Plenero „Lentvario parko slėpiniai”, skirto parkų kūrėjui ir teoretikui E. F. Andrė, seminaras Lentvaryje, 2010-07-16. Pranešimo tikslas ir uždaviniai Apžvelgti Lentvario parko kūrimo principus ir išraiškos priemones, atsakant sau ir auditorijai, ar Lentvario parkas yra E.F. Andrė kūrybos apoteozė, ar ankstesnės kūrybos citatų, replikų, detalių visuma. Provokuoti ir skatinti plenero “Lentvario parko slėpiniai” dalyvius ieškoti tų slėpinių. Nurodyti ankstesnes ir naujausias publikacijas, informacijos šaltinius, atskleisti naujausius faktus ir detales.

1. Lentvario parkas kaip
pittoresque išraiškos erdvė
Steponas Deveikis
Plenero „Lentvario parko slėpiniai”,
skirto parkų kūrėjui ir teoretikui E. F. Andrė,
seminaras Lentvaryje
2010-07-16

2. Pranešimo tikslas ir uždaviniai
Apžvelgti Lentvario parko kūrimo
principus ir išraiškos priemones,
atsakant sau ir auditorijai, ar
Lentvario parkas yra E.F. Andrė
kūrybos apoteozė, ar ankstesnės
kūrybos citatų, replikų, detalių
visuma.
Provokuoti ir skatinti plenero
“Lentvario parko slėpiniai”
dalyvius ieškoti tų slėpinių.
Nurodyti ankstesnes ir
naujausias publikacijas,
informacijos šaltinius, atskleisti
naujausius faktus ir detales.

3. Informacijos šaltiniai
Association Édouard André (1840-
1911) biuleteniai. Juose skelbiama
naujausia informacija ir atradimai, tezės ir
hipotezės, faktai.
Journées des Parcs Édouard André, 2007
05 24-25 Versalio aukštojoje
nacionalinėje architektūros mokykloje –
seminaras, kur pranešimą skaitė ir Vaiva
Deveikienė.
LKAS išvyka į Paryžių ir Normandiją,
2007 05 26 – 06 06. Foto medžiaga,
užrašai.
Parko tyrimų medžiaga, 2008
Publikacijos, 2008 – 2010 (kiek vėliau…)
Renė Andrė užrašų knygelių konspektas,
laiškų (1898-1899) faksimilės, asmeninis
pranešimo autoriaus archyvas.

4. Lentvario parkas/Landwarowo. Inventorizacija
http://www.heritage.lt

5. Lentvario parkas. Ikonografija
1887
20 a. pradžia

6. Sąvoka Pittoresque
Les jardins pittoresques en
Europe seminaras Versalio AAM
(2007)
Le jardin pictural (aussi le terme, dit par
R.Mallet au Parc des Moutiers, 2007)
Larousse žodynas, 1994:
Pictural - qui se rapporte à l’art de la
peinture; liet: tapybiškas
Pittoresque – qui frappe l’attention par
ses qualités particulières; original,
vivant. Ex. Village pittoresque
Lietuviškai: vaizdingas, dailingas;
vaizdingumas (Pranc.-liet. Žodynas)
Kita versija – pittoresque iš ital. pittore,
tapyti, t.y. vaizdas, kurį galima tapyti.
Jardin paysager anglais du 18e siècle,
influencé par le desir créer paysages à la
maniere des peintres (G.van Zuylen,1994)
H.Repton. …before
H.Repton. …after
Pittoresque, 1823

7. Sąvoka Pittoresque
ir prancūziškasis mišrus stilius
Sąvoka pittoresque siejasi su angliškuoju picturesque, 18 a. gamtiškojo
parko modeliu. Parkotyros grandai teigia, kad britas valstybininkas
Joseph Addison (1672-1719) ir poetas Alexander Pope (1688-1744),
taip pat Stephen Switzer ir Horare Walpole (1717-1797) buvo šio
stiliaus teoretikai.
W.Kent (1685-1748) ir L.Brown (1716-1783) buvo naujojo stiliaus
praktikai. Sakoma, kad sausas griovys (ha-ha) vietoj tvoros leido
pamatyti, kad parko/sodybos gamtinė aplinka irgi yra parkas.
Humphry Repton (1752-1818) buvo L.Brown’o pasekėjas ir paliko mums
4 savo raudonąsias knygas Red Books su pavyzdžiais before-after.
Jean-Jacques Rousseau (1712-1778) – Prancūzijoje, Šilerio ir Goethe –
Vokietijoje filosofinė mintis; dailininkų Claude Lorrain (1600-1682),
Nicolas Poussin (1615-1675), Hubert Robert ( 1733-1808) tapyba –
štai tie šaltiniai naujam to laikmečio Europos parkų menui.
Prancūziškojo mišraus stiliaus pagrindas yra anglų gamtovaizdiškojo
stiliaus samplaika su prancūziškuoju geometrizmu (gal Dekarto, gal A.
Le Notre įtaka)

