SlideShare uma empresa Scribd logo

Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis

•
•
K
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, įgyvendindamas projektą „SIEK" (Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas), parengė leidinį - „Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis". Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis. Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą. Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.

Negócios
1 de 95
Baixar para ler offline
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pareng : Kristina Sutnikien Sigita Paulavičien VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas Klaip da 2009 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Turinys Įžanga........................................................................................................................ 4 1. Kas tai yra technologijų perdavimas?................................................................. 5 1.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra ..................................................................... 7 1.1.1. Sąvokos ir apibr žimai .................................................................................................. 7 1.1.2. MTEP ribos ................................................................................................................... 9 1.1.3. MTEP identifikavimas................................................................................................. 13 1.1.4. MTEP klasifikavimas pagal institucijas ....................................................................... 15 1.2. Mokslin išradimo adaptacija.......................................................................................... 17 1.2.1. Inovacijos.................................................................................................................... 17 1.2.2. Išradimai ..................................................................................................................... 18 1.3. Komercializavimo strategija ............................................................................................ 20 1.3.1. Intelektin s nuosavyb s vadyba ................................................................................... 21 1.3.1.1. Kod l ir kada patentuoti? Nuo ko prad ti?............................................................ 22 1.3.1.2. Išradimų patentavimas Lietuvoje........................................................................... 25 1.3.1.3. Išradimų patentavimas Europoje........................................................................... 27 1.3.1.4. Patento pardavimas .............................................................................................. 27 1.3.1.5. Licencijavimas ...................................................................................................... 28 1.3.1.6. Patentų įgyvendinimas .......................................................................................... 29 1.3.1.7. 10 tipinių klaidų apie patentus ir kaip jų išvengti .................................................. 29 1.3.2. Spin-out įmonių kūrimas.............................................................................................. 32 1.3.2.1. Kas tai yra spin-out įmon ? .................................................................................. 32 1.3.2.2. Sprendimo d l Spin-out kompanijos formavimo pri mimas ................................... 34 1.3.2.3. Įmon s kūrimas..................................................................................................... 36 1.3.2.4. Derybos ................................................................................................................ 38 1.3.2.5. „Gerosios patirties“ pavyzdžiai ............................................................................ 39 1.3.2.6. Pagrindiniai derybų klausimai Spin-out sutartyse ................................................. 41 1.3.2.7. Akcininkų susitarimai ir akcin s bendrov s įstatai ................................................ 47 1.3.2.8. Preliminarių klausimų ir sąlygų dažniausiai randamų Spin-out sutartyse kontrolinis sąrašas .............................................................................................................................. 50 1.3.2.9. Spin-out sutarčių administravimas ........................................................................ 52 2 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.3. Kitos išradimų komercializavimo rūšys ....................................................................... 53 1.4. Intelektin s nuosavyb s vertinimas ................................................................................. 54 1.4.1. Intelektin s nuosavyb s vertinimo metodai.................................................................. 54 1.4.2. Intelektin s nuosavyb s portfeliai ................................................................................ 58 2. Start-up įmon s kūrimo pagrindai..................................................................... 61 2.1. Verslo id ja....................................................................................................................... 61 2.2. Verslo plano parengimo pagrindiniai principai .............................................................. 61 2.3. Verslo formos pasirinkimas ............................................................................................. 66 2.3.1. Individuali veikla......................................................................................................... 67 2.3.2. Veikla įsteigus juridinį asmenį..................................................................................... 70 2.3.3. Individualios veiklos palyginimas su verslo vykdymu įsteigus juridinį asmenį............. 73 2.4. Verslumą įtakojančios sąlygos ir asmenyb s kompetencijos .......................................... 76 3. Parama verslui.................................................................................................... 77 3.1. Verslo pradžios finansiniai instrumentai......................................................................... 77 3.1.1. Mokestin s, rinkliavų lengvatos................................................................................... 78 3.1.2. Mikrokreditai............................................................................................................... 79 3.1.3. Garantijų teikimas ....................................................................................................... 80 3.1.4. Palūkanų kompensavimas............................................................................................ 81 3.1.5. Rizikos kapitalo fondai ................................................................................................ 81 3.1.6. Verslo angelai.............................................................................................................. 82 3.2. Nacionalin parama ......................................................................................................... 83 3.3. Europos Sąjungos parama ............................................................................................... 84 3.4. Viešosios paslaugos verslui............................................................................................... 87 3.5. Europos Komisijos parama.............................................................................................. 89 4. Aukštos prid tin s vert s paslaugos Vakarų Lietuvos regione........................ 90 Literatūros sąrašas................................................................................................. 94 3 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Įžanga Šis leidinys parengtas vykdant 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologin pl tra“ įgyvendinimo priemon s „Inogeb LT-1“ projektą „Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas (SIEK)“. Projektą įgyvendina VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas. Projekto tikslas - inovacijų ekosistemos stiprinimas, kuriuo siekiama didinti Vakarų Lietuvos regiono konkurencinį pranašumą. Projekto metu, daug d mesio skiriama aukštą prid tinę vertę generuojančių sričių stiprinimui tiek valdžios, tiek MVĮ lygiu, kompleksin s inovacijų ekosistemos QUATRO (mokslas-verslas-valdžia-žiniasklaida), pagrįstos skirtingų sistemos dalyvių dialogu, sukūrimui, kurio metu formuojasi bendras dalyvių vietos, vaidmenų ir naudos šioje sistemoje suvokimas. Projekto tikslin grup - inovatyvios, į pokyčius ir naujausių žinių panaudojimą orientuotos įmon s ir/ar fiziniai asmenys, visuomen . Projekto veiklos yra skirtos naujo, inovatyvaus, orientuoto į aukštas ir vidutines technologijas verslo kūrimui ir pl trai, siekiančiam didinti regioninį konkurencinį pranašumą. Nors Lietuvos ūkis auga pakankamai sparčiai, neieškant vidinių konkurencingumo didinimo šaltinių, šis procesas gali sul t ti. Konkurencingumo skatinimas - viena iš prioritetinių ES sričių, užtikrinanti socialinį ir ekonominį augimą. 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programoje teigiama, kad Lietuvoje dominuoja žemųjų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kurių sukuriama prid tin vert yra maža (3/4 visos pramon s produkcijos yra sukuriama žemą prid tinę vertę generuojančiuose pramon s šakose). Tai neleidžia šaliai užimti gerų konkurencinių pozicijų pasaulio rinkoje. Be žemų tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą, ypač Klaip dos apskritį (7632 Lt vienam gyventojui per 2008 m.), čia mažai išpl toti klasterizacijos ir partneryst s tinklai. Daugelis įmonių, priklausančių aukštą prid tinę vertę kuriančių sektorių kategorijai, savo konkurencinį pranašumą grindžia ne žiniomis ir inovacijomis, bet pigesn mis veiklos sąnaudomis. Lietuva yra gerokai žemiau ES inovatyvumo indekso (Lietuvos indeksas – 0,27, ES – 0,49). Vienas iš inovatyvią veiklą ribojančių veiksnių - informacijos apie intelektin s nuosavyb s apsaugą ir finansavimą bei pasitik jimo id jų apsaugos priemon mis trūkumas. Tod l dauguma įmonių ar išrad jų apsisprendžia savo išradimus laikyti paslaptyje. Šiuo leidiniu siekiama didinti visuomen s informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektin s nuosavyb s vadybos procedūromis. Tai priemon , galinti pad ti ugdyti visuomen s inovacinius geb jimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį – informacijos trūkumą. Tikim s, kad šiuo leidiniu paskatinsime įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, investuojant į tyrimus ir taip siekiant didinti aukštos prid tin s vert s gaminių atsiradimą ir jų eksportą. Šiame leidinyje pateikiama informacija apie: • intelektin s nuosavyb s apsaugos formas; • patentavimo ir patento palaikymo procedūras; • patento vert s nustatymą (pelno prognozavimą); • komercin s naudos įteisinimo procedūras ir formas; • nacionalines ir ES iniciatyvas kompensuoti išrad jams patentavimo išlaidas; • patentų portfelio formavimą. Siekiant didinti VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parko paslaugų žinomumą, leidinyje bus pateiktas teikiamų aukštos prid tin s vert s paslaugų aprašas. Tai 4 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis suinteresuotiems asmenims leis spręsti savo problemas individualiai, pritaikant tam tikros srities ekspertų patarimus. 1. Kas tai yra technologijų perdavimas? Technologijų perdavimas - tai vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacin s gamybos patirties taikymas ar naudojimas kitų subjektų veikloje arba, paprasčiau tariant, žinių ar technologijų jud jimas iš vienos organizacijos ar individo į kitą. Nepaisant to, ar tai žinių perk limas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų keitimasis gamybine praktika, technologijų perdavimas apibr žia žmogaus intelektualios veiklos procesą. Jis įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą. Tai procesas, leidžiantis panaudoti sukurtą technologiją per komunikacijos tarp atskirų suinteresuotų subjektų iniciavimą. Technologijų perdavimas tampa kertine regionų ekonomin s bei socialin s pl tros proceso ašimi. S kmingas technologijų perdavimas – konkurencingas verslas tarptautin je rinkoje, nauji partneriai, išradimų bei žinių komercializavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Technologijų perdavimas gali vykti trimis kryptimis: Mokslas – mokslui Technologijos kelias nuo fundamentalių tyrimų iki taikomosios vert s yra pakankamai ilgas. Dažnai prieš pasirodydamos vartotojui jos būna perduodamos įvairioms laboratorijoms, vertinamos skirtingų mokslo šakų. Siekiant maksimaliai išpl sti technologijos taikymą, technologijoms įvertinti kuriamos vertinimo grup s. Jos sudaromos iš mokslininkų, atstovaujančių skirtingoms mokslin ms disciplinoms. Moksliniai atradimai yra įvertinami ir pl tojami skirtingų mokslinių disciplinų, publikuojami mokslin je literatūroje. Mokslas – verslui Tai mokslinių žinių bei technologijų komercializavimo procesas, įgyvendinamas kuriant inovacinius produktus bei paslaugas per mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Verslas – verslui Šis technologijų perdavimas vyksta perteikiant gamybinę bei organizacinę patirtį. Taip pat daugelis technologinių mainų procesų yra įgyvendinami pasitelkiant kvalifikuotus konsultantus – technologijų perdavimo centrus. Technologijų perdavimo procesą galima pavaizduoti devynių žingsnių schema: 1. Tyrimai. Tyrimai generuoja atradimus ir išradimus, kurie yra pradiniai technologijų perdavimo proceso objektai – technologijos. Technologijos yra sukuriamos tyrimų metu. 2. Pirmin sutartis. Tyrimų metu, atsiradus pirmiesiems požymiams, kad bus sukurta nauja komerciškai patraukli technologija ar sugeneruota nauja id ja, būtina pasirašyti pirminę sutartį su technologijų perdavimo centru. Tai būtina aptariant technologijų perdavimo galimybes. Konfidencialumas visada išsaugomas. 3. Technologijų perdavimo sutartis. Technologijų perdavimo sutartis – proceso pradžia. Technologijų perdavimo sutartyje privalo būti užfiksuotas nuoseklus technologijos aprašymas, komercializavimo principai bei finansin atsakomyb . 4. Technologijos vertinimas. Vertinant technologijas, nustatomos jų technologijos komercializavimo bei patentavimo galimyb s. Įvertinamas technologijos komercinis potencialas, leidžiantis apsispręsti, kokį perdavimo būdą pasirinkti: licencijavimą, tiesioginį pardavimą ar kompanijos įsteigimą. 5 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 5. Patentavimas. Patentavimas - tai technologijos kūr jo intelektin s nuosavyb s įtvirtinimas. Patentas užtikrina kūr jo teises sukurtai technologijai, teisiškai ją materializuoja, padaro prieinamą perdavimui. 6. Marketingas. Technologijos, kaip ir kiekvieno kito naujo produkto pateikimas, yra įgyvendinamas vykdant marketingo kampaniją. Tam būtina sukurti partnerių tinklą, identifikuoti potencialius klientus, sukonstruoti ir apipavidalinti technologinį produktą. 7. Licencijavimas. Licencijavimas – tai technologijos pardavimo-naudojimo sutartis, pasirašoma tarp technologijos savininko bei pirk jo. Licencijavimo sutartis apibr žia technologijos naudojimo ir pirkimo procesus, nustato finansinių atsiskaitymų principus. 8. Komercializavimas. Komercializavimas - tai technologijos vertimas į materialų produktą, kai technologijos pirk jas investuoja į produkto kūrimą bei pardavimą. Komercializavimo procese dalyvauja ir kūr jas, kadangi šis procesas reikalauja technologijos palaikymo. Tad būtini mokymai, technin s konsultacijos, papildomi tyrimai. 