant palankią geografinę padėti ir besikeičiančią politinę situaciją Lietuva ta mpa regionine valstybe, o jos sostinė - Šiaurės, Šiaurės–Rytų ir Vidurio Europos šalių politinių forumų bei susitikimų vieta. Tod ėl sostinė turėtų būti lyginama su kitomis regiono sostinėmis, tokiomis kaip Ryga, Talinas, Varšuva, Kopenhaga, Helsinkis. Regioninė valstybė – strateginiame plane suprantama kaip valstybė, užimanti aktyvios tarptautiniu santykių veikėjos poziciją ir projektuojanti savo užsienio politiką ir už artimiausių kaimynų ribų. "Šiaurės dimensija ” apima šias valstybes (ar jų dalis): Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusijos Federacija (įskaitant Kaliningrado sritį) ir Lenkija. Vidurio Europa : Albanija, Austrija, Bosnija ir Hercogovina, Makedonija, Jugoslavija, Čekija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
- BALTIJOS PIETRYČIŲ REGIONAS Baltijos pietryčių regione, 300 km spinduliu aplink Vilnių, yra 18,8 mln. Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos gyventojų. Vilniaus artimiausi kaimynai: Minskas – 170 km, Ryga – 280 km, Kaliningradas – 350 km, Varšuva - 460 km. Nuo Vilniaus iki Baltijos jūros yra 300 km. Šalies sostinė yra greta Europos žemyno geografinio centro.
- Vilniaus miesto 2002-2011 metų strateginiame plane numatyta formuoti Europinės reikšmės centrą sujungiant Vilniaus ir Kauno potencialus. Dvimiestyje sukuriamas BVP didesnis negu Estijos. Dvimiesčio plėtros klausimai sprendžiami jungtinėje taryboje (komitete), sudarytame iš 10 atstovu (po 5 iš abiejų miestų). Posėdžiai periodiškai organizuojami Kaune ir Vilniuje.
- Gyventojų skaičius yra svarbiausias rodiklis, apibrėžiantis regionų konkurencingumą ir plėtros potencialą. Lyginant Vilnių su kaimyninėmis sostinėmis , Vilnius išsiskiria gyventojų skaiči umi 300 km spindulio zonoje – 16 mln. gyv. Nagrinėjamam regione Vilnių lenkia tik Varšuva ( 32 mln. gyv. ). Su tokiu kiekiu gyventojų Vilniaus regionas tampa labai patrauklia rinka bei vieta kurtis holdingo įmonėms, planuojančioms savo veiklą Lenkijoje, Rusijoje ar baltarusijoje.
- NAUJOJI EKONOMIKA Vilnius - pasaulio vartai į Lietuvą. Sostinė patraukli šalies ir tarptautiniam verslui. Moderni susisiekimo sistema (oro uostas, keliai, geležinkeliai, visuomeninis transportas) užtikrina greitą ir patogų miesto ryšį su regionu ir visu pasauliu. Vilnius - pažangiausių technologijų ir žinių ekonomikos centras, stimuliuojantis inovacijas šalyje ir regione. Šiuolaikinės ekonomikos plėtra glaudžiai siejama su stipriu mokslo ir švietimo potencialu. Vilnius - garsus turizmo, konferencijų, parodų ir pramogų centras.
- PAŽANGI VISUOMENĖ Vilnius - informacinės visuomenės centras. Tai – dinamiška, jaunimo pamėgta kūrybos vieta, užtikrinanti aukštos kvalifikacijos specialistų išteklius. Vilnius - aukštos gyvenimo kokybės miestas. Pažangi socialinė sistema užtikrina socialinį teisingumą ir saugumą visoms gyventojų grupėms. Vilnius yra Vakarų ir Rytų kultūrų santakoje. Ši vertybė skatina tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.
- SAVITA APLINKA Vilnius - jaukus ir savitas miestas. Miesto plėtra harmoningai derinama su gausiomis kultūros ir gamtos paveldo vertybėmis. Vilnius - ekologiškas miestas, tausojantis unikalią gamtinę aplinką, kuri yra pritaikyta miesto gyventojų ir svečių rekreacijai.
- SĖKMĖS SĄLYGOS Miestas efektyviai valdomas. Vilniečiai yra aktyvūs miesto kūrėjai. Sostinės plėtra skirta jos gyventojų gerovės užtikrinimui. Ambicingų miesto plėtros planų įgyvendinimui kviečiami Lietuvos ir užsienio partneriai. Vilniuje sparčiai didėja investicijos į verslą ir infrastruktūrą. Sostinė plėtojama tvarios ir subalansuotos plėtros principais, bendradarbiaujant su apskritimi bei kitais Lietuvos ir užsienio miestais. Geografinė miesto padėtis ir politinė tolerancija yra svarbiausios prielaidos Vilniui būti “tiltu” tarp Vakarų ir Rytų.