8. Gabriel Thouin
(1747-1829)
…ir jo Plans raisonnés de toutes
les espèces de Jardins, 1820
(taip pat 1838 ir Paris: Claude Tchou-
Bibliothèque des introuvables, 2004.
ISBN 2-84575-209-1)
Jo giminė André Thouin (1646-1724)
buvo botanikas dirbęs su Bernard de
Jussieu (1699-1777) Paryžiaus Jardin
des Plantes, Muséum national
d’histoire naturelle (nuo1793)
Manytina, kad E.F. Andrė skaitė šį
veikalą, pagaliau pats dirbo Muséum
national d’histoire naturelle ir jo parke.
Antroji reikšminga paskata galėjo būti
H.Reptono Theory and Practice of
Landscape Gardering.- London, 1816

10. © G.Thouin, 1820

11. Anglų stiliaus transformacijos
G. Thouin kitaip kodifikuoja šį stilių – ji
suprancūzindamas. Prancūziškasis
anglų stiliaus parko modelis paremtas
takų, alėjų, juosiančių apvalias
pieveles, ir masyvų-salelių išdėstymu.
Po 1860 m. tokie modeliai vyrauja
daugelyje Prancūzijos viešųjų
municipalinių parkų. Tai mišrus stilius,
style mixte.
Toks stilius suklesti barono Haussmann’o
(1809-1891) epochos Paryžiaus
miesto parkuose. Jį sėkmingai taiko J-
Ch.Ad. Alphand (1817-1891) –
inžinierius ir kraštovaizdžio
formuotojas su Barillet-Deschamps
(1824-1875), Paryžiaus sodininku. Jų
komandoje ir E.F.Andrė.© Les fabriques. G.Thouin, 1820

12. Kūrybos inspiracijos: Jardin des Plantes

13. Kūrybos inspiracijos: Vincennes
© Foto V. ir S. Deveikių, 2007 m. gegužė

16. Kūrybos inspiracijos: Buttes-Chaumont ir kt.

18. Buttes-Chaumont (Biut-Šomono) parkas įrengtas
gipso karjerų vietoje; atidarytas lankymui 1867 m.
Čia vykdyti didžiuliai žemės paviršiaus formavimo ir
aprūpinimo vandeniu darbai. Inžinerijos triumfas.

19. Kūrybos apraiškos: Anglija, Liverpool

20. 1872 metais įkurto parko
projekte (1867) buvo
numatytas jo finansavimas
parduodant šalia parko
suprojektuotus žemės sklypus.

21. Kūrybos apraiškos: Cognac, 1891

22. Lentvario parkas: uolos, les pittoresques…
Ce parc garde un système des grottes
avec cascades, ponts en pierre et des
autres éléments pittoresques

23. Lentvario parkas – planų transformacijos…
2008 m. 1940 m.
Vaivos ir Stepono Deveikių parengta Lentvario dvaro
parko istorinės ir meninės raidos apybraiža, 2008
pateikia ir daugiau senosios kartografijos, topografijos ir
ikonografijos

24. Lentvario dvaro sodyba. Tyrimai ir apybraiža
Renė Andrė
(1867-1942) ir
jo eskizai

25. Renė Andrė
eskizai
Jules Buyssens
(1872 – 1958),
manoma, kad jis
dirbo ir Lentvaryje

26. Lentvario parkas – kūrybinių principų iliustracijos
2007-05-20, foto V. ir S. Dev.

28. Parterio planas, 1899
© Archives ENSP; Édouard André, 1899

29. Estetinės kategorijos ir sąvokos
Pagal grožio supratimą Ed. Andrė skirsto žmones į 4 kategorijas:
• laukinį, neturintį supratimo apie grožį;
• kaimietį, matantį grožį tik materialinėse vertybėse;
• kultūringą žmogų, besidžiaugiantį grožiu;
• filosofą, kuris ne tik džiaugiasi, bet ir nagrinėja grožio efektą ir poveikį
intelektualui, jausmams, kūrybingumui.
Trys stiliai: geometrinis, gamtovaizdiškasis ir kompozicinis (mixte) ir trys
parkų žanrai:
Didingi parkai atidengia impozantiškas panoramas kalvotoje teritorijoje ar
kalnuose;
Linksmi parkai (ludique, pastoral) – tai daugiausia kaimo rezidencijos su
švelniais pastoraliniais vaizdais;
Laukinis parkas komponuojamas iš natūralių elementų. Jame tenka
išryškinti keletą gražių laukinio gaivalo elementų – gražių medžių ar uolų,
veržlią kaskadą.
Svarbu pažinti ir naudoti tai, kas patraukia žvilgsnį: didinga, tapybiška
(brutal, majestique, pittoresque, pastoral…)