9. Pajamos. Tinkamai įvykdyto technologijų perdavimo proceso požymis yra pajamos iš technologijų perdavimo veiklos. Esant daugiau nei dviem dalyviams, pajamų gavimo metu, turi būti įgyvendinta komercializavimo sutartyje nustatyta finansavimo schema. Technologijų perdavimas - itin svarbus procesas, užtikrinantis mokslinių institucijų ar net regionų finansinį funkcionalumą. Mokslininkai, vertindami technologijų perdavimo procesą, tur tų atsižvelgti į šiuos privalumus: • mokslinių tyrimų finansavimo užtikrinimą; • gabių darbuotojų, mokslininkų pritraukimą į universiteto laboratorijas. Verslininkai, vertindami technologijų perdavimo procesą, tur tų atsižvelgti į šiuos privalumus: • technologijų perdavimu kuriamus naujus pranašius produktus; • keliamą jau vystomo verslo efektyvumą; • did jantį verslo konkurencingumą; • vystomo verslo regione did jančią perkamąją galią. Technologijų perdavimo būdai: • Kuriant Spin-off, Spin-out ar start-up pobūdžio įmones. • Licencijuojant. Technologijų perdavimas licencijavimo būdu remiasi vienos šalies, kuri turi tam teisę, leidimo arba teisių suteikimu kitai šaliai gaminti, naudoti ir (arba) parduoti konkretų produktą, dizainą ar atlikti kitus konkrečius veiksmus. Licencijos paprastai remiasi patentais bei kitais teisiniais mechanizmais, tokiais kaip komercin s paslaptys. • Atliekant mokslinius tyrimus mokslin se institucijose pagal verslo įmonių užsakymą. • Informacijos keitimasis su kolegomis neformaliai ar mokslin mis publikacijomis. Publikacijos yra dažniausiai MTEP institucijų ir mokslininkų naudojama technologijų perdavimo priemon . Galima priskirti ir konferencijas, seminarus, įvairių kitų rašytinių darbų rengimą ir sklaidą, kompiuterizuotas duomenų bazes, žurnalus, informacinius leidinius ir pan. • Mokslininkų ir kitų suinteresuotų šalių (pvz. verslo) susitikimų organizavimas. Tai galimyb pasikeisti technologin mis žiniomis ir poreikiais kurti bei diegti naujas technologijas. • MTEP įstaigų ir verslo įmonių mainų programų kūrimas ir įgyvendinimas. Jos naudingos norint pasikeisti moksliniais darbuotojais arba technine įranga konkretiems moksliniams tyrimams atlikti. 6 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Netiesioginis technologijų perdavimas. Jis vyksta kai: rengdamos aukštojo mokslo programas ir studentus MTEP institucijos bendradarbiauja su verslo įmon mis, prisideda prie verslo įmonių personalo mokymo programų ruošimo ir atlieką patį mokymą. Tokie mokymai gali apimti naujos technologijos ar darbo metodo verslo įmon je diegimą ir darbuotojų apmokymą. • MTEP institucijos know-how ir kitokių specifinių geb jimų naudojimas konsultacijoms, specifinių klausimų, su kuriais susiduria išorin s organizacijos, dažniausiai verslo įmon s, sprendimui. • Galimyb s naudotis MTEP institucijų laboratorijomis bei sud tinga technine įranga verslo įmon ms ar kitoms suinteresuotoms šalims. • Technologijų demonstravimo renginių, orientuotų į technologijų prototipų pristatymą suinteresuotoms šalims ir plačiajai visuomenei, organizavimas. • Mokslo ir technologijų parkų, inkubatorių, inovacijų centrų, kurie teikia verslo paramos, technologijų perdavimo paslaugų naudojimas. 1.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra Vienas iš svarbiausių dabarties iššūkių įmon ms – sugeb ti gauti pelną l t jančios, bet vis daugiau globalizuojamos ekonomikos sąlygomis. Įmon s priverstos turimų išteklių pagrindu kurti naujas galimybes ir rasti naujus pajamų šaltinius. Naujų produktų kūrimui, turimų produktų įtvirtinimui rinkoje ir naujų rinkų tyrimui joms dažnai reikia naujų arba originalių inovacijų, kūrybinių id jų. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra skatina naujų technologijų ir inovacijų atsiradimą, prisideda prie aukštos prid tin s vert s kūrimo, daro įtaką šalies ekonominiam augimui. Šiame skyriuje, vadovaujantis Frascati vadovu (ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacija, 2002) apibr žiama, kas tai yra moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra, kokios jų ribos, kaip jie identifikuojami ir klasifikuojami. 1.1.1. Sąvokos ir apibr žimai Frascati vadove moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra (MTEP) - sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomen s pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimą. Terminas MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę pl trą: • Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. • Taikomieji moksliniai tyrimai taip pat yra originalūs eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. • Eksperimentin pl tra (kitaip – taikomoji mokslin veikla yra mokslinių tyrimų ir praktin s patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esm s tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus. 7 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis MTEP turi būti išskirta iš didel s grup s su ja susijusios mokslin s ar technologin s veiklos sričių. Visos tokios veiklos su MTEP labai glaudžiai siejasi informacijos srautais ir veikimo sąlygomis, institucijomis ir personalu, tačiau matuojant MTEP jos kiek įmanoma tur tų būti atskirtos. Visas mokymas ir personalo rengimas gamtos mokslų, inžinerijos, medicinos, žem s ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, atliekamas universitetuose ir specialiosiose aukštojo bei po vidurinio išsilavinimo institucijose, netur tų būti įtrauktas. Tačiau moksliniai tyrimai, kuriuos universitetuose atlieka studentai doktorantūros lygiu, kai tik įmanoma, tur tų būti įskaičiuojami kaip MTEP dalis. Veiklos, kurios netur tų būti įtrauktos į MTEP, išskyrus tuos atvejus, kai jos vykdomos išimtinai arba pirmiausia MTEP projekto tikslais: • Mokslo ir technin s informacijos paslaugos. Specializuota veikla (1 pav.) neturi būti įtraukta, išskyrus tuos atvejus, kai ji vykdoma išskirtinai ar pirmiausia remiant MTEP (pvz., pirmin s ataskaitos apie MTEP metu gautus duomenis rengimas tur tų būti įtrauktas į MTEP). 1paveiksl lis. Specializuota veikla (šaltinis: Frascati vadovas). • Bendrosios paskirties duomenų rinkimas. Duomenis paprastai renka vyriausybin s įstaigos, siekdamos registruoti gamtos, biologinius ar socialinius reiškinius, kurie domina plačiąją visuomenę arba kuriems registruoti l šų turi tik vyriausyb . Pavydžiu gali būti įprastin topografin kartografija, įprastiniai geologiniai, hidrologiniai, okeanografiniai ir meteorologiniai tyrimai, astronominiai steb jimai. Duomenys, surinkti išimtinai ar pirmiausia kaip MTEP proceso dalis, yra įtraukiami į MTEP (pvz., duomenys apie dalelių charakteristikas ir trajektorijas branduoliniame reaktoriuje). Toks pat pagrindimas galioja duomenų apdorojimui ir aiškinimui. Socialiniai mokslai ypač priklauso nuo tikslaus duomenų apie visuomenę registravimo surašymuose, apklausose ir kt. Kai šie duomenys yra specialiai surenkami arba apdorojami mokslinių tyrimų tikslais, šios išlaidos tur tų būti įtrauktos į tyrimams skirtas išlaidas ir prie jų tur tų būti sumuojamos duomenų planavimo, sisteminimo ir kitos išlaidos. Tačiau duomenys, surinkti kitais arba bendrais tikslais, pvz., ketvirtinių duomenų apie nedarbą atranka, netur tų būti įtraukiami į MTEP, net jeigu jie yra naudojami moksliniams tyrimams. Rinkos tyrimai taip pat netur tų būti įtraukti į MTEP. • Testavimas ir standartizavimas. Ši veikla yra susijusi su nacionalinių standartų palaikymu, antrinių etalonų kalibravimu, įprastiniu medžiagų, sudedamųjų dalių, gaminių, procesų, dirvos, atmosferos ir kt. išbandymu ir analize. • Įgyvendinamumo tyrimai. Siūlomų inžinerinių projektų tyrimas, naudojant esamas metodikas papildomai informacijai gauti, prieš priimant sprendimą d l jo įgyvendinimo, nelaikomas MTEP. Socialiniuose moksluose įgyvendinamumo tyrimai – tai socialinių ekonominių charakteristikų tyrimas ir konkrečių situacijų susiejimas (pvz., naftos chemijos komplekso 8 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis įgyvendinamumo konkrečiame regione studija). Tačiau mokslinių projektų įgyvendinamumo tyrimai yra MTEP dalis. • Specializuota sveikatos priežiūra. Ši veikla susijusi su įprastiniais tyrimais bei įprastu specializuotų medicinos žinių taikymu. Tačiau paprastai vadinamoje „specializuotoje sveikatos priežiūroje“ gali būti MTEP elementas, jei ji vykdoma, pvz., universitetin se ligonin se. • Patentavimas ir licencijavimas. Šiai veiklos sričiai priklauso visa su patentais ir licencijomis susijusi administracin ir teisin veikla. Tačiau tiesiogiai su MTEP projektais susijusi patentin veikla yra laikoma MTEP. • Susijusios su politika studijos. Šiame kontekste „politika“ reiškia ne tik nacionalinę, bet ir regioninio bei vietinio lygio politiką, taip pat ir verslo įmonių politiką, siekiant savo ekonominio aktyvumo. Susijusios su politika studijos apima plačią veiklų sritį, pvz., esamų programų analizę ir įvertinimą, vyriausybinių departamentų ir kitų institucijų politiką ir veiklą; padalinių, užsiimančių tęstine išorinių reiškinių analize ir steb jimu (pvz., gynybos ir saugumo analiz ); įstatymų leidybos institucijų tyrimų komisijų, susijusių su bendrąja vyriausyb s ar departamentų politika ar veikla. • Įprastinis programin s įrangos kūrimas. Veikla, susijusi su įprastiniu programin s įrangos kūrimu, nelaikoma MTEP. Tokia veikla apima darbą, susijusį su specifiniais sisteminiais ar programiniais pasiekimais, kurie buvo viešai prieinami prieš pradedant šį darbą. Technin s problemos, kurios buvo išspręstos toms pačioms operacin ms sistemoms ir kompiuterių architektūrai skirtuose ankstesniuose projektuose, taip pat neįtraukiamos į MTEP. Įprasta kompiuterių technin priežiūra neįtraukiama į MTEP. • Kita inovacin veikla. Ši veikla yra apibr žiama kaip visi kiti moksliniai, techniniai, komerciniai ir finansiniai etapai, kitokie nei MTEP, būtini naujų arba patobulintų gaminių ar paslaugų įdiegimui bei naujų ar patobulintų procesų komerciniam panaudojimui. Ši veikla apima technologijos (įkūnytos ir neįkūnytos) įsigijimą, įrengimą ir pramon s inžineriją, niekur kitur nepriskirtą pramoninį projektavimą, kito turto įsigijimą, gamybos paleidimą ir naujų bei patobulintų gaminių rinkodarą. • Gamyba ir su ja susijusi technin veikla. Ši veikla apima pramoninę gamybą ir jos ikigamybinę stadiją, prekių ir paslaugų paskirstymą, įvairias giminingas technines paslaugas verslo įmonių sektoriuje ir ekonomikoje, apskritai kartu su gimininga veikla naudojant socialinių mokslų dalykus, pvz., rinkos tyrimus. • Administravimas ir kita pagalbin veikla. Ši kategorija susideda iš dviejų dalių. MTEP vykdytojams skirtų l šų rinkimas, valdymas ir paskirstymas, kai šias veiklas vykdo ministerijos, tyrimų agentūros, labdaros fondai ar įstaigos, nelaikoma MTEP. Taip pat netiesiogin pagalbin veikla apima tam tikrą veiklos sričių skaičių, kurios pačios n ra MTEP, tačiau jos teikia paramą MTEP. Pagal įsigal jusią tvarką duomenys apie MTEP personalą apr pia MTEP siaurąja žodžio prasme, bet netiesiogin pagalbin veikla yra neįtraukiama, tuo tarpu tam skirtos išmokos yra įtraukiamos į MTEP veiklą vykdančio personalo prid tinių išlaidų eilutę. Tipiškais pavyzdžiais galima laikyti transportavimo, sand liavimo, valymo, remonto, technin s priežiūros ir apsaugos veiklą. Administravimo ir biuro veikla, vykdoma ne vien tik MTEP, pvz., centrinių finansų ir personalo departamentų veikla, taip pat priklauso šiai kategorijai. 1.1.2. MTEP ribos 9 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų naudingas kaip naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibr žtumo sprendimas, t.y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindin mis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas n ra lengvai matomas. 1 lentel je nurodyti kai kurie papildomi MTEP atskyrimo kriterijai. 1 lentel . Papildomi kriterijai, leidžiantys atskirti MTEP nuo su ja susijusios mokslin s, technologin s ir pramonin s veiklos (šaltinis: Frascati vadovas). Vienas šių kriterijų aspektas yra tas, kad tam tikras projektas gali būti MTEP, jeigu jis prad tas d l vienos priežasties, bet negali būti MTEP, jeigu įvykdomas d l kitos priežasties, kaip parodoma šiuose pavyzdžiuose: • medicinos srityje įprastas skrodimas, norint nustatyti mirties priežastį, yra medicinos praktika, o ne MTEP; specialūs tam tikro mirštamumo tyrimai, siekiant nustatyti šalutinį tam tikro v žio gydymo būdo poveikį, yra MTEP. Panašiai įprasti tyrimai, tokie kaip gydytojams paskyrus atliekami kraujo ir bakteriologiniai tyrimai, n ra MTEP, tuo tarpu speciali kraujo tyrimų programa pradedant vartoti naują vaistą yra MTEP; • temperatūros arba atmosferos sl gio registravimas kiekvieną dieną n ra MTEP, o meteorologijos tarnybos veikla arba bendrų duomenų rinkimas. Naujų temperatūros matavimo metodų tyrimas yra MTEP, kaip ir naujų sistemų ir metodų, skirtų duomenims aiškinti, tyrin jimas ir tobulinimas; • mechanikos inžinerijos pramon je atliekama MTEP veikla dažnai yra artimai susijusi su projektavimo ir braižybos darbais. Šioje pramon s srityje veikiančiose mažose ir vidutin se įmon se (MVĮ) paprastai n ra atskiro MTEP skyriaus, ir MTEP problemos dažniausiai apibūdinamos bendru „projektavimo ir braižymo“ pavadinimu. Jeigu kalkuliacijos, projektai, darbo br žiniai ir eksploatavimo instrukcijos yra sukurti bandomosioms gamykloms ir prototipams įrengti bei eksploatuoti, jie tur tų būti įtraukti į MTEP. Jeigu jie atliekami produkcijos standartizavimui parengti, vykdyti ir prižiūr ti (pvz., technologin įranga stakl ms, stakl s) arba produktų pardavimui skatinti (pvz., atsarginių dalių pasiūlymai, lankstinukai, katalogai), jie netur tų būti įtraukiami į MTEP. Aukštojo mokslo įstaigose moksliniai tyrimai ir mokymas visada yra labai glaudžiai susiję, nes dauguma akademinio personalo užsiima abiejų rūšių veikla. Daugelis pastatų ir įrangos 10 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis taip pat yra naudojami abiem tikslams. Kadangi mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymui, o mokymo metu gauta informacija ir įgyta patirtis dažnai tampa ind liu į mokslinius tyrimus, tod l sunku nustatyti, kur baigiasi aukštosios mokyklos personalo ir studentų mokymo ir rengimo veikla ir kur prasideda MTEP veikla ir atvirkščiai. Būtent naujumo elementais ir skiriasi MTEP nuo įprastinio mokymo bei kitos su darbu susijusios veiklos. Problemų kyla sprendžiant klausimą, ar mokslinę veiklą, kuri yra mokymo ir rengimo šalutinis produktas, laikyti MTEP (plačiau Frascati vadovas, 2002). MTEP ir kitų pramoninių veiklų sandūroje, kurioje retai vykdoma kokia nors MTEP, nors ji ir neabejotinai yra inovacinio proceso dalis, problemos kyla tokiose srityse kaip, pvz., patentavimas ir licencijavimas, rinkos tyrimai, gamybos paleidimas, gamybos proceso aprūpinimas ir modernizavimas (2 lentel ). Kai kurios veiklos rūšys, pvz., aprūpinimas įranga, procesų tobulinimas, projektavimas ir prototipų konstravimas, gali tur ti apčiuopiamą MTEP elementą, taip apsunkindamos galimybę tiksliai nustatyti, kas tur tų ar netur tų būti apibr žiama kaip MTEP. 2 lentel . Keli atvejai MTEP ir kitų pramonin s veiklos rūšių sandūroje (šaltinis: Frascati vadovas). Prototipas – tai originalus modelis, sukonstruotas taip, kad jame būtų visos naujo produkto technin s charakteristikos ir eksploatacin s savyb s. Pavyzdžiui, jeigu kuriamas agresyvių skysčių siurblys, reik s kelių prototipų, kad būtų atlikti paspartinti eksploatavimo trukm s bandymai su skirtingomis chemin mis medžiagomis. Grįžtamojo ryšio kilpa suteikia galimybę panaudoti rezultatus siurbliui toliau tobulinti, jeigu prototipų bandymai bus nes kmingi. Prototipų projektavimas, konstravimas ir bandymas paprastai patenka į MTEP sferą. Tai tinka nepriklausomai nuo to, ar sukurtas tik vienas prototipas ar keli, ar jie buvo kuriami paeiliui ar vienu metu. Tačiau jei 11 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis atliekami visi būtini prototipo(-ų) pakeitimai, o bandymas užbaigtas s kmingai, galutinis MTEP tikslas yra pasiektas. Kelių prototipo kopijų kūrimas laikinoms komercin ms, karin ms ar medicinos reikm ms po to, kai originalas buvo s kmingai išbandytas, n ra laikomas MTEP dalimi, netgi jeigu jį atlieka MTEP personalas. Bandomųjų gamyklų statymas ir eksploatavimas yra MTEP dalis tol, kol pagrindinis tikslas yra įgyti patirties bei surinkti techninius ir kitus duomenis, kurie bus naudojami: • hipotez ms įvertinti; • naujų produktų formul ms sudaryti; • naujų užbaigtų produktų specifikacijoms sudaryti; • naujiems