- 2,8 % nuo savivaldybės biudžeto; Programinis finansavimas – iki 5,5 mln. litų per metus;
- Kultūrinio paveldo apsauga ir pritaikymas šiuolaikinėms vartojimo reikmėms integruoti į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. Bendrajame plane siekiama išryškinti, išsaugoti ir plačiau panaudoti Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo savitumą kuriant miesto įvaizdį, didinant tarptautinį konkurencingumą, skatinant visuomeninę ekonominę paskirtį, ypač kultūrinį turizmą. 1998–2005 m. pastebėtos teigiamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tendencijos: pagal Senamiesčio atgaivinimo strategijos programas buvo tvarkyti svarbūs kompleksiniai Senamiesčio objektai; pagerinta daugelio Senamiesčio, Gedimino prospekto zonos, Užupio pastatų ir erdvių fizinė būklė. Tvarkyti svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksai: atkurti Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelio statiniai, atkuriami Žemutinės pilies Valdovų rūmai, renovuotas Bernardinų vienuolyno ansamblis, šv. Onos bažnyčia. Planingai tvarkytos istorinės Rasų, Antakalnio, Saulės ir Užupio žydų kapinės. Įrengta Senamiesčio apžvalgos vieta Maironio ir Subačiaus gatvių sankirtoje. Renovavus Vilniaus universiteto observatoriją, atsirado naujas senamiesčio apžvalgos aukštuminis taškas. Pradėtas tvarkyti Kūdrų parkas Senamiestyje, rekreacijai ir turizmui pritaikomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų kultūros paveldo objektai, ruošiamasi Trakų Vokės parko atgaivinimui. Įgyvendinta statinių dekoratyvinio apšvietimo programa. Tačiau nepakankamai efektyvi išliko apsaugos įgyvendinimo kontrolė. Išnyko žymus skaičius vertybės statuso neturinčių senųjų medinių pastatų Šnipiškių, Užupio, Žvėryno istoriniuose priemiesčiuose. Dėl naujų aukštų pastatų miesto centro dešiniajame Neries krante, Naujamiestyje ir Senamiestyje pakito Senamiesčio siluetai ir panoraminiai vaizdai, buvo sumenkinta jo istorinių vertikaliųjų dominančių – Aukštutinės pilies ir bažnyčių bokštų – vizualinė svarba. Nevykdyta 1998 m. Bedrajame plane numatyta išskirtinės vertės objektų tvarkyba: Sapiegų, Radvilų, Sluškų rūmų ansamblių, buvusios Miesto gynybinės sienos kompleksto restauravimas ir išryškinimas (buvęs numatytas prioritetine Senamiesčio tvarkybos programa). Nepakankamai gera kitų statinių kompleksų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, būklė. Iki šiol nesutvarkyti buvę vienuolynų ansamblių sodai, Sapiegų rūmų sodas, nepakankamai tvarkomas Sereikiškių parkas. Šiuo metu kultūrinis paveldas yra vienas svarbiausių Vilniaus kultūrinio turizmo išteklių, kuris taip pat prisideda prie paveldo išsaugojimo, jį propaguodamas bei dalyvaudamas bendroje miesto ar vietovių plėtroje. Kultūrinis turizmas – taip pat svarbi verslo ir ekonomikos sritis, Lietuvoje remiama iš ES struktūrinių fondų pagal 2007–2013 metų programą „Paveldas ir turizmas“. Turizmo plėtros aspektu neišnaudotos vandens turizmo galimybės Neries upe, nors nemažai kultūrinio paveldo objektų yra įsikūrę upės maršrute.
- Values of nature is an important part of the identity of Vilnius. Forestry land in Vilnius (36,5 %) has bigger part than in Lithuania (31,5 %). Every sixth square metre in Vilnius is a natural preserved value. Regional parks of Verkiai and Pavilnys cover several thousand square metres of the territory of the city offering a splendid opportunity for recreation. The Management Body of Verkiai and Pavilnys regional parks, a City Landscape Division recently established within the Municipality and annually drafted Green City Programme – are measures which help to better take care of the green city areas and adapt them to the needs of the inhabitants of Vilnius.
- A polycentric system is being developed in the city consisting of the main and four periphferal centres – Ukmergės str., T. Narbuto str., Gariūnai and Naujoji Vilnia. Today the right bank of the Neris River is developing most rapidly – the modern part of the main centre with high-rise buildings. The left bank of the Neris River is also rapidly regenerating while developing new and reconstructing existing objects.
- A polycentric system is being developed in the city consisting of the main and four periphferal centres – Ukmergės str., T. Narbuto str., Gariūnai and Naujoji Vilnia. Today the right bank of the Neris River is developing most rapidly – the modern part of the main centre with high-rise buildings. The left bank of the Neris River is also rapidly regenerating while developing new and reconstructing existing objects.
- A polycentric system is being developed in the city consisting of the main and four periphferal centres – Ukmergės str., T. Narbuto str., Gariūnai and Naujoji Vilnia. Today the right bank of the Neris River is developing most rapidly – the modern part of the main centre with high-rise buildings. The left bank of the Neris River is also rapidly regenerating while developing new and reconstructing existing objects.
- Traffic problems are sought to be resolved first of all by means of planning measures, envisaging creation of polyfunctional quarters and supplementation of residential areas with commercial objects including new jobs. The Municipality in particular emphasizes the development of communication infrastructure. Over 375 million litas have been invested in the communication infrastructure of the city in 1999-2004 (streets, bridges, public transport). Large infrastructure projects have been planned and started: southern and western motorways, reconstruction of the crossings, a tramway with the parking system, bicycle tracks.
- Traffic problems are sought to be resolved first of all by means of planning measures, envisaging creation of polyfunctional quarters and supplementation of residential areas with commercial objects including new jobs. The Municipality in particular emphasizes the development of communication infrastructure. Over 375 million litas have been invested in the communication infrastructure of the city in 1999-2004 (streets, bridges, public transport). Large infrastructure projects have been planned and started: southern and western motorways, reconstruction of the crossings, a tramway with the parking system, bicycle tracks.
- The Product