30. Uolos…
• „Uolos išdėstomos deramu atstumu nuo gyvenamosios vietos. Per daug
priartintos ir per didelės jos sumenkina savo svarbą, labai mažos jos atrodo
vaikiškai. Jos privalo formuoti paveikslo pagrindą antrame ar galiniame plane, jei
jos yra matomos, arba turėti vietą specialioje paslėptoje scenoje, jei yra įmanoma
jas atskirti nuo ansamblio. Reikia pabrėžti, kad iš esmės uoloms, ypač grotoms
yra tinkamiausios tolimos parko vietos. Šios konstrukcijos nesiderina prie
peizažo, jei yra matomos per rūmų langus, jų charakteriui būdinga vienatvė.
• Uolų masyvas niekada neturi būti izoliuotas. Palyda joms yra būtina. Jei jos
sudaro natūralią grupę ant kalvos, augalija galima užmaskuoti šios grupės
pabaigą, kas sudarys tęsinio įspūdį po medžiais.
• Izoliuoti akmenys, išbarstyti šlaite, leidžia nuspėti netoliese esant uolų masyvą,
kuris niekada negali netikėtai iškilti, be keleto atskirų blokų palydos.
• Dažniausiai žemos uolos laikomos geresniu skoniu nei labai iškilusios; didinant jų
išsikyšimą (norint jas padaryti dideles), yra geriau iškasti jų pamatą nei iškelti į
aukštį.
• Uolos lygiose vietovėse yra prasto skonio pavyzdys, jei jų proporcijos yra
perdėtos ir, jei jų negalima interpretuoti kaip natūraliai susiformavusių.
• Ir taip gražios kaskados dar labiau jaudina jas sukūrus iš uolų. Dėl drėgmės ant
jų paviršiaus išsivysto samanų augalija ir susikuria tonų įvairovė, kuri greitai
nutrina pradinį dirbtinumo efektą. …“

31. Uolos…
• ...Pusiau palaidojus akmens luitus kalvos šone ar netoli viršūnės, jų įtrūkimuose
įterpiami alpiniai augalai. Jei tokia vieta yra netoli nuo gėlių sodo ar
gyvenamosios vietos, keletas egzotinių augalų gali įsimaišyti tarp vietinių rūšių; ir
priešingai, jie yra draudžiami, jei scena yra pasislėpusi tolimame laukinės
gamtos kampelyje.
• ...šie efektai įgauna dar daugiau šarmo, jei jie derinami su vandeniu. Jo telkinių
pakrantėje ar ant gretimų žemės pakilimų sumaniai numesti keli akmenys (uolos)
sudaro dingstį įvairių augalų rūšių auginimui, kurių efektas kitu atveju negalėtų
pasireikšti. Reikia pasirūpinti, kad takelis eitų netoli šios mažos puošnios gamtos
scenos. Šio tipo takelis nenusileidžia jokiam kitam parko puošybos elementui. Aš
žinau daugybę pavyzdžių Anglijoje, beveik visi gražūs... Visais atvejais takelis
vingiuojantis tarp tokių šlaitų sudarys geresnį įspūdį už tiesią alėją,
nesiderinančią prie vaizdingos augalijos. Jos kompozicijos taip pat gali keistis, jei
bordiūras yra ilgas, šalia uolas kertančio įdubusio takelio, vos matomo, bet
suteikiančio galimybę aplankyti vieną po kitos augalų kolekcijas ir jas prižiūrėti
be vargo“.
Citatos iš E. Andrė veikalo „Sodų menas“

32. Lentvario parko planai –
kraštovaizdžio architektų pieš.,1959; 2007
← 1959 ↑2007

34. Prielaidos, hipotezės, nauji faktai
E.F.André pats asmeniškai Lietuvoje lankėsi 2 ar 3 kartus. Jis vadovavo
darbams, atsiųsdamas į kuriamus parkus Palangoje ir prie Vilniaus
savo bendradarbius, daug kūrybinio proceso patikėdamas savo sūnui
René. Lentvario parkas (kaip beje ir kiti) – aiškus kūrybinio kolektyvo,
vadovaujamo E.F.André darbo rezultatas.
Naujausios publikacijos ir informacijos šaltiniai nurodo keletą Lietuvoje
dirbusių bendradarbių pavardžių: Jules Buyssens (Biuisenas), Boisard
(Buazaras). Lenkų autorės, nurodo dar keletą abejotinų pavardžių.
Tačiau vieninga nuomonė, tą tvirtina ir Florence André Olivier, kad tiek
Palangoje, tiek Lentvaryje dirbo uolų specialistas (Boisard?).
Lietuvoje turimos laiškų faksimilės, René André užrašų knygelių
konspektai galėtų būti puiki parkų kūrimo proceso pažinimo medžiaga,
tačiau reikėtų vengti kategoriškų išvadų. Darbo maršrutų ir kūrybos
principų pažinimas Lietuvoje dar laukia savo eilės. Reikia tęsti
palyginamąją analizę…
2007 - 2010 m. plenerų dalyviai gali prisidėti, atrasti, pagrįsti, fiksuoti…
Verta studijuoti autentiškus leidinius.