procesams reikalingai specialiai įrangai arba konstrukcijoms projektuoti; • šių procesų eksploatavimo instrukcijoms ar vadovams rengti. Jeigu bandomoji gamykla pradedama eksploatuoti tik pasibaigus eksperimentiniam etapui kaip paprastas pelno siekiantis pramoninis vienetas, jos veikla nebegali būti laikoma MTEP, net jeigu gamykla ir toliau vadinama bandomąja. Kol eksploatuojamos bandomosios gamyklos pagrindiniai tikslai yra nekomerciniai, iš esm s nesvarbu, ar parduodama visa produkcija ar jos dalis. Tokios pajamos netur tų būti atskaitytos iš MTEP veiklos išlaidų. Didelio masto projektai, kurių svarbiausi tipai priklauso gynybos bei aviacijos ir kosminei sričiai, paprastai apima platų veiklos spektrą nuo eksperimentin s iki ikigamybin s pl tros. Esant tokioms aplinkyb ms, finansuojančioji ir (arba) įgyvendinančioji organizacija dažnai negali atskirti MTEP išlaidų nuo kitų išlaidų elementų. Po to, kai prototipas pakankamai išbandytas ir padaryti visi būtini pakeitimai, gali prasid ti gamybos paleidimo faz . Tai susiję su serijine gamyba; į ją gali įeiti produkto ar proceso modifikacijos arba personalo perkvalifikavimas dirbti taikant naujus metodus ar naudotis naujais mechanizmais. Jeigu gamybos paleidimo etape nenumatyti papildomi projektavimo ir inžineriniai darbai, tai netur tų būti laikoma MTEP, kadangi pagrindiniu tikslu tampa ne tolesnis produktų tobulinimas, o gamybos proceso paleidimas. Pirmieji bandomosios partijos, kuri vykdoma masin s produkcijos serijoms, vienetai netur tų būti laikomi MTEP prototipais, net jeigu jie buvo netiksliai apibūdinti. Po to, kai naujas gaminys ar procesas perduodamas gamybos padaliniams, vis tiek gali iškilti spręstinų techninių problemų, kai kurioms jų gali prireikti tolesnių MTEP. Tai yra „grįžtamojo ryšio“ MTEP. Labai didel s pramoninio projektavimo darbų apimtys yra skirtos gamybos procesams ir n ra klasifikuojamos kaip MTEP. Tačiau yra tam tikri projektavimo darbų elementai, kurie tur tų būti laikomi MTEP. Tai planai ir br žiniai, skirti naujų gaminių ir procesų koncepcijai, pl trai ir gamybai reikalingoms procedūroms, technin ms specifikacijoms ir darbo charakteristikoms apibr žti. Daugeliu atvejų kiekvieno projekto aprūpinimo įranga ir pramonin s inžinerijos etapai yra laikomi gamybos proceso dalimi. Gali būti skiriami trys aprūpinimo įranga etapai: • komponentų panaudojimas pirmą kartą (įskaitant atsirandančių d l MTEP veiklos komponentų panaudojimą); • masinei gamybai skirtas pirminis aprūpinimas įranga; • įrangos, susijusios su masin s gamybos pradžia, montavimas. Tačiau jeigu d l aprūpinimo įranga proceso toliau vykdomi MTEP, pvz., gamybos mechanizmų ir įrankių tobulinimas, gamybos ir kokyb s kontrol s vykdymo tvarkos pakeitimai ar naujų metodų ir standartų kūrimas, ši veikla yra klasifikuojama kaip MTEP. „Grįžtamojo ryšio“ MTEP, atsirandantys aprūpinimo įranga etape, tur tų būti apibr žiami kaip MTEP. 12 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pavyzdžiui, prieš pateikiant į rinką naujus vaistus, vakcinas ar gydymo būdus, kad jie būtų tiek saugūs, tiek ir veiksmingi, jie turi būti sistemingai išbandyti su žmon mis savanoriais. Tokie klinikiniai bandymai skirstomi į keturias standartines fazes, iš kurių trys vykdomos prieš gaunant leidimą gamybai. Pagal susitarimą, siekiant palyginti tarptautiniu mastu, klinikinių bandymų 1, 2 ir 3 faz s gali būti laikomos MTEP. Ketvirtoji klinikinių bandymų faz , kurioje tęsiami vaistų bandymai ar gydymas jau gavus patvirtinimą ir prad jus gaminti, MTEP tur tų būti laikoma tik tuo atveju, jeigu jie skatina tolesnę mokslo ar technologijų pažangą. Be to, ne visa veikla, kuri buvo vykdoma prieš gaunant leidimą gaminti, yra laikoma MTEP, ypač kai užbaigus 3 tyrimų fazę tenka ilgai laukti ir per tą laiką gali prasid ti rinkodaros ir proceso pl tojimo veikla. Sunku tiksliai apibr žti ribą tarp eksperimentin s pl tros ir ikigamybin s pl tros, pvz., demonstracinių pavyzdžių vartotojams pagaminimo bei jų bandymo ir gamybos, kuri pritaikoma visoms pramonin ms situacijoms. Jeigu pagrindinis tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą, tai šis darbas atitinka MTEP apibr žtį. Kita vertus, jeigu produktas, procesas ar metodas yra iš esm s parengtas, o pagrindiniai tikslai – rinkos pl tojimas, ikigamybinio planavimo atlikimas, gamybos ar kontrol s sistemos sklandaus funkcionavimo siekimas, toks darbas nebelaikomas MTEP. 1.1.3. MTEP identifikavimas MTEP identifikavimo problemos. kylančios kuriant programinę įrangą socialinių ir humanitarinių mokslų bei paslaugų srityje: • MTEP identifikavimas kuriant programinę įrangą. Kad programin s įrangos kūrimo projektas būtų klasifikuojamas kaip MTEP, jo užbaigimas turi priklausyti nuo mokslin s ir (arba) technologin s pažangos, o projekto tikslu turi būti laikomas sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibr žtumo išsprendimas. Be programin s įrangos, kuri yra viso MTEP projekto dalis, MTEP, susiję su programine įranga kaip galutiniu produktu, taip pat tur tų būti klasifikuojami kaip MTEP. Programin s įrangos kūrimo pobūdis apsunkina MTEP sudedamosios dalies, jeigu tokia yra, identifikavimą. Programin s įrangos kūrimas yra neatskiriama daugelio projektų, kurie patys neturi MTEP elemento, dalis. Tačiau tokių projektų programin s įrangos kūrimo elementas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jis skatina pažangą kompiuterin s programin s įrangos srityje. Tokia pažanga paprastai yra did janti nei sukelianti perversmą. Taigi esamos programos ar sistemos atnaujinimas, papildymas ar pakeitimas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jie įgyvendina mokslinę ir (arba) technologinę pažangą, d l kurios gaus ja žinių. Tačiau programin s įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos. Į MTEP tur tų būti įtraukiama: o MTEP, kurių metu sukuriamos naujos teoremos ir algoritmai teorin s skaičiavimo technikos srityje; o informacinių technologijų pl tra operacinių sistemų, programavimo kalbų, duomenų valdymo, komunikacin s programin s įrangos ir programin s įrangos kūrimo priemonių lygiu; o interneto technologijų pl tra; o programin s įrangos projektavimo, tobulinimo, sklaidos ir palaikymo metodų moksliniai tyrimai; 13 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis o programin s įrangos, sudarančios pažangą bendruosiuose būduose, taikomuose informacijos užvaldos, perdavimo, saugojimo, išrinkimo, apdorojimo ar rodymo srityse; o eksperimentin pl tra, kuria siekiama užpildyti programin s įrangos ar sistemų pl trai būtinas technologijos žinių spragas; o programin s įrangos priemonių ar technologijų MTEP specializuotose skaičiavimo technikos srityse (vaizdų apdorojimo, geografinių duomenų pateikimo, simbolių atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kt. srityse) naudojimas. Su programine įranga susijusi įprastin veikla, nesisiejanti su moksline ir (arba) technologine pažanga ar technologinių neapibr žtumų sprendimu, neturi būti įtraukiama į MTEP. Pavyzdžiui: o versle naudojamos taikomosios programin s įrangos ir informacinių sistemų kūrimas, taikant žinomus metodus ir esamas programin s įrangos priemones; o esamų sistemų palaikymas; o kompiuterinių kalbų konvertavimas ir (arba) vertimas; o taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo funkcijomis; o klaidų sistemose suradimas ir pašalinimas; o esamos programin s įrangos pritaikymas; o vartotojo dokumentacijos parengimas. Individualūs sistemin s programin s įrangos projektai negali būti laikomi MTEP, bet sudarantys stambesnius projektus jų agregatai gali būti įtraukiami. Pavyzdžiui, diegiant reliacines technologijas, ketvirtos kartos kalbų procesoriuje gali tekti keisti failo struktūrą ir vartotojo interfeisą. Atskiri pakeitimai negali būti laikomi MTEP, jeigu nagrin jami atskirai, tačiau visas modifikacinis projektas gali išspręsti mokslinį ir (arba) technologinį neapibr žtumą, ir tod l tai galima klasifikuoti kaip MTEP. • MTEP identifikavimas socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose akivaizdus naujumo elementas arba mokslinio/technologinio neapibr žtumo problemos sprendimas v l tampa naudingu kriterijumi, kai norima nubr žti ribą tarp MTEP ir su jais susijusios (įprastos) mokslin s veiklos. Įprastos susijusios veiklos į MTEP gali būti įtraukiamos tik tada, kai jos yra vykdomos kaip neatsiejama konkretaus mokslinių tyrimų projekto dalis arba yra vykdomos konkretaus mokslinių tyrimų projekto tikslams. Tod l įprastinio pobūdžio projektai, kuriuose socialinių sričių mokslininkai panaudoja pripažintas socialinių mokslų metodologijas, principus ir modelius konkrečiai problemai spręsti, negali būti klasifikuojami kaip moksliniai tyrimai. • MTEP identifikavimas paslaugų teikimo srityje. MTEP ribas paslaugų teikimo veikloje sunku apibr žti d l dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, sunku nustatyti, kurie projektai susiję su MTEP; antra, riba tarp MTEP ir kitos inovacin s veiklos, kuri n ra MTEP, yra labai neryški. Tarp daugelio inovacinių projektų paslaugų teikimo srityje, tose, kuriose vykdomi MTEP, gaunamos naujos žinios arba, laikantis šio skyriaus pirmoje pastraipoje esančio apibr žimo, žinios pritaikomos naujiems panaudojimo būdams rasti. Paslaugų veikloje apibr žti MTEP yra sunkiau negu gamyboje, kadangi jie ne visada yra „apriboti“. Jie apima kelias sritis: su technologijomis susijusius MTEP, socialinių ir humanitarinių mokslų MTEP, įskaitant MTEP, susijusius su žiniomis apie elgseną ir organizacijas. Pastaroji sąvoka jau yra įtraukta į kriterijų „žmogaus, kultūros ir visuomen s pažinimas“, tačiau ji yra ypač svarbi kalbant apie paslaugų teikimo veiklą. Kadangi šios MTEP rūšys konkrečiame projekte gali susipinti, svarbu tiksliai apibr žti įvairias susijusias MTEP formas. Jeigu analiz je apsiribojama, pvz., tik su technologijomis susijusiais MTEP, MTEP gali būti sumenkinti. Daugeliu atvejų MTEP metu gauti duomenys paslaugų pramon je yra įgyvendinami programin je įrangoje, kuri techniniu požiūriu nebūtinai yra naujoviška, tačiau d l savo vykdomų funkcijų ji įdiegia naujoves. Be to, 14 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis paslaugų bendrov se MTEP ne visada yra taip formaliai organizuojami kaip gamybin se bendrov se (t. y. turinčiose tam skirtą MTEP departamentą, tyr jus ar inžinierius tyr jus, kurie yra tokiais įvardyti įstaigos etatų sąraše ir pan.). Paslaugų srityje MTEP sąvoka vis dar ne tokia konkreti ir kartais susijusiose įmon se yra neatpažįstama. Kadangi vis daugiau įgyjama patirties vykdant MTEP statistinius tyrimus paslaugų teikimo srityje, jų identifikavimo kriterijus ir su paslaugų teikimo sritimi susijusių MTEP pavyzdžius reik tų tobulinti. MTEP identifikavimo paslaugų teikimo srityje kriterijai. Tarp kriterijų, kurie gali pad ti identifikuoti MTEP paslaugų teikimo srityje, yra tokie: o sąsajos su viešosiomis mokslinių tyrimų laboratorijomis; o mokslo daktarų ar doktorantų dalyvavimas; o tyrimų duomenų skelbimas moksliniuose žurnaluose, mokslinių konferencijų organizavimas ar dalyvavimas rengiant mokslines apžvalgas; o prototipų ar bandomųjų gamyklų konstravimas. Naujumo elementas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis MTEP skiriami nuo kitos susijusios veiklos. MTEP pavyzdžiai bankininkyst s ir draudimo srityse: o matematiniai tyrimai, susiję su finansin s rizikos analize; o rizikos modelių kreditų politikai kūrimas; o naujos programin s įrangos, skirtos namų bankininkystei, eksperimentin pl tra; o vartotojo elgsenos tyrimo metodų kūrimas, siekiant sukurti naujus sąskaitų ir banko paslaugų tipus; o tyrimai, skirti naujoms rizikos rūšims arba naujoms rizikos charakteristikoms identifikuoti, į kuriuos turi būti atsižvelgta sudarant draudimo sutartis; o socialinių reiškinių, turinčių įtakos naujoms draudimo rūšims (sveikatos, pensijų ir pan.), tokioms kaip žalos atlyginimas nerūkantiems, tyrimai; o MTEP, susiję su elektronine bankininkyste ir draudimu, internetinių paslaugų ir elektronin s prekybos taikymu; o MTEP, susiję su naujomis ar iš esm s patobulintomis finansin mis paslaugomis (naujomis sąskaitų, paskolų, draudimo ir taupymo būdų koncepcijomis). MTEP pavyzdžiai kitose paslaugų teikimo veiklose: o ekonomikos ir socialinių pokyčių poveikio vartojimui ir laisvalaikio veiklai analiz ; o naujų metodų vartotojo lūkesčiams ir pirmenybiniams pasirinkimams matuoti kūrimas; o naujų statistinių tyrimų rengimo metodų ir priemonių kūrimas; o maršrutų sudarymo ir sekimo procedūrų (logistika) tobulinimas; o naujų kelionių ir atostogų koncepcijų tyrimai; o parduotuvių prototipų ir bandomųjų parduotuvių atidarymas. 1.1.4. MTEP klasifikavimas pagal institucijas Išskiriami penki MTEP sektoriai pagal institucijas: • Verslo įmonių, kuriam priklauso: o visos firmos, organizacijos ir institucijos, kurių pagrindin veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai (išskyrus aukštojo mokslo), plačiajai visuomenei jas parduodant ekonomiškai reikšminga kaina; o daugiausia jas aptarnaujančios privačios ne pelno institucijos. • Valstyb s, kuriam priklauso: 15 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis o visos žinybos, biurai ir kitos institucijos, kurios visuomenei teikia, bet paprastai neparduoda, tokias bendrųjų paslaugų, išskyrus aukštąjį mokslą, kurių kitaip nebūtų galima taip paprastai ir ekonomiškai teikti, taip pat kaip ir tos, kurios administruoja valstybę bei visuomen s ekonomiką ir socialinę politiką. (Viešosios įstaigos yra įtrauktos į verslo įmonių sektorių); o ne pelno įstaigos, kurias valdo ir kurioms didžiąją dalį l šų skiria valstyb ir kurių neadministruoja aukštojo mokslo sektorius. • Privatus ne pelno, kuris apima: o namų ūkius (t.y. plačiąją visuomenę) aptarnaujančias ne prekybines privačias ne pelno institucijas; o privačius asmenis ar namų ūkius. • Aukštojo mokslo, kurį sudaro: o visi universitetai, technikos kolegijos ir kitos povidurinio mokymo institucijos nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinių ar teisin s formos; o į jį taip pat įeina visi mokslinių tyrimų institutai, eksperimentin s stotys ir klinikos, kurias tiesiogiai valdo ar administruoja aukštojo mokslo įstaigos arba kurios yra su jomis susijusios. • Užsienio, kurį sudaro: o visos institucijos ir asmenys, esantys už politinių šalies ribų, išskyrus transporto priemones, laivus, l ktuvus ir kosminius palydovus, kuriuos eksploatuoja šalies ūkio subjektai, bei tokių ūkio subjektų įsigytus tyrimų poligonus; o visos tarptautin s organizacijos (išskyrus verslo įmones), įskaitant veiklą šalies teritorijoje bei joje esančius įrenginius. 2 paveiksl lyje pateikiama MTEP vienetų klasifikavimo pagal institucijų sektorių sprendimų pri mimo schema. 2 paveiksl lis. MTEP vienetų skirstymo į sektorius sprendimų pri mimo schema (šaltinis: Frascati vadovas). 16 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.2. Mokslin išradimo adaptacija 1.2.1. Inovacijos Jau nuo neatmenamų laikų beveik be išimčių visiems praeityje naudotiems arba ligi šiol naudojamiems daiktams ir technologijoms sukurti ar išrasti reik jo mokslinių eksperimentų ir tyrimų, studijų ir nuolatinio žinių pl timo. Be mokslo civilizacija nustotų tobul ti bei pl totis. Kita vertus, mokslo rezultatams perkelti į visuomenei suprantamą "pavidalą" reikia laiko ir ištisos sąlygų sistemos, nulemiančios inovacinę aplinką: • politikų ir valdininkų, entuziastingai palaikančių bei puosel jančių pagarbą skaidriam, intelektiniam ir inovatyviam verslui, • verslininkų, nujaučiančių verslo pradžią iš kartais ne visiems suprantamų mokslo rezultatų, • pedagogų ir d stytojų, auginančių drąsias ir novatoriškas asmenybes, • mokslininkų, kurių darbo rezultatai anksčiau ar v liau tur tų virsti visuomeninio vartojimo produktais arba technologijomis, keliančiomis piliečių gerovę. Vienas naujausių JAV Prekybos departamento naudojamas inovacijų apibr žimas taikomas vertinant ir matuojant 21 amžiaus ekonominius indikatorius: “the design, invention, development and/or implementation of new or altered products, services, processes, systems, organizational structures, or business models for the purpose of creating new value for 17 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis customers and financial returns for the firm” (liet. „dizainas, išradimas, naujų ar adaptuotų produktų, paslaugų, procesų, sistemų, organizacijos struktūrų ar verslo modelių įdiegimas ir/ar pl tra, siekiant naujos vert s klientams ir kompanijos finansin s naudos“). Lietuvos Inovacijų versle programoje nurodoma, kad „Inovacija – tai naujų technologijų, id jų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus.“ Dažniausiai vartojamas apibr žimas, jog „inovacija reiškia naujų žinių panaudojimą įmon se, skatinant gaminti ir pateikti rinkai technologiškai naujus produktus bei tobulinti procesus patenkant į rinką su nauja produkcija“. Tai gali būti ne tik nauji produktai ar procesai, bet ir esamų atnaujinimas. Toks apibr žimas leidžia teigti esant inovatyvią tiek aukštųjų technologijų, tiek tradicinę pramonę. Kartu pažym tina, kad prekyba, jau sukurtais inovaciniais produktais, nelaikytina inovacine veikla. Taigi inovacijos sąvoka tiesiogiai siejama su veikla. Inovacin veikla apibūdinama kaip mokslin s, technologin s, projektavimo, įrangos (kompiuterin s įrangos, licencijų, know-how ir kt.) ar technologijos įdiegimas, naujų gamybos organizavimo metodų taikymas, sudarantis sąlygas gaminti naujus arba patobulintus produktus bei tobulinti procesus. Ši sąvoka įvardija rezultatą, kuris atsiranda materializavus mokslo išradimus ir s kmingai pateikus juos visuomeniniam naudojimui. Tačiau čia pažym tina, kad tik nuo visuomen s brandos ir mokslo paj gumų priklauso ar išrandamos esmin s naujov s, ar tik vietiniams poreikiams pritaikomos kitų kūr jų id jos. Visų tipų inovacijų pritaikymas įmon se yra racionalus sprendimas, kuriuo siekiama konkrečių tikslų: didinti rinkos dalį, mažinti gamybos išlaidas, gerinti prek s kokybę, pl sti gaminių asortimentą, kurti naujas rinkas, didinti gamybos lankstumą, gerinti darbo sąlygas, keisti pasenusius gaminius, mažinti žalą aplinkai. Yra ir daugiau įvairių priežasčių, kurios didina įmonių poreikį ir apsisprendimą diegti inovacijas, pavyzdžiui, prestižo siekimas arba noras pl toti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. 1.2.2. Išradimai Išradimas laikomas nauju, jeigu jis nežinomas (technikos bei kitokiu) lygiu dalykas arba naujas ir pažangus technin s problemos sprendimas. Tai gali būti susiję su visiškai naujo įrenginio, produkto ar proceso sukūrimu arba paprasčiausiai žinomo įrenginio ar proceso laipsniniu patobulinimu. Atradus ką nors, kas jau egzistuoja gamtoje, n ra laikoma išradimu. Į išradimą turi būti įd ta pakankamai daug žmogaus sumanumo, kūrybingumo ir išradingumo. Daugelis išradimų šiandien yra didelių pastangų ir ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus ir kūrimą rezultatas. Tačiau nemažai paprastų ir nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, jų išrad jams ir bendrov ms atneš nemažas pajamas ir pelną. Išradimai žymi naują etapą technikos, mokslo bei ekonomikos istorijoje. Jie gali būti patentuojami; tam turi atitikti patentabilumo kriterijus bei atsakyti į tam tikrus pagrindinius klausimus: • Ar išradimas naujas? Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Jis turi būti neatskleistas visuomenei iki patentin s paraiškos padavimo datos ne tik raštu, bet ir kuriuo kitu būdu, žodžiu ar panaudojimu. Tod l jei iki patentin s paraiškos padavimo datos išradimo požymiai kur nors pasaulyje buvo viešai atskleisti, negalima gauti galiojančio patento. Taigi padarius gerą išradimą ir dar nepadavus patentin s paraiškos, jį reikia laikyti paslaptyje, kad 18 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis nebūtų prarasta galimyb jį apsaugoti. Be to, atitinkamos informacijos, ypač patentin s, paieška iki paraiškos padavimo gali pad ti sutaupyti laiką ir pinigus. • Ar išradimas yra išradimo lygio? Išradimas techniniu atžvilgiu atitinka tokį lygį, jei apie jį nežino atitinkamos srities specialistai. Paprastai tai siejasi su klausimu, kokią išradimas sprendžia techninę problemą, ar išradimo sprendžiamos problemos tiesiogiai susijusios su jau spręstomis, ar yra kas nors naujo? Tai nustatyti n ra lengva. Tod l teisingiau įvertinti ar išradimas turi „naują“ požymį, tada toks išradimas yra išradimo lygio. Kitu atveju geriau pasikonsultuoti su patentiniu patik tiniu (Patentinių patik tinių sąrašas – http://www.vpb.gov.lt/index.php?p=0&l=lt&n=311). • Ar išradimas turi pramoninį pritaikomumą? Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramon je, žem s ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. • Ar išradimas patentabilus? Patentų įstatymas neapibr žia, kas yra išradimas, bet jis nurodo objektus, kurie nepatentuojami ir nelaikomi išradimais. Šių išimčių palyginti nedaug ir yra žinoma, kad didžiosios daugumos patentinių paraiškų šis reikalavimas neliečia. Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą. Išradimais nelaikomi: o atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; o gaminių išoriniai vaizdai; o žaidimų, intelektin s arba ūkin s veiklos planai, taisykl s ir būdai, taip pat kompiuterių programos; o informacijos teikimo būdai; o natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Ši nuostata netaikoma išskirtam iš žmogaus kūno ar kitaip, taikant technologinį procesą, gautam elementui, taip pat geno sekai ar jos daliai, net jeigu šio elemento struktūra yra tapati natūralioje aplinkoje esančio elemento struktūrai. Patentabiliais gali būti pripažinti su objektu susiję išradimai, kuriuose yra biologin medžiaga, arba kai jie yra būdai biologinei medžiagai gauti, apdoroti ar panaudoti. Biologin medžiaga, išskiriama iš natūralios aplinkos arba gaminama techninių procesų metu, gali būti išradimo objektu, net jeigu ji ligi tol egzistavo gamtoje. Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentin apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui. • Ar išradimas komercinis? Išradimas gali būti techniškai puikus, bet netur ti rinkos. Neverta gaminti gaminio, kurio niekas nenori pirkti. Prieš patentuojant gaminį būtina ištirti rinkos poreikį. • Ar patentas yra vertingesnis nei paslapties išlaikymas? Jei išradimas yra toks, kad jį pateikus rinkai, bus galima nustatyti, kaip jis padarytas, tuomet norint sustabdyti konkurenciją jį būtina užpatentuoti. Tačiau galima išrasti gaminio pagaminimo būdą, kurį geriau laikyti paslaptyje negu patentuoti. Iš parduoto gaminio sunku nustatyti pagaminimo būdo detales, bet tai nesuteikia jokios apsaugos. Būtina suprasti skirtumą tarp „išradimo“ ir „inovacijos“. Išradimu vadinamas technin s problemos techninis sprendimas. Tai gali būti pažangi id ja, pateikta darbo modelio arba prototipo forma. Inovacija - tai išradimo pavertimas parduodamu produktu arba procesu. Pagrindin s priežastys, kurios skatina diegti inovacijas: • gamybos proceso gerinimas, leidžiantis mažinti išlaidas ir didinti produktyvumą; 19 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • pirk jo poreikius tenkinančios naujos produkcijos pasiūlos didinimas; • siekis laim ti konkurenciją ir/ar užimti didesnę rinkos dalį; • noras užtikrinti sukurtos technologijos realių, nuolat augančių verslo ir verslo klientų poreikių patenkinimą; • siekis išlikti technologiškai nepriklausomiems. Inovacijų valdymas reikalauja gerų patentų sistemos žinių. Tai leidžia užtikrinti maksimalią naudą iš savo pačių pažangių ir kūrybinių sugeb jimų, gali pad ti sukurti pelningą partnerystę su kitų patentų savininkais ir išvengti atvejų, kai neteis tai naudojamos kitiems priklausančios technologijos. Šiais laikais daugelis inovacijų yra sud tingos bei remiasi daugybe patentuotų išradimų, kurie gali priklausyti skirtingiems patentų savininkams. Išrad jas – asmuo, kuris padar išradimą, o asmuo, kuris pateikia paraišką patento gavimui - patento pareišk jas, tur tojas ar savininkas. Teis į patentą priklauso išrad jui arba teisių per m jui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmon je, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teis į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teis s į patentą arba per keturis m nesius nepraneša išrad jui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teis į patentą pereina išrad jui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie n ra susitarę kitaip. Tam tikrais atvejais, išrad jas gali būti ir patentin s paraiškos pateik jas, tačiau labai dažnai tai yra skirtingi subjektai. Paraiškos pateik jas dažnai yra bendrov arba mokslinių tyrimų institutas, kuris yra įdarbinęs išrad ją. Keletas situacijų: • Tarnybiniai išradimai. Išradimai, kurie padaromi darbo metu, yra automatiškai priskiriami darbdaviui. Kai kuriais atvejais, išrad jas gali išlaikyti teisę naudoti išradimą. Darbo sutartyse svarbu numatyti klausimą d l darbuotojų išradimų nuosavyb s teis s. • Nepriklausomi rangovai. Nepriklausomam rangovui, kurį samdo bendrov , nor dama sukurti naują produktą ir procesą, priklauso visos išradimo teis s, jei n ra nurodyta kitaip. Tai reiškia, jei rangovas neturi raštu pasirašytos sutarties su bendrove, kuria išradimas priskiriamas bendrovei, paprastai bendrov netur s jokių nuosavyb s teisių į tai, kas buvo sukurta, net jei ji finansavo kūrimo procesą. • Išrad jų grup . Kai išradimo koncepcijoje ar jo realizavime prisideda daugiau nei vienas asmuo, jie turi būti traktuojami kaip išrad jų grup ir taip nurodomi patentin je paraiškoje. Jei išrad jų grup yra paraiškos pateik jai, patentas bus suteiktas visiems kartu. • Savininkų grup . Kai patentas priklauso daugiau nei vienam subjektui ar asmeniui, nei vienas bendrasavininkas negali licencijuoti patento ar teisti trečias šalis už pažeidimus be visų kitų bendrasavininkų sutikimo. 1.3. Komercializavimo strategija „Kad ir kokiame prestižiniame žurnale būtų išspausdintas mokslininko straipsnis – tai tik id ja. Ji nesukurs inovacijos, nepatobulins technologijos, nes tam reikia konstravimo darbų, bandomojo pavyzdžio, o šiam pagaminti galbūt naujos įrangos ir t.t. Taigi nuo mokslinio straipsnio iki naujo gaminio tolimas kelias. Tik mūsų mokslininkų veikla šiandien vertinama ne pagal sukurtas inovacijas, patentus, naujas technologijas, bet pagal straipsnius mokslo žurnaluos (Mokslas ir technika, 2009 Nr. 11).“ 20 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Tod l kyla klausimas kaip sukurti efektyvų bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo? Nors mokslininkams mokslin kvalifikacija yra būtina, vis d lto labai svarbu daugiau d mesio skirti išradimams, jų patentavimui bei komercializavimui, garantuoti glaudesnį ryšį su verslu, atsižvelgiant į verslo poreikį inovacijoms, naujoms technologijoms, paslaugoms, steigti įmones, paremtas intelektin s nuosavyb s perdavimu ar licencijavimu. 1.3.1. Intelektin s nuosavyb s vadyba Šiuolaikin s ekonomikos principai perženg natūralių išteklių koncepciją, tod l ieškant naujų rezervų atsirado intelektin nuosavyb . Panaudojant žmonių turimas žinias ir jas kūrybiškai taikant, sukuriamas intelektinis produktas. Teis s į šį produktą yra įtvirtinamos patentu. Patentai saugo išradimus suteikdami patento savininkui teisę uždrausti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu be savininko leidimo. Ši draudimo teis gali išlikti iki 20 metų. Kitaip tariant, patentas yra teis tam tikrą laikotarpį sustabdyti konkurenciją. Ši konkurencijos sustabdymo teis galioja tik toje valstyb je, kurioje patentas yra išduotas, t.y. apsaugo rinkas, kuriose išradimas bus panaudotas. Jei išradimas yra komercinis, patentas yra teis , kurią verta tur ti. Taigi patentas yra išskirtin teis , suteikta valstyb s už išradimą, kuris yra naujas, turi išradimo lygį ir gali būti taikomas pramon je. Išradimas paprastai atskleidžiamas po 18 m nesių nuo patentin s paraiškos padavimo. Visuomenei patentinis sand ris yra vertingas, nes jis skatina investicijas ir išradingumą, kurie yra būtini naujoms technologijoms, procesams, gaminiams kurti ir platinti. Patentas yra stiprus verslo įrankis įmon ms įgyti išimtinę teisę į rinką išleisti naują produktą ar procesą, sukurti stiprią poziciją rinkoje ir gauti papildomas pajamas iš licencijų. Norint užpatentuoti išradimą, tiesiog būtina išlaikyti konfidencialumą prieš paduodant paraišką. Daugeliu aplinkybių, išradimo atskleidimas paduodant paraišką, panaikins išradimo novatoriškumą ir jis taps nepatentuotinas, jei galiojantys įstatymai nenumato „lengvatinio laikotarpio“ (6-12 m n. iki paraiškos padavimo ir išradimas neprarado galimyb s būti patentuojamas d l jo atskleidimo). Tod l labai svarbu vengti bet kokio informacijos atskleidimo kol nepateiktas prašymas patentui, nes tai gal tų tur ti įtakos patentavimui ekspertiz s metu. Išradimas gali būti atskleidžiamas bet kokia forma tik pasirašius konfidencialumo ar informacijos neatskleidimo sutartį. Kiti teisiniai instrumentai, apsaugantys produktus: • Naudingi modeliai (taip pat žinomi kaip trumpalaikiai patentai arba naujovių patentai). Daugelyje šalių kai kurie papildomi išradimai arba nedideli jau esamų gaminių patobulinimai yra saugomi naudingų modelių. • Gamybos paslaptys. Konfidenciali verslo informacija, kol n ra plačiai žinoma kitiems, turinti prekinę vertę, laikoma paslaptimi. • Pramoninis dizainas. • Prekių ženklai. • Autorių teis s ir su jomis susijusios teis s. • Naujos augalų rūšys. • Integrin s grandin s schemos dizainas (topografija). 21 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.1. Kod l ir kada patentuoti? Nuo ko prad ti? Kod l reik tų pagalvoti apie išradimų patentavimą? Išradimus reikia patentuoti d l pagrindinių priežasčių (Pasaulin intelektin s nuosavyb s organizacija): • Stiprios pozicijos rinkoje ir privalumų konkurencijoje. Patentas jo savininkui suteikia išskirtinę teisę apsaugoti ir neleisti kitiems naudoti verslui patentuotą išradimą, sumažina neapibr žtumą, riziką ir konkurenciją. Jei įmon yra vertingo patentuoto išradimo savinink arba turi leidimą jį naudoti, ji gali sukurti barjerą patekti į rinką tokiam pačiam konkurentų išradimui. Tai suteikia didelį pranašumą svarbiose rinkose. • Didesnio pelno ar investicijų susigrąžinimo. Jei investuojama daug laiko ir pinigų į tyrimo ir pl tros darbus, sukurtų išradimų patentin apsauga pad s atlyginti išlaidas ir susigrąžinti daugiau investicijoms išleistų l šų. • Papildomų įplaukų iš licencijavimo ir patento perdavimo. Esant patento savininku, galima išduoti licenciją (leidimą), leidžiančią kitiems naudotis teis mis į išradimą už vienkartinę išmoką ir/arba rojalti (laipsniškos išmokos nuo pelno), kad būtų gaunamos papildomos pajamos. Patento pardavimas (ar perleidimas) reiškia nuosavyb s perdavimą, kai tuo tarpu licencijų išdavimas reiškia tik leidimą naudoti licencijuotą išradimą tam tikromis sąlygomis. • Pri jimo prie technologijų per abipusį licencijavimą. Jei įmon domisi technologijomis, kurios priklauso kitiems, galima naudoti savo įmon s patentus deryboms d l abipusio licencijavimo. Įmon ir kita šalis gal tų susitarti suteikti įgaliojimus viena kitai naudoti vieną ar daugiau atitinkamų patentų su sąlygomis, apibr žtomis sutartyje. • Pri jimo prie naujų rinkų. Patentų licencijavimas kitiems (ar net paduotos patentin s paraiškos) gali suteikti galimybę įeiti į naujas rinkas, kurių kitu būdu negalima pasiekti. Siekiant tai padaryti, išradimas privalo būti apsaugotas atitinkamose užsienio rinkose. • Pažeidimų rizikos nebuvimo. Turint patentinę apsaugą, galima užkirsti kelią kitiems patentuoti tą patį išradimą, o taip pat sumažinti kitų teisių pažeidimų galimybę, kai produktas bus parduodamas. Kadangi pats patentas nesuteikia galimyb s „laisvai jį naudoti“, jis neleidžia kitiems patentuoti tą patį ar panašų išradimą ir pateikia pagrįstą nuorodą, kad jau užpatentuotas išradimas yra naujas ir ženkliai skiriasi nuo „prototipo“. • Padidintos galimyb s gauti subsidijas ir/ar padidinti fondus. Esant patentų savininku (arba licencijos tur toju) galima prapl sti galimybes padidinti kapitalą, kad produktas būtų pateiktas rinkai. Kai kuriuose sektoriuose dažnai būtina tur ti stiprų patentų portfelį, kad būtų galima pritraukti rizikos kapitalą. • Veiksmingumo kovojant prieš falsifikatorius ir lengvo uždarbio m g jus. Turint patentą, žymiai padid ja galimyb s imtis s kmingų teisinių veiksmų prieš patentuoto išradimo kopijuotojus ir falsifikatorius. • Teigiamo įmon s įvaizdžio. Verslo partneriai, investuotojai, akcininkai ir vartotojai gali suprasti patentų portfelį kaip aukštą įmon s ekspertų , specialistų ir technologijų paj gumo lygį. Tai gali pasitarnauti didinant fondus, ieškant verslo partnerių ir gerinant įmon s įvaizdį bei rinkos vertę. Jei išradimas yra patentuotinas, jis ne visada taps verslui perspektyvia technologija ar produktu. Priimant sprendimą, ar paduoti paraišką patento gavimui, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius: • Ar išradimui yra reikiama rinka? • Kokios yra alternatyvos išradimui ir kaip jos konkuruoja? 