35. Svarbi pažinimo vieta - Palangos parkas
© Archives ENSP; Édouard André, 1899

36. Mokymo priemonės Versalio sodininkystės mokyklai

37. Laikmečio (1900) parkų pavyzdžiai

38. Tapybiško parko modelis:
Varengeville-sur-Mer, Bois des Moutiers

39. Apibendrinimas, išvados
E.F.André kūrybai didelį poveikį darė XIX a. antrosios pusės Paryžiaus viešųjų parkų ir
promenadų kūrimo patirtis ir teoriniai apibendrinimai leidiniuose, kurių Prancūzijoje
vien XIX a. buvo per 20 ir didžioji jų dalis kalbėjo apie Jardins pittoresques. Ypač
vaisingi leidyboje 1867 m., kai išleidžiami A.Mangin, A.Lefevre, F.Duvilliers-
Chasseloup, A.Alphand leidiniai. O kur dar angliškoji patirtis ir leidiniai… Tikėtina,
kad didelę įtaką E.F.A. darė G.Thouin’o ir A.Alphand’o darbai, leidiniai.
Haussmann’o Paryžiuje įgyta patirtis – sėkmingai taikoma kitur, taip pat ir Lietuvoje,
Tiškevičių dvarų sodybose, kur E.F.A. atvyko kaip subrendęs menininkas,
teoretikas ir projektų vadovas su patikima komanda. Pittoresque principai taikomi
plane, architektūros elementuose (fabrique pittoresque), uolų ir žemės paviršiaus
sprendimuose, želdiniuose (le pittoresque des plantes indigènes). Parinkdamas
želdinių asortimentą, E.F.A. pirmenybę teikia vietiniams augalams, introdukuotoms
rūšims atiduodamas artimiausias prie rūmų esančias dalis.
Lentvario parkas yra gausiausiai pittoresque išraiškos priemonių turintis E.F.A. parkas
Lietuvoje – gerai suraizgyti, suvingiuoti takeliai, akmeninių pakopų laipteliai, grotos
ir kaskados, dirbtinės uolos, medžių deriniai - guotai ir vienišiai – sujungti į visumą.
Medinių kelmų, šakų imitacijos dar raiškesnės nei Palangoje ar Užutrakyje.
E.F.A. stilius yra mišrus (style mixte). Prigijęs terminas – prancūziškasis anglų
stilius.

40. Publikacijos
• Le parc des Buttes-Chaumont / G.Plazy, A. Legrain. – Paris:
Flammarion, 2000.
• Deveikis S., Deveikienė V. Lentvario dvaro sodyba parkotyros ir
parkotvarkos žvilgsniu // Žemėtvarka ir melioracija, 2000, Nr. 2, p.72-
77; taip pat Voruta, 2001-10-20, Nr. 20(494), p. 4-5; prieiga per
internetą http://www.is.lt/traku.zeme/rajonas/lentvarioparkas.htm
• Deveikis S. Edouard’o Andrė architektūrinių sprendimų principai ir
dendroflora// Dendrologia Lithuaniae, t. 4. – Vilnius, 1998. –p.100-104
• Edouard André (1840-1911). Un paysagiste botaniste sur les chemins
du monde/ sous la direction F.André et S.Courtois. – Paris: Editions de
l’ Imprimeur, 2001.
• http://paris1900.lartnouveau.com/paris_les_jardins.htm
• Narkowicz L. Ordynacja Tyszkiewiczowska na Zatroczu. – Warszwa:
DiG, 2007.
• Omilanowska M. //Lietuvos dailės muziejus. Metraštis 9, 2005 m. I
dalis. – Vilnius, 2007. P. 86-117

41. Veikimo būdai
MENAS PAVELDUI ir kitos akcijos
Informacija vietose lankytojui.
Meninės – pramoginės akcijos.
Meninės akcijos traukia lankytojus, teikia
informacijos.
Informacijos sklaida, VR

42. Dėkojame už dėmesį, klausimus…