22 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Ar išradimas būtų naudingesnis gerinant esamą gaminį ar kuriant naują? Kuri pozicija geriau atitinka verslo strategiją? • Ar yra potencialių licencijų tur tojų ar investuotojų, kurie nor s pad ti išradimui patekti į rinką? • Kiek išradimas bus vertingas įmonei ir konkurentams? • Ar lengva atkurti išradimą pagal gaminį arba „perkonstruoti“ jį? • Ar yra tikimyb , kad kiti, ypač konkurentai, išrastų ar užpatentuotų tą patį išradimą? • Ar numatomas pelnas d l išskirtin s pad ties rinkoje sugrąžins patentavimo išlaidas (Mokesčiai - http://www.vpb.lt/index.php?n=148&l=lt)? • Kokie išradimo aspektai gali būti saugomi vienu ar daugiau patentų, kokios apimties gali būti ši apsauga ir ar ji suteiks komercinę naudą? • Ar bus lengva nustatyti patentinių teisių pažeidimo atvejus, ar patento įgyvendinimui pasiruošta investuoti laiką ir finansinius resursus? Pirmas žingsnis, norint gauti patentą, yra prototipų paieška. Kadangi visame pasaulyje yra išduota milijonai patentų, tod l kyla pavojus, kad kai kurios nuorodos ar nuorodų deriniai, išradimą gali padaryti nebe nauju. Atliekant ankstesnių prototipų paiešką, apsisaugoma nuo „pinigų švaistymo“, kai teikiant patentinę paraišką paaišk ja, jog yra ankstesnių prototipų nuorodų, kurios gali sukliudyti išradimo patentavimą. Informacija apie patentus yra unikalus klasifikuotos technin s informacijos šaltinis, kuris vertingas įmonei, planuojant savo verslo strategiją. Svarbiausi išradimai yra pirmą kartą paskelbiami viešai tik tada, kai yra išspausdinamas patentas arba patentin paraiška. Tod l patentai ir patentin s paraiškos, suteikia galimybę apie esamus mokslinius tyrimus ir išradimus sužinoti ankščiau nei atitinkami gaminiai pasirodo rinkoje. Patentų paieška tur tų būti pagrindinis ind lis į bet kokios įmon s MTEP ir kūrimo veiklą. Daugiau informacijos apie patentų paiešką galima rasi LR Valstybinio patentų biuro internetin je svetain je adresu : www.vpb.lt. Be patikrinimo, ar išradimas yra patentuotinas, laiku atlikta efektyvi patentų duomenų bazių paieška gali suteikti labai svarbią informaciją ir žinias apie: • esamų ir būsimų klientų MTEP ir kūrimo veiklą; • esamas kryptis žinomoje technologijų srityje; • licencijuojamas technologijas; • potencialius tiek jus, verslo partnerius arba tyrin tojų šaltinius; • galimas nišas vietin je ir užsienio rinkoje; • kitus tiesiogiai susijusius patentus, siekiant užtikrinti, jog produktai nesikerta su kitais; • tiesiogiai susijusius patentus, kurių galiojimas baig si ir technologijas, kurios paskelbtos viešai; • galimus naujus atradimus, kurie remiasi esančiomis technologijomis. Patentinę paraišką geriausia paduoti tuomet, kai tik surenkama visa būtina jai informacija. Motyvai, kod l reiktų paduoti paraišką kuo ankščiau: • Daugelyje šalių patentai yra išduodami remiantis paraiškų pateikimo pirmumu. Tokiu būdu neužleidžiamas išradimas kitiems. • Paduoti patentinę paraišką nedelsiant yra naudinga, jei siekiama finansin s paramos arba norint išradimą licencijuoti. • Paprastai patentą galima įdiegti tik tada, kai jį išduoda atitinkama patentų tarnyba, o tai gali užtrukti keletą metų. 23 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Motyvai, kod l nereik tų skub ti paduoti patentinę paraišką: • Jei paraiška paduodama per anksti ir v liau padaromi išradimo pakeitimai, dažniausiai būna neįmanoma padaryti žymių pakeitimų išradimų aprašymo originale. • Kai paduodama paraiška vienoje šalyje, paprastai suteikiamas 12 m nesių terminas paraišką paduoti visose dominančiose šalyse. Tai gali būti problematiška, jei įmonei padavimo išlaidos ir išlaikymo mokesčiai įvairiose šalyse yra per dideli. Būdas kaip sušvelninti šią problemą yra patentin s kooperacijos sutartis (PKS, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=52425). PKS suteikia mažiausiai 18 papildomų m nesių be 12 prioritetinio laikotarpio m nesių, per kuriuos pareišk jai gali ištyrin ti savo produktų pardavimo galimybes ir nuspręsti kur siekti patento apsaugos. Mokesčių apmok jimas ir vertimo išlaidos, susijusios su nacionaliniu paraiškų padavimu, tokiu būdu yra atidedamos. PKS plačiai naudojasi pareišk jai, kad kaip galima ilgiau tur tų pasirinkimo galimybę. Rengti patentinę paraišką ir atlikti visus darbus iki patento suteikimo yra sud tingas uždavinys. Prašymo išduoti patentą paruošimas reiškia: • prototipų paieškos atlikimą; • apibr žties rašymą ir išsamų išradimo aprašymą, apimantį teisinį ir techninį žargoną; • susirašin jimą su nacionaline ir tarptautine patentų tarnyba; • reikiamų pataisų, kurias prašo atlikti patentų tarnyba, pateikimą. Visi šie aspektai reikalauja išsamių patentų įstatymo žinių ir patentų tarnybos praktikos. Nors ir neprivaloma teisin ir technin patentinio patik tinio pagalba, tačiau ji labai rekomenduotina. Patariama pasikliauti patentų patik tiniu, kuris turi tiek reikiamų teisinių žinių ir praktikos, tiek ir techninę kvalifikaciją. Daugelis įstatymų reikalauja, kad paraiškų pateik jams iš užsienio turi atstovauti patentų tarnybos registruotas patik tinis, kuris yra tos šalies nuolatinis gyventojas. 24 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.2. Išradimų patentavimas Lietuvoje Prašymas (IP-1/98 forma) Patentin s Aprašymas paraiškos Apibr žtis padavimas Br žiniai (jeigu reikalingi) į VPB Referatas Pareiškimas d l autoryst s Dokumentas apie sumok tą mokestį Pateiktų dokumentų patikrinimas Išradimo aprašymo ir apibr žties vertinimai Kiti reikalingi dokumentai Paraiškos Ištaisyti paraiškos dokumentai formali ekspertiz Paraiškos skelbimas Mokestis už patento išdavimą Patento skelbimas ir išdavimas Metų mokestis už trečius galiojimo metus Už ketvirtus galiojimo metus ..... Už dvidešimtus galiojimo metus 25 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 26 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.3. Išradimų patentavimas Europoje Pirminis pateikimas paraiška Europos patentui gauti (Paraiškos gali būti teikiamos EPO (Miunchene, Hagoje, Berlyne) arba EPK susitariančiosios šalies nacionaliniame biure) Jei prieš pateikiant paraišką Paieškos metu nustatomas atitinkamas ankstesnis patentui gauti , id ja yra kokiu Pateikimas technikos lygis. nors būdu paviešinama, tuomet ir Paieškos ataskaita yra skelbiama kartu su paraiška ji nebegali būti laikoma ,,nauja“. formalumai arba v liau. Tuomet pareišk jas per šešis Tarkime, jei prieš patento pateikimą m nesius nuo paieškos ataskaitos paskelbimo turi vyksta kokios nors derybos, tuomet apsispręsti d l prašymo atlikti esminį nagrin jimą siūlome sudaryti konfidencialumo susitarimus; tačiau geriausia pirma Paraiškos skelbimas pateikti paraišką, o po to der tis. Paieška ir paieškos Paraiška skelbiama pra jus 18 m nesių ataskaita po europin s ar nacionalin s paraiškos pateikimo (pirmumo data). Nuo Paraiškos atmetimas paraiškos paskelbimo datos, europin Paraiškos esminis nagrin jimas yra paraiška suteikia apsaugą nuo trečiųjų pagrįstas paieškos ataskaita. šalių naudojimosi išradimu visose Esminis Trys patentabilumo kriterijai: nurodytose valstyb se su sąlyga, kad nagrin jimas - naujumas atitinkamiems nacionaliniams biurams - išradingas žingsnis pateikiami paraiškos vertimai - pritaikomumas pramon je Patento aprašymo skelbimas Suteiktas Europos patentas susideda iš Patento nacionalinių patentų ,,pluošto“. suteikimas Daugumoje susitariančiųjų šalių tam, kad patentas galiotų ir būtų apsaugotas nuo pažeid jų, nacionaliniam patentų Trečiosios šalys turi devynis m nesius biurui reikia pateikti aprašymo pateikti protestą prieš patentą, kurį, vertimą; taip pat gali tekti mok ti jų manymų, neder jo išduoti (galimyb ) rinkliavas. Taikomi atitinkami (pvz. kadangi tai nebuvo nauja ar Protestų nacionaliniai įstatymai. išradinga). nagrin jimas Įteisinimas EPT sprendimus galima apskųsti ir po to juos peržiūri Biuro nepriklausoma apeliacin valdyba. 1.3.1.4. Patento pardavimas Patentas dar n ra komercin s s km s garantas. Tai yra įrankis, kuris padidina galimybes pasipelnyti iš išradimo. Siekiant gauti nemažą pelną, patentas turi būti efektyviai panaudojamas ir paprastai uždirbti pinigus tik tuomet, kai patentuotas produktas s kmingai parduodamas rinkoje arba pakelia, pvz., įmon s reputaciją ir padidina derybų galimybes. Yra keletas išradimo pristatymo rinkoje pasirinkimų: • Tiesiogiai parduoti patentuotą išradimą. 27 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Parduoti patentą kam nors kitam. • Licencijuoti patentą kitiems. • Įkurti bendrą įmonę ar kitą strateginį susivienijimą su kitais, turinčiais papildomų l šų. Naujo produkto komercin s km rinkoje priklauso ne tik nuo techninių savybių. Jei n ra didelio produkto poreikio ar jis n ra tinkamai reklamuojamas, vartotojų nepritrauks net pats puikiausias išradimas. Komercin s km priklauso nuo daugelio kitų veiksniu, pvz., produkto dizaino, finansinių resursų, efektyvios rinkodaros strategijos sukūrimo ir produkto kainos, lyginant ją su konkurencinių produktų ar jo pakaitalų kaina. Prieš pristatant naują produktą rinkai, svarbu sukurti verslo planą. Verslo planas yra veiksmingas nagrin jant verslo id jos galimybes, svarbus kreipiantis į investuotoją, siekiant gauti finansinių resursų naujo produkto patekimui į rinką. Informacija apie patentus ir jų strategiją yra svarbi, nes tai yra stiprus produktų naujovių rodiklis, sumažinantis pažeidimų riziką. Patento pardavimas vadinamas patento perleidimu, kai perduodamos patento tur tojo teis s kitam asmeniui. Tokį sprendimą būtina labai gerai apgalvoti. Licencijuojant patentą, bet jo neperleidžiant, yra galimyb gauti pajamas iš rojalti mokesčių visą likusį patento galiojimo laikotarpį. D l šios priežasties, licencijavimas gali būti finansiškai labai naudinga strategija. Iš kitos pus s, teisių perleidimas reiškia, kad gaunama vienkartin išmoka be jokių kitų tolimesnių rojalti mokesčių, kad ir koks pelningas patentas būtų. Būna atvejų, kai teisių perleidimas turi savų privalumų. Jei patentas parduodamas brangiai, nereikia laukti 20 metų kol susikaups panaši suma. Taip išvengiama rizikos, kad patentas bus išstumtas kitos technologijos. Prielaida finansavimui gauti gali būti patento perleidimas pradedančiajai įmonei. Bet kokiu atveju, tai yra individualus sprendimas, kuris yra paremtas tam tikrais poreikiais ir prioritetais. Tačiau patento teisių perleidimas paprastai n ra rekomenduojamas ir patentų savininkai mielai išlaiko nuosavyb s teises į išradimą ir išduoda licencijas. 1.3.1.5. Licencijavimas Patentas licencijuojamas, kai patento savininkas (licenciaras) suteikia leidimą kitam (licenciatui) naudotis patentuotu išradimu abipusio susitarimo tikslais. Tokiais atvejais tarp abiejų pusių pasirašoma licencin sutartis, kuri apibr žia sutarties sąlygas ir sritį. Licencin sutartis sudaroma raštu, žodin sutartis negalioja. Sumok jus mokestį, licencin sutartis įrašoma į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir įsigalioja nuo įrašymo datos. Įgaliojant kitus parduoti išradimą, naudojantis licencijavimo sutartimi, atsiranda galimyb verslui gauti papildomą pajamų šaltinį. Licencijavimas yra ypatingai naudingas, jei įmon , kuriai priklauso išradimas, išvis negali gaminti produkto arba gamina nepakankamą jo kiekį, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Patariama prašyti licencijavimo specialisto pagalbos, nes prieš pasirašant licencinę sutartį reikalingos profesionalios derybos licencin s sutarties sąlygoms ir terminams aptarti. Licenciniuose sandoriuose su patento savininku paprastai atsiskaitoma vienkartine išmoka ir/ar reguliariai mokant rojalti mokesčius, kurie gali būti paremti licencijuoto produkto pardavimo apimtimis (rojalti už vienetą), arba bendrąja apyvarta (rojalti, paremti bendrąja apyvarta). 28 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą viešai licencijai, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teis mis. Šiuo atveju metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50 procentų. Patento savininkas paduotą pareiškimą gali atšaukti bet kuriuo metu apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui, jei Valstybinis patentų biuras dar n ra gavęs kitų asmenų raštiško pranešimo apie ketinimą naudoti šį išradimą. Asmuo, norintis pasinaudoti vieša licencija, paduoda pareiškimą Valstybiniam patentų biurui ir įgyja licenciato teises naudoti išradimą. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma neišimtine. 1.3.1.6. Patentų įgyvendinimas Jei sukuriamas naujas ar patobulintas produktas ir jis yra s kmingas rinkoje, tik tina, kad konkurentai anksčiau ar v liau bandys gaminti produktus su panašiomis savyb mis, kurios yra identiškos arba labai panašios. Kai kuriais atvejais konkurentai gali tur ti pelną iš gamybos masto, didesnį pri jimą prie rinkos ar galimybę įsigyti pigesnes žaliavas ir d l to pagaminti panašų ar tokį patį produktą mažesne kaina. Tai gali būti labai sunku verslui, ypač tuo atveju, jei buvo daug investuota į naujų ir patobulintų produktų mokslinius tyrimus ir kūrimą. Išimtin s teis s, kurias sukuria patentas, suteikia patento savininkui galimybę apsaugoti ir užkirsti kelią konkurentams gaminti produktus ir reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius. Siekiant įrodyti, kad buvo pažeistos teis s, turi būti parodyta, kad kiekviena ir atskira pateiktos pretenzijos dalis arba jos ekvivalentas yra teis s pažeidimas produkte ar procese. Savo teisių apgynimas, kai manoma, kad patentuotas išradimas yra kopijuojamas, labai svarbus norint išlaikyti konkurencingumą, vietą rinkoje ir pelningumą. Pagrindin atsakomyb , nustatant ir imantis veiksmų prieš patento teisių pažeid jus, tenka jo savininkui, kuris yra atsakingas už išradimo priežiūrą rinkoje, nustatant teisių pažeid jus ir nusprendžiant kaip ir kada imtis veiksmų prieš juos. Patariama kreiptis į juristą patentų klausimais, kuris pad tų imtis veiksmų, reikalingų įgyvendinti patento teises tiek vidaus ir/ar bet kokiose eksporto rinkose. 1.3.1.7. 10 tipinių klaidų apie patentus ir kaip jų išvengti Intelektin nuosavyb yra vertingiausias turtas beveik kiekvienoje įmon je. Jeigu apie prekių ženklus ir autorių teises esamą bendrą supratimą galima vertinti patenkinamai, tai žinios apie patentus dažniausiai yra labai menkos. Toliau pasinaudosime IEEE-USA Today's Engineer (online) paskelbtu straipsniu, kur patariama kaip išvengti 10 dažniausiai sutinkamų tipinių klaidų apie patentus. 1 klaida: Darbuotojų švietimo nebuvimas. Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro įmon s – darbuotojų švietimo apie patentus nebuvimas. Švietimas apie patentus reikalingas ne tik administracijai ir inžinieriams, bet ir kitoms darbuotojų grup ms, susijusioms su įmon s intelektine nuosavybe (pavyzdžiui, technikams, pardavimo vadybininkams). Įmon s darbuotojai tur tų žinoti ne tik kas yra patentas, bet ir būtų susipažinę su situacijomis, kurios yra ypač susijusios su patentais, pavyzdžiui, produkto kūrimo 29 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis
Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis

Recomendados

Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.
Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.
Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.Sunrise valley
 
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybėsLietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybėsTransporta Komunikaite
 
Program for participants
Program for participantsProgram for participants
Program for participantslygus.lt Butkeviciute
 
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuves
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuvesAtidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuves
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuveslygus.lt Butkeviciute
 
VU KD'09 katalogas
VU KD'09 katalogasVU KD'09 katalogas
VU KD'09 katalogasDeejay87
 
Saulėtekio Slėnis
Saulėtekio SlėnisSaulėtekio Slėnis
Saulėtekio SlėnisDeejay87
 
Klaipėdos mokslo technologijų parkas
Klaipėdos mokslo technologijų parkasKlaipėdos mokslo technologijų parkas
Klaipėdos mokslo technologijų parkaswisemanlt
 
Ss mtp.bendruomene.2011
Ss mtp.bendruomene.2011Ss mtp.bendruomene.2011
Ss mtp.bendruomene.2011Sunrise valley
 

Recomendados

Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.
Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.
Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis.Sunrise valley
 
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybėsLietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės
Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybėsTransporta Komunikaite
 
Program for participants
Program for participantsProgram for participants
Program for participantslygus.lt Butkeviciute
 
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuves
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuvesAtidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuves
Atidarykite kvietima i komerciniu pasiulymu dirbtuveslygus.lt Butkeviciute
 
VU KD'09 katalogas
VU KD'09 katalogasVU KD'09 katalogas
VU KD'09 katalogasDeejay87
 
Saulėtekio Slėnis
Saulėtekio SlėnisSaulėtekio Slėnis
Saulėtekio SlėnisDeejay87
 
Klaipėdos mokslo technologijų parkas
Klaipėdos mokslo technologijų parkasKlaipėdos mokslo technologijų parkas
Klaipėdos mokslo technologijų parkaswisemanlt
 
Ss mtp.bendruomene.2011
Ss mtp.bendruomene.2011Ss mtp.bendruomene.2011
Ss mtp.bendruomene.2011Sunrise valley
 
2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by Hubspot2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by HubspotMarius Sescu
 
Everything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPTEverything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPTExpeed Software
 
Product Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage EngineeringsProduct Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage EngineeringsPixeldarts
 
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental HealthHow Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental HealthThinkNow
 
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdfAI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdfmarketingartwork
 
Skeleton Culture Code
Skeleton Culture CodeSkeleton Culture Code
Skeleton Culture CodeSkeleton Technologies
 
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024Neil Kimberley
 
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)contently
 
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024Albert Qian
 
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie InsightsSocial Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie InsightsKurio // The Social Media Age(ncy)
 
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024Search Engine Journal
 
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summarySpeakerHub
 
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd Clark Boyd
 
Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next Tessa Mero
 
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search IntentGoogle's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search IntentLily Ray
 
How to have difficult conversations
How to have difficult conversations How to have difficult conversations
How to have difficult conversations Rajiv Jayarajah, MAppComm, ACC
 
Introduction to Data Science
Introduction to Data ScienceIntroduction to Data Science
Introduction to Data ScienceChristy Abraham Joy
 
Time Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best PracticesTime Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best PracticesVit Horky
 
The six step guide to practical project management
The six step guide to practical project managementThe six step guide to practical project management
The six step guide to practical project managementMindGenius
 
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...RachelPearson36
 

Mais conteúdo relacionado

Destaque

2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by Hubspot2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by HubspotMarius Sescu
 
Everything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPTEverything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPTExpeed Software
 
Product Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage EngineeringsProduct Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage EngineeringsPixeldarts
 
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental HealthHow Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental HealthThinkNow
 
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdfAI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdfmarketingartwork
 
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024Neil Kimberley
 
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)contently
 
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024Albert Qian
 
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie InsightsSocial Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie InsightsKurio // The Social Media Age(ncy)
 
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024Search Engine Journal
 
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summarySpeakerHub
 
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd Clark Boyd
 
Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next Tessa Mero
 
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search IntentGoogle's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search IntentLily Ray
 
Time Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best PracticesTime Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best PracticesVit Horky
 
The six step guide to practical project management
The six step guide to practical project managementThe six step guide to practical project management
The six step guide to practical project managementMindGenius
 
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...RachelPearson36
 

Destaque (20)

2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by Hubspot2024 State of Marketing Report – by Hubspot
2024 State of Marketing Report – by Hubspot
 
Everything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPTEverything You Need To Know About ChatGPT
Everything You Need To Know About ChatGPT
 
Product Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage EngineeringsProduct Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
Product Design Trends in 2024 | Teenage Engineerings
 
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental HealthHow Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
How Race, Age and Gender Shape Attitudes Towards Mental Health
 
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdfAI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
AI Trends in Creative Operations 2024 by Artwork Flow.pdf
 
Skeleton Culture Code
Skeleton Culture CodeSkeleton Culture Code
Skeleton Culture Code
 
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
PEPSICO Presentation to CAGNY Conference Feb 2024
 
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
Content Methodology: A Best Practices Report (Webinar)
 
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
How to Prepare For a Successful Job Search for 2024
 
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie InsightsSocial Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
Social Media Marketing Trends 2024 // The Global Indie Insights
 
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
Trends In Paid Search: Navigating The Digital Landscape In 2024
 
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
5 Public speaking tips from TED - Visualized summary
 
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
ChatGPT and the Future of Work - Clark Boyd
 
Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next Getting into the tech field. what next
Getting into the tech field. what next
 
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search IntentGoogle's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
Google's Just Not That Into You: Understanding Core Updates & Search Intent
 
How to have difficult conversations
How to have difficult conversations How to have difficult conversations
How to have difficult conversations
 
Introduction to Data Science
Introduction to Data ScienceIntroduction to Data Science
Introduction to Data Science
 
Time Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best PracticesTime Management & Productivity - Best Practices
Time Management & Productivity - Best Practices
 
The six step guide to practical project management
The six step guide to practical project managementThe six step guide to practical project management
The six step guide to practical project management
 
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
Beginners Guide to TikTok for Search - Rachel Pearson - We are Tilt __ Bright...
 

Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis

  • 1. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pareng : Kristina Sutnikien Sigita Paulavičien VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas Klaip da 2009 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 2. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Turinys Įžanga........................................................................................................................ 4 1. Kas tai yra technologijų perdavimas?................................................................. 5 1.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra ..................................................................... 7 1.1.1. Sąvokos ir apibr žimai .................................................................................................. 7 1.1.2. MTEP ribos ................................................................................................................... 9 1.1.3. MTEP identifikavimas................................................................................................. 13 1.1.4. MTEP klasifikavimas pagal institucijas ....................................................................... 15 1.2. Mokslin išradimo adaptacija.......................................................................................... 17 1.2.1. Inovacijos.................................................................................................................... 17 1.2.2. Išradimai ..................................................................................................................... 18 1.3. Komercializavimo strategija ............................................................................................ 20 1.3.1. Intelektin s nuosavyb s vadyba ................................................................................... 21 1.3.1.1. Kod l ir kada patentuoti? Nuo ko prad ti?............................................................ 22 1.3.1.2. Išradimų patentavimas Lietuvoje........................................................................... 25 1.3.1.3. Išradimų patentavimas Europoje........................................................................... 27 1.3.1.4. Patento pardavimas .............................................................................................. 27 1.3.1.5. Licencijavimas ...................................................................................................... 28 1.3.1.6. Patentų įgyvendinimas .......................................................................................... 29 1.3.1.7. 10 tipinių klaidų apie patentus ir kaip jų išvengti .................................................. 29 1.3.2. Spin-out įmonių kūrimas.............................................................................................. 32 1.3.2.1. Kas tai yra spin-out įmon ? .................................................................................. 32 1.3.2.2. Sprendimo d l Spin-out kompanijos formavimo pri mimas ................................... 34 1.3.2.3. Įmon s kūrimas..................................................................................................... 36 1.3.2.4. Derybos ................................................................................................................ 38 1.3.2.5. „Gerosios patirties“ pavyzdžiai ............................................................................ 39 1.3.2.6. Pagrindiniai derybų klausimai Spin-out sutartyse ................................................. 41 1.3.2.7. Akcininkų susitarimai ir akcin s bendrov s įstatai ................................................ 47 1.3.2.8. Preliminarių klausimų ir sąlygų dažniausiai randamų Spin-out sutartyse kontrolinis sąrašas .............................................................................................................................. 50 1.3.2.9. Spin-out sutarčių administravimas ........................................................................ 52 2 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 3. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.3. Kitos išradimų komercializavimo rūšys ....................................................................... 53 1.4. Intelektin s nuosavyb s vertinimas ................................................................................. 54 1.4.1. Intelektin s nuosavyb s vertinimo metodai.................................................................. 54 1.4.2. Intelektin s nuosavyb s portfeliai ................................................................................ 58 2. Start-up įmon s kūrimo pagrindai..................................................................... 61 2.1. Verslo id ja....................................................................................................................... 61 2.2. Verslo plano parengimo pagrindiniai principai .............................................................. 61 2.3. Verslo formos pasirinkimas ............................................................................................. 66 2.3.1. Individuali veikla......................................................................................................... 67 2.3.2. Veikla įsteigus juridinį asmenį..................................................................................... 70 2.3.3. Individualios veiklos palyginimas su verslo vykdymu įsteigus juridinį asmenį............. 73 2.4. Verslumą įtakojančios sąlygos ir asmenyb s kompetencijos .......................................... 76 3. Parama verslui.................................................................................................... 77 3.1. Verslo pradžios finansiniai instrumentai......................................................................... 77 3.1.1. Mokestin s, rinkliavų lengvatos................................................................................... 78 3.1.2. Mikrokreditai............................................................................................................... 79 3.1.3. Garantijų teikimas ....................................................................................................... 80 3.1.4. Palūkanų kompensavimas............................................................................................ 81 3.1.5. Rizikos kapitalo fondai ................................................................................................ 81 3.1.6. Verslo angelai.............................................................................................................. 82 3.2. Nacionalin parama ......................................................................................................... 83 3.3. Europos Sąjungos parama ............................................................................................... 84 3.4. Viešosios paslaugos verslui............................................................................................... 87 3.5. Europos Komisijos parama.............................................................................................. 89 4. Aukštos prid tin s vert s paslaugos Vakarų Lietuvos regione........................ 90 Literatūros sąrašas................................................................................................. 94 3 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 4. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Įžanga Šis leidinys parengtas vykdant 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologin pl tra“ įgyvendinimo priemon s „Inogeb LT-1“ projektą „Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas (SIEK)“. Projektą įgyvendina VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas. Projekto tikslas - inovacijų ekosistemos stiprinimas, kuriuo siekiama didinti Vakarų Lietuvos regiono konkurencinį pranašumą. Projekto metu, daug d mesio skiriama aukštą prid tinę vertę generuojančių sričių stiprinimui tiek valdžios, tiek MVĮ lygiu, kompleksin s inovacijų ekosistemos QUATRO (mokslas-verslas-valdžia-žiniasklaida), pagrįstos skirtingų sistemos dalyvių dialogu, sukūrimui, kurio metu formuojasi bendras dalyvių vietos, vaidmenų ir naudos šioje sistemoje suvokimas. Projekto tikslin grup - inovatyvios, į pokyčius ir naujausių žinių panaudojimą orientuotos įmon s ir/ar fiziniai asmenys, visuomen . Projekto veiklos yra skirtos naujo, inovatyvaus, orientuoto į aukštas ir vidutines technologijas verslo kūrimui ir pl trai, siekiančiam didinti regioninį konkurencinį pranašumą. Nors Lietuvos ūkis auga pakankamai sparčiai, neieškant vidinių konkurencingumo didinimo šaltinių, šis procesas gali sul t ti. Konkurencingumo skatinimas - viena iš prioritetinių ES sričių, užtikrinanti socialinį ir ekonominį augimą. 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programoje teigiama, kad Lietuvoje dominuoja žemųjų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kurių sukuriama prid tin vert yra maža (3/4 visos pramon s produkcijos yra sukuriama žemą prid tinę vertę generuojančiuose pramon s šakose). Tai neleidžia šaliai užimti gerų konkurencinių pozicijų pasaulio rinkoje. Be žemų tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą, ypač Klaip dos apskritį (7632 Lt vienam gyventojui per 2008 m.), čia mažai išpl toti klasterizacijos ir partneryst s tinklai. Daugelis įmonių, priklausančių aukštą prid tinę vertę kuriančių sektorių kategorijai, savo konkurencinį pranašumą grindžia ne žiniomis ir inovacijomis, bet pigesn mis veiklos sąnaudomis. Lietuva yra gerokai žemiau ES inovatyvumo indekso (Lietuvos indeksas – 0,27, ES – 0,49). Vienas iš inovatyvią veiklą ribojančių veiksnių - informacijos apie intelektin s nuosavyb s apsaugą ir finansavimą bei pasitik jimo id jų apsaugos priemon mis trūkumas. Tod l dauguma įmonių ar išrad jų apsisprendžia savo išradimus laikyti paslaptyje. Šiuo leidiniu siekiama didinti visuomen s informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektin s nuosavyb s vadybos procedūromis. Tai priemon , galinti pad ti ugdyti visuomen s inovacinius geb jimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį – informacijos trūkumą. Tikim s, kad šiuo leidiniu paskatinsime įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, investuojant į tyrimus ir taip siekiant didinti aukštos prid tin s vert s gaminių atsiradimą ir jų eksportą. Šiame leidinyje pateikiama informacija apie: • intelektin s nuosavyb s apsaugos formas; • patentavimo ir patento palaikymo procedūras; • patento vert s nustatymą (pelno prognozavimą); • komercin s naudos įteisinimo procedūras ir formas; • nacionalines ir ES iniciatyvas kompensuoti išrad jams patentavimo išlaidas; • patentų portfelio formavimą. Siekiant didinti VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parko paslaugų žinomumą, leidinyje bus pateiktas teikiamų aukštos prid tin s vert s paslaugų aprašas. Tai 4 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 5. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis suinteresuotiems asmenims leis spręsti savo problemas individualiai, pritaikant tam tikros srities ekspertų patarimus. 1. Kas tai yra technologijų perdavimas? Technologijų perdavimas - tai vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacin s gamybos patirties taikymas ar naudojimas kitų subjektų veikloje arba, paprasčiau tariant, žinių ar technologijų jud jimas iš vienos organizacijos ar individo į kitą. Nepaisant to, ar tai žinių perk limas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų keitimasis gamybine praktika, technologijų perdavimas apibr žia žmogaus intelektualios veiklos procesą. Jis įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą. Tai procesas, leidžiantis panaudoti sukurtą technologiją per komunikacijos tarp atskirų suinteresuotų subjektų iniciavimą. Technologijų perdavimas tampa kertine regionų ekonomin s bei socialin s pl tros proceso ašimi. S kmingas technologijų perdavimas – konkurencingas verslas tarptautin je rinkoje, nauji partneriai, išradimų bei žinių komercializavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Technologijų perdavimas gali vykti trimis kryptimis: Mokslas – mokslui Technologijos kelias nuo fundamentalių tyrimų iki taikomosios vert s yra pakankamai ilgas. Dažnai prieš pasirodydamos vartotojui jos būna perduodamos įvairioms laboratorijoms, vertinamos skirtingų mokslo šakų. Siekiant maksimaliai išpl sti technologijos taikymą, technologijoms įvertinti kuriamos vertinimo grup s. Jos sudaromos iš mokslininkų, atstovaujančių skirtingoms mokslin ms disciplinoms. Moksliniai atradimai yra įvertinami ir pl tojami skirtingų mokslinių disciplinų, publikuojami mokslin je literatūroje. Mokslas – verslui Tai mokslinių žinių bei technologijų komercializavimo procesas, įgyvendinamas kuriant inovacinius produktus bei paslaugas per mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Verslas – verslui Šis technologijų perdavimas vyksta perteikiant gamybinę bei organizacinę patirtį. Taip pat daugelis technologinių mainų procesų yra įgyvendinami pasitelkiant kvalifikuotus konsultantus – technologijų perdavimo centrus. Technologijų perdavimo procesą galima pavaizduoti devynių žingsnių schema: 1. Tyrimai. Tyrimai generuoja atradimus ir išradimus, kurie yra pradiniai technologijų perdavimo proceso objektai – technologijos. Technologijos yra sukuriamos tyrimų metu. 2. Pirmin sutartis. Tyrimų metu, atsiradus pirmiesiems požymiams, kad bus sukurta nauja komerciškai patraukli technologija ar sugeneruota nauja id ja, būtina pasirašyti pirminę sutartį su technologijų perdavimo centru. Tai būtina aptariant technologijų perdavimo galimybes. Konfidencialumas visada išsaugomas. 3. Technologijų perdavimo sutartis. Technologijų perdavimo sutartis – proceso pradžia. Technologijų perdavimo sutartyje privalo būti užfiksuotas nuoseklus technologijos aprašymas, komercializavimo principai bei finansin atsakomyb . 4. Technologijos vertinimas. Vertinant technologijas, nustatomos jų technologijos komercializavimo bei patentavimo galimyb s. Įvertinamas technologijos komercinis potencialas, leidžiantis apsispręsti, kokį perdavimo būdą pasirinkti: licencijavimą, tiesioginį pardavimą ar kompanijos įsteigimą. 5 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 6. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 5. Patentavimas. Patentavimas - tai technologijos kūr jo intelektin s nuosavyb s įtvirtinimas. Patentas užtikrina kūr jo teises sukurtai technologijai, teisiškai ją materializuoja, padaro prieinamą perdavimui. 6. Marketingas. Technologijos, kaip ir kiekvieno kito naujo produkto pateikimas, yra įgyvendinamas vykdant marketingo kampaniją. Tam būtina sukurti partnerių tinklą, identifikuoti potencialius klientus, sukonstruoti ir apipavidalinti technologinį produktą. 7. Licencijavimas. Licencijavimas – tai technologijos pardavimo-naudojimo sutartis, pasirašoma tarp technologijos savininko bei pirk jo. Licencijavimo sutartis apibr žia technologijos naudojimo ir pirkimo procesus, nustato finansinių atsiskaitymų principus. 8. Komercializavimas. Komercializavimas - tai technologijos vertimas į materialų produktą, kai technologijos pirk jas investuoja į produkto kūrimą bei pardavimą. Komercializavimo procese dalyvauja ir kūr jas, kadangi šis procesas reikalauja technologijos palaikymo. Tad būtini mokymai, technin s konsultacijos, papildomi tyrimai. 9. Pajamos. Tinkamai įvykdyto technologijų perdavimo proceso požymis yra pajamos iš technologijų perdavimo veiklos. Esant daugiau nei dviem dalyviams, pajamų gavimo metu, turi būti įgyvendinta komercializavimo sutartyje nustatyta finansavimo schema. Technologijų perdavimas - itin svarbus procesas, užtikrinantis mokslinių institucijų ar net regionų finansinį funkcionalumą. Mokslininkai, vertindami technologijų perdavimo procesą, tur tų atsižvelgti į šiuos privalumus: • mokslinių tyrimų finansavimo užtikrinimą; • gabių darbuotojų, mokslininkų pritraukimą į universiteto laboratorijas. Verslininkai, vertindami technologijų perdavimo procesą, tur tų atsižvelgti į šiuos privalumus: • technologijų perdavimu kuriamus naujus pranašius produktus; • keliamą jau vystomo verslo efektyvumą; • did jantį verslo konkurencingumą; • vystomo verslo regione did jančią perkamąją galią. Technologijų perdavimo būdai: • Kuriant Spin-off, Spin-out ar start-up pobūdžio įmones. • Licencijuojant. Technologijų perdavimas licencijavimo būdu remiasi vienos šalies, kuri turi tam teisę, leidimo arba teisių suteikimu kitai šaliai gaminti, naudoti ir (arba) parduoti konkretų produktą, dizainą ar atlikti kitus konkrečius veiksmus. Licencijos paprastai remiasi patentais bei kitais teisiniais mechanizmais, tokiais kaip komercin s paslaptys. • Atliekant mokslinius tyrimus mokslin se institucijose pagal verslo įmonių užsakymą. • Informacijos keitimasis su kolegomis neformaliai ar mokslin mis publikacijomis. Publikacijos yra dažniausiai MTEP institucijų ir mokslininkų naudojama technologijų perdavimo priemon . Galima priskirti ir konferencijas, seminarus, įvairių kitų rašytinių darbų rengimą ir sklaidą, kompiuterizuotas duomenų bazes, žurnalus, informacinius leidinius ir pan. • Mokslininkų ir kitų suinteresuotų šalių (pvz. verslo) susitikimų organizavimas. Tai galimyb pasikeisti technologin mis žiniomis ir poreikiais kurti bei diegti naujas technologijas. • MTEP įstaigų ir verslo įmonių mainų programų kūrimas ir įgyvendinimas. Jos naudingos norint pasikeisti moksliniais darbuotojais arba technine įranga konkretiems moksliniams tyrimams atlikti. 6 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 7. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Netiesioginis technologijų perdavimas. Jis vyksta kai: rengdamos aukštojo mokslo programas ir studentus MTEP institucijos bendradarbiauja su verslo įmon mis, prisideda prie verslo įmonių personalo mokymo programų ruošimo ir atlieką patį mokymą. Tokie mokymai gali apimti naujos technologijos ar darbo metodo verslo įmon je diegimą ir darbuotojų apmokymą. • MTEP institucijos know-how ir kitokių specifinių geb jimų naudojimas konsultacijoms, specifinių klausimų, su kuriais susiduria išorin s organizacijos, dažniausiai verslo įmon s, sprendimui. • Galimyb s naudotis MTEP institucijų laboratorijomis bei sud tinga technine įranga verslo įmon ms ar kitoms suinteresuotoms šalims. • Technologijų demonstravimo renginių, orientuotų į technologijų prototipų pristatymą suinteresuotoms šalims ir plačiajai visuomenei, organizavimas. • Mokslo ir technologijų parkų, inkubatorių, inovacijų centrų, kurie teikia verslo paramos, technologijų perdavimo paslaugų naudojimas. 1.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra Vienas iš svarbiausių dabarties iššūkių įmon ms – sugeb ti gauti pelną l t jančios, bet vis daugiau globalizuojamos ekonomikos sąlygomis. Įmon s priverstos turimų išteklių pagrindu kurti naujas galimybes ir rasti naujus pajamų šaltinius. Naujų produktų kūrimui, turimų produktų įtvirtinimui rinkoje ir naujų rinkų tyrimui joms dažnai reikia naujų arba originalių inovacijų, kūrybinių id jų. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra skatina naujų technologijų ir inovacijų atsiradimą, prisideda prie aukštos prid tin s vert s kūrimo, daro įtaką šalies ekonominiam augimui. Šiame skyriuje, vadovaujantis Frascati vadovu (ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacija, 2002) apibr žiama, kas tai yra moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra, kokios jų ribos, kaip jie identifikuojami ir klasifikuojami. 1.1.1. Sąvokos ir apibr žimai Frascati vadove moksliniai tyrimai ir eksperimentin pl tra (MTEP) - sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomen s pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimą. Terminas MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę pl trą: • Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. • Taikomieji moksliniai tyrimai taip pat yra originalūs eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. • Eksperimentin pl tra (kitaip – taikomoji mokslin veikla yra mokslinių tyrimų ir praktin s patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esm s tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus. 7 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 8. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis MTEP turi būti išskirta iš didel s grup s su ja susijusios mokslin s ar technologin s veiklos sričių. Visos tokios veiklos su MTEP labai glaudžiai siejasi informacijos srautais ir veikimo sąlygomis, institucijomis ir personalu, tačiau matuojant MTEP jos kiek įmanoma tur tų būti atskirtos. Visas mokymas ir personalo rengimas gamtos mokslų, inžinerijos, medicinos, žem s ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, atliekamas universitetuose ir specialiosiose aukštojo bei po vidurinio išsilavinimo institucijose, netur tų būti įtrauktas. Tačiau moksliniai tyrimai, kuriuos universitetuose atlieka studentai doktorantūros lygiu, kai tik įmanoma, tur tų būti įskaičiuojami kaip MTEP dalis. Veiklos, kurios netur tų būti įtrauktos į MTEP, išskyrus tuos atvejus, kai jos vykdomos išimtinai arba pirmiausia MTEP projekto tikslais: • Mokslo ir technin s informacijos paslaugos. Specializuota veikla (1 pav.) neturi būti įtraukta, išskyrus tuos atvejus, kai ji vykdoma išskirtinai ar pirmiausia remiant MTEP (pvz., pirmin s ataskaitos apie MTEP metu gautus duomenis rengimas tur tų būti įtrauktas į MTEP). 1paveiksl lis. Specializuota veikla (šaltinis: Frascati vadovas). • Bendrosios paskirties duomenų rinkimas. Duomenis paprastai renka vyriausybin s įstaigos, siekdamos registruoti gamtos, biologinius ar socialinius reiškinius, kurie domina plačiąją visuomenę arba kuriems registruoti l šų turi tik vyriausyb . Pavydžiu gali būti įprastin topografin kartografija, įprastiniai geologiniai, hidrologiniai, okeanografiniai ir meteorologiniai tyrimai, astronominiai steb jimai. Duomenys, surinkti išimtinai ar pirmiausia kaip MTEP proceso dalis, yra įtraukiami į MTEP (pvz., duomenys apie dalelių charakteristikas ir trajektorijas branduoliniame reaktoriuje). Toks pat pagrindimas galioja duomenų apdorojimui ir aiškinimui. Socialiniai mokslai ypač priklauso nuo tikslaus duomenų apie visuomenę registravimo surašymuose, apklausose ir kt. Kai šie duomenys yra specialiai surenkami arba apdorojami mokslinių tyrimų tikslais, šios išlaidos tur tų būti įtrauktos į tyrimams skirtas išlaidas ir prie jų tur tų būti sumuojamos duomenų planavimo, sisteminimo ir kitos išlaidos. Tačiau duomenys, surinkti kitais arba bendrais tikslais, pvz., ketvirtinių duomenų apie nedarbą atranka, netur tų būti įtraukiami į MTEP, net jeigu jie yra naudojami moksliniams tyrimams. Rinkos tyrimai taip pat netur tų būti įtraukti į MTEP. • Testavimas ir standartizavimas. Ši veikla yra susijusi su nacionalinių standartų palaikymu, antrinių etalonų kalibravimu, įprastiniu medžiagų, sudedamųjų dalių, gaminių, procesų, dirvos, atmosferos ir kt. išbandymu ir analize. • Įgyvendinamumo tyrimai. Siūlomų inžinerinių projektų tyrimas, naudojant esamas metodikas papildomai informacijai gauti, prieš priimant sprendimą d l jo įgyvendinimo, nelaikomas MTEP. Socialiniuose moksluose įgyvendinamumo tyrimai – tai socialinių ekonominių charakteristikų tyrimas ir konkrečių situacijų susiejimas (pvz., naftos chemijos komplekso 8 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 9. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis įgyvendinamumo konkrečiame regione studija). Tačiau mokslinių projektų įgyvendinamumo tyrimai yra MTEP dalis. • Specializuota sveikatos priežiūra. Ši veikla susijusi su įprastiniais tyrimais bei įprastu specializuotų medicinos žinių taikymu. Tačiau paprastai vadinamoje „specializuotoje sveikatos priežiūroje“ gali būti MTEP elementas, jei ji vykdoma, pvz., universitetin se ligonin se. • Patentavimas ir licencijavimas. Šiai veiklos sričiai priklauso visa su patentais ir licencijomis susijusi administracin ir teisin veikla. Tačiau tiesiogiai su MTEP projektais susijusi patentin veikla yra laikoma MTEP. • Susijusios su politika studijos. Šiame kontekste „politika“ reiškia ne tik nacionalinę, bet ir regioninio bei vietinio lygio politiką, taip pat ir verslo įmonių politiką, siekiant savo ekonominio aktyvumo. Susijusios su politika studijos apima plačią veiklų sritį, pvz., esamų programų analizę ir įvertinimą, vyriausybinių departamentų ir kitų institucijų politiką ir veiklą; padalinių, užsiimančių tęstine išorinių reiškinių analize ir steb jimu (pvz., gynybos ir saugumo analiz ); įstatymų leidybos institucijų tyrimų komisijų, susijusių su bendrąja vyriausyb s ar departamentų politika ar veikla. • Įprastinis programin s įrangos kūrimas. Veikla, susijusi su įprastiniu programin s įrangos kūrimu, nelaikoma MTEP. Tokia veikla apima darbą, susijusį su specifiniais sisteminiais ar programiniais pasiekimais, kurie buvo viešai prieinami prieš pradedant šį darbą. Technin s problemos, kurios buvo išspręstos toms pačioms operacin ms sistemoms ir kompiuterių architektūrai skirtuose ankstesniuose projektuose, taip pat neįtraukiamos į MTEP. Įprasta kompiuterių technin priežiūra neįtraukiama į MTEP. • Kita inovacin veikla. Ši veikla yra apibr žiama kaip visi kiti moksliniai, techniniai, komerciniai ir finansiniai etapai, kitokie nei MTEP, būtini naujų arba patobulintų gaminių ar paslaugų įdiegimui bei naujų ar patobulintų procesų komerciniam panaudojimui. Ši veikla apima technologijos (įkūnytos ir neįkūnytos) įsigijimą, įrengimą ir pramon s inžineriją, niekur kitur nepriskirtą pramoninį projektavimą, kito turto įsigijimą, gamybos paleidimą ir naujų bei patobulintų gaminių rinkodarą. • Gamyba ir su ja susijusi technin veikla. Ši veikla apima pramoninę gamybą ir jos ikigamybinę stadiją, prekių ir paslaugų paskirstymą, įvairias giminingas technines paslaugas verslo įmonių sektoriuje ir ekonomikoje, apskritai kartu su gimininga veikla naudojant socialinių mokslų dalykus, pvz., rinkos tyrimus. • Administravimas ir kita pagalbin veikla. Ši kategorija susideda iš dviejų dalių. MTEP vykdytojams skirtų l šų rinkimas, valdymas ir paskirstymas, kai šias veiklas vykdo ministerijos, tyrimų agentūros, labdaros fondai ar įstaigos, nelaikoma MTEP. Taip pat netiesiogin pagalbin veikla apima tam tikrą veiklos sričių skaičių, kurios pačios n ra MTEP, tačiau jos teikia paramą MTEP. Pagal įsigal jusią tvarką duomenys apie MTEP personalą apr pia MTEP siaurąja žodžio prasme, bet netiesiogin pagalbin veikla yra neįtraukiama, tuo tarpu tam skirtos išmokos yra įtraukiamos į MTEP veiklą vykdančio personalo prid tinių išlaidų eilutę. Tipiškais pavyzdžiais galima laikyti transportavimo, sand liavimo, valymo, remonto, technin s priežiūros ir apsaugos veiklą. Administravimo ir biuro veikla, vykdoma ne vien tik MTEP, pvz., centrinių finansų ir personalo departamentų veikla, taip pat priklauso šiai kategorijai. 1.1.2. MTEP ribos 9 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 10. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų naudingas kaip naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibr žtumo sprendimas, t.y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindin mis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas n ra lengvai matomas. 1 lentel je nurodyti kai kurie papildomi MTEP atskyrimo kriterijai. 1 lentel . Papildomi kriterijai, leidžiantys atskirti MTEP nuo su ja susijusios mokslin s, technologin s ir pramonin s veiklos (šaltinis: Frascati vadovas). Vienas šių kriterijų aspektas yra tas, kad tam tikras projektas gali būti MTEP, jeigu jis prad tas d l vienos priežasties, bet negali būti MTEP, jeigu įvykdomas d l kitos priežasties, kaip parodoma šiuose pavyzdžiuose: • medicinos srityje įprastas skrodimas, norint nustatyti mirties priežastį, yra medicinos praktika, o ne MTEP; specialūs tam tikro mirštamumo tyrimai, siekiant nustatyti šalutinį tam tikro v žio gydymo būdo poveikį, yra MTEP. Panašiai įprasti tyrimai, tokie kaip gydytojams paskyrus atliekami kraujo ir bakteriologiniai tyrimai, n ra MTEP, tuo tarpu speciali kraujo tyrimų programa pradedant vartoti naują vaistą yra MTEP; • temperatūros arba atmosferos sl gio registravimas kiekvieną dieną n ra MTEP, o meteorologijos tarnybos veikla arba bendrų duomenų rinkimas. Naujų temperatūros matavimo metodų tyrimas yra MTEP, kaip ir naujų sistemų ir metodų, skirtų duomenims aiškinti, tyrin jimas ir tobulinimas; • mechanikos inžinerijos pramon je atliekama MTEP veikla dažnai yra artimai susijusi su projektavimo ir braižybos darbais. Šioje pramon s srityje veikiančiose mažose ir vidutin se įmon se (MVĮ) paprastai n ra atskiro MTEP skyriaus, ir MTEP problemos dažniausiai apibūdinamos bendru „projektavimo ir braižymo“ pavadinimu. Jeigu kalkuliacijos, projektai, darbo br žiniai ir eksploatavimo instrukcijos yra sukurti bandomosioms gamykloms ir prototipams įrengti bei eksploatuoti, jie tur tų būti įtraukti į MTEP. Jeigu jie atliekami produkcijos standartizavimui parengti, vykdyti ir prižiūr ti (pvz., technologin įranga stakl ms, stakl s) arba produktų pardavimui skatinti (pvz., atsarginių dalių pasiūlymai, lankstinukai, katalogai), jie netur tų būti įtraukiami į MTEP. Aukštojo mokslo įstaigose moksliniai tyrimai ir mokymas visada yra labai glaudžiai susiję, nes dauguma akademinio personalo užsiima abiejų rūšių veikla. Daugelis pastatų ir įrangos 10 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 11. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis taip pat yra naudojami abiem tikslams. Kadangi mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymui, o mokymo metu gauta informacija ir įgyta patirtis dažnai tampa ind liu į mokslinius tyrimus, tod l sunku nustatyti, kur baigiasi aukštosios mokyklos personalo ir studentų mokymo ir rengimo veikla ir kur prasideda MTEP veikla ir atvirkščiai. Būtent naujumo elementais ir skiriasi MTEP nuo įprastinio mokymo bei kitos su darbu susijusios veiklos. Problemų kyla sprendžiant klausimą, ar mokslinę veiklą, kuri yra mokymo ir rengimo šalutinis produktas, laikyti MTEP (plačiau Frascati vadovas, 2002). MTEP ir kitų pramoninių veiklų sandūroje, kurioje retai vykdoma kokia nors MTEP, nors ji ir neabejotinai yra inovacinio proceso dalis, problemos kyla tokiose srityse kaip, pvz., patentavimas ir licencijavimas, rinkos tyrimai, gamybos paleidimas, gamybos proceso aprūpinimas ir modernizavimas (2 lentel ). Kai kurios veiklos rūšys, pvz., aprūpinimas įranga, procesų tobulinimas, projektavimas ir prototipų konstravimas, gali tur ti apčiuopiamą MTEP elementą, taip apsunkindamos galimybę tiksliai nustatyti, kas tur tų ar netur tų būti apibr žiama kaip MTEP. 2 lentel . Keli atvejai MTEP ir kitų pramonin s veiklos rūšių sandūroje (šaltinis: Frascati vadovas). Prototipas – tai originalus modelis, sukonstruotas taip, kad jame būtų visos naujo produkto technin s charakteristikos ir eksploatacin s savyb s. Pavyzdžiui, jeigu kuriamas agresyvių skysčių siurblys, reik s kelių prototipų, kad būtų atlikti paspartinti eksploatavimo trukm s bandymai su skirtingomis chemin mis medžiagomis. Grįžtamojo ryšio kilpa suteikia galimybę panaudoti rezultatus siurbliui toliau tobulinti, jeigu prototipų bandymai bus nes kmingi. Prototipų projektavimas, konstravimas ir bandymas paprastai patenka į MTEP sferą. Tai tinka nepriklausomai nuo to, ar sukurtas tik vienas prototipas ar keli, ar jie buvo kuriami paeiliui ar vienu metu. Tačiau jei 11 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 12. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis atliekami visi būtini prototipo(-ų) pakeitimai, o bandymas užbaigtas s kmingai, galutinis MTEP tikslas yra pasiektas. Kelių prototipo kopijų kūrimas laikinoms komercin ms, karin ms ar medicinos reikm ms po to, kai originalas buvo s kmingai išbandytas, n ra laikomas MTEP dalimi, netgi jeigu jį atlieka MTEP personalas. Bandomųjų gamyklų statymas ir eksploatavimas yra MTEP dalis tol, kol pagrindinis tikslas yra įgyti patirties bei surinkti techninius ir kitus duomenis, kurie bus naudojami: • hipotez ms įvertinti; • naujų produktų formul ms sudaryti; • naujų užbaigtų produktų specifikacijoms sudaryti; • naujiems procesams reikalingai specialiai įrangai arba konstrukcijoms projektuoti; • šių procesų eksploatavimo instrukcijoms ar vadovams rengti. Jeigu bandomoji gamykla pradedama eksploatuoti tik pasibaigus eksperimentiniam etapui kaip paprastas pelno siekiantis pramoninis vienetas, jos veikla nebegali būti laikoma MTEP, net jeigu gamykla ir toliau vadinama bandomąja. Kol eksploatuojamos bandomosios gamyklos pagrindiniai tikslai yra nekomerciniai, iš esm s nesvarbu, ar parduodama visa produkcija ar jos dalis. Tokios pajamos netur tų būti atskaitytos iš MTEP veiklos išlaidų. Didelio masto projektai, kurių svarbiausi tipai priklauso gynybos bei aviacijos ir kosminei sričiai, paprastai apima platų veiklos spektrą nuo eksperimentin s iki ikigamybin s pl tros. Esant tokioms aplinkyb ms, finansuojančioji ir (arba) įgyvendinančioji organizacija dažnai negali atskirti MTEP išlaidų nuo kitų išlaidų elementų. Po to, kai prototipas pakankamai išbandytas ir padaryti visi būtini pakeitimai, gali prasid ti gamybos paleidimo faz . Tai susiję su serijine gamyba; į ją gali įeiti produkto ar proceso modifikacijos arba personalo perkvalifikavimas dirbti taikant naujus metodus ar naudotis naujais mechanizmais. Jeigu gamybos paleidimo etape nenumatyti papildomi projektavimo ir inžineriniai darbai, tai netur tų būti laikoma MTEP, kadangi pagrindiniu tikslu tampa ne tolesnis produktų tobulinimas, o gamybos proceso paleidimas. Pirmieji bandomosios partijos, kuri vykdoma masin s produkcijos serijoms, vienetai netur tų būti laikomi MTEP prototipais, net jeigu jie buvo netiksliai apibūdinti. Po to, kai naujas gaminys ar procesas perduodamas gamybos padaliniams, vis tiek gali iškilti spręstinų techninių problemų, kai kurioms jų gali prireikti tolesnių MTEP. Tai yra „grįžtamojo ryšio“ MTEP. Labai didel s pramoninio projektavimo darbų apimtys yra skirtos gamybos procesams ir n ra klasifikuojamos kaip MTEP. Tačiau yra tam tikri projektavimo darbų elementai, kurie tur tų būti laikomi MTEP. Tai planai ir br žiniai, skirti naujų gaminių ir procesų koncepcijai, pl trai ir gamybai reikalingoms procedūroms, technin ms specifikacijoms ir darbo charakteristikoms apibr žti. Daugeliu atvejų kiekvieno projekto aprūpinimo įranga ir pramonin s inžinerijos etapai yra laikomi gamybos proceso dalimi. Gali būti skiriami trys aprūpinimo įranga etapai: • komponentų panaudojimas pirmą kartą (įskaitant atsirandančių d l MTEP veiklos komponentų panaudojimą); • masinei gamybai skirtas pirminis aprūpinimas įranga; • įrangos, susijusios su masin s gamybos pradžia, montavimas. Tačiau jeigu d l aprūpinimo įranga proceso toliau vykdomi MTEP, pvz., gamybos mechanizmų ir įrankių tobulinimas, gamybos ir kokyb s kontrol s vykdymo tvarkos pakeitimai ar naujų metodų ir standartų kūrimas, ši veikla yra klasifikuojama kaip MTEP. „Grįžtamojo ryšio“ MTEP, atsirandantys aprūpinimo įranga etape, tur tų būti apibr žiami kaip MTEP. 12 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 13. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Pavyzdžiui, prieš pateikiant į rinką naujus vaistus, vakcinas ar gydymo būdus, kad jie būtų tiek saugūs, tiek ir veiksmingi, jie turi būti sistemingai išbandyti su žmon mis savanoriais. Tokie klinikiniai bandymai skirstomi į keturias standartines fazes, iš kurių trys vykdomos prieš gaunant leidimą gamybai. Pagal susitarimą, siekiant palyginti tarptautiniu mastu, klinikinių bandymų 1, 2 ir 3 faz s gali būti laikomos MTEP. Ketvirtoji klinikinių bandymų faz , kurioje tęsiami vaistų bandymai ar gydymas jau gavus patvirtinimą ir prad jus gaminti, MTEP tur tų būti laikoma tik tuo atveju, jeigu jie skatina tolesnę mokslo ar technologijų pažangą. Be to, ne visa veikla, kuri buvo vykdoma prieš gaunant leidimą gaminti, yra laikoma MTEP, ypač kai užbaigus 3 tyrimų fazę tenka ilgai laukti ir per tą laiką gali prasid ti rinkodaros ir proceso pl tojimo veikla. Sunku tiksliai apibr žti ribą tarp eksperimentin s pl tros ir ikigamybin s pl tros, pvz., demonstracinių pavyzdžių vartotojams pagaminimo bei jų bandymo ir gamybos, kuri pritaikoma visoms pramonin ms situacijoms. Jeigu pagrindinis tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą, tai šis darbas atitinka MTEP apibr žtį. Kita vertus, jeigu produktas, procesas ar metodas yra iš esm s parengtas, o pagrindiniai tikslai – rinkos pl tojimas, ikigamybinio planavimo atlikimas, gamybos ar kontrol s sistemos sklandaus funkcionavimo siekimas, toks darbas nebelaikomas MTEP. 1.1.3. MTEP identifikavimas MTEP identifikavimo problemos. kylančios kuriant programinę įrangą socialinių ir humanitarinių mokslų bei paslaugų srityje: • MTEP identifikavimas kuriant programinę įrangą. Kad programin s įrangos kūrimo projektas būtų klasifikuojamas kaip MTEP, jo užbaigimas turi priklausyti nuo mokslin s ir (arba) technologin s pažangos, o projekto tikslu turi būti laikomas sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibr žtumo išsprendimas. Be programin s įrangos, kuri yra viso MTEP projekto dalis, MTEP, susiję su programine įranga kaip galutiniu produktu, taip pat tur tų būti klasifikuojami kaip MTEP. Programin s įrangos kūrimo pobūdis apsunkina MTEP sudedamosios dalies, jeigu tokia yra, identifikavimą. Programin s įrangos kūrimas yra neatskiriama daugelio projektų, kurie patys neturi MTEP elemento, dalis. Tačiau tokių projektų programin s įrangos kūrimo elementas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jis skatina pažangą kompiuterin s programin s įrangos srityje. Tokia pažanga paprastai yra did janti nei sukelianti perversmą. Taigi esamos programos ar sistemos atnaujinimas, papildymas ar pakeitimas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jie įgyvendina mokslinę ir (arba) technologinę pažangą, d l kurios gaus ja žinių. Tačiau programin s įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos. Į MTEP tur tų būti įtraukiama: o MTEP, kurių metu sukuriamos naujos teoremos ir algoritmai teorin s skaičiavimo technikos srityje; o informacinių technologijų pl tra operacinių sistemų, programavimo kalbų, duomenų valdymo, komunikacin s programin s įrangos ir programin s įrangos kūrimo priemonių lygiu; o interneto technologijų pl tra; o programin s įrangos projektavimo, tobulinimo, sklaidos ir palaikymo metodų moksliniai tyrimai; 13 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 14. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis o programin s įrangos, sudarančios pažangą bendruosiuose būduose, taikomuose informacijos užvaldos, perdavimo, saugojimo, išrinkimo, apdorojimo ar rodymo srityse; o eksperimentin pl tra, kuria siekiama užpildyti programin s įrangos ar sistemų pl trai būtinas technologijos žinių spragas; o programin s įrangos priemonių ar technologijų MTEP specializuotose skaičiavimo technikos srityse (vaizdų apdorojimo, geografinių duomenų pateikimo, simbolių atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kt. srityse) naudojimas. Su programine įranga susijusi įprastin veikla, nesisiejanti su moksline ir (arba) technologine pažanga ar technologinių neapibr žtumų sprendimu, neturi būti įtraukiama į MTEP. Pavyzdžiui: o versle naudojamos taikomosios programin s įrangos ir informacinių sistemų kūrimas, taikant žinomus metodus ir esamas programin s įrangos priemones; o esamų sistemų palaikymas; o kompiuterinių kalbų konvertavimas ir (arba) vertimas; o taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo funkcijomis; o klaidų sistemose suradimas ir pašalinimas; o esamos programin s įrangos pritaikymas; o vartotojo dokumentacijos parengimas. Individualūs sistemin s programin s įrangos projektai negali būti laikomi MTEP, bet sudarantys stambesnius projektus jų agregatai gali būti įtraukiami. Pavyzdžiui, diegiant reliacines technologijas, ketvirtos kartos kalbų procesoriuje gali tekti keisti failo struktūrą ir vartotojo interfeisą. Atskiri pakeitimai negali būti laikomi MTEP, jeigu nagrin jami atskirai, tačiau visas modifikacinis projektas gali išspręsti mokslinį ir (arba) technologinį neapibr žtumą, ir tod l tai galima klasifikuoti kaip MTEP. • MTEP identifikavimas socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose akivaizdus naujumo elementas arba mokslinio/technologinio neapibr žtumo problemos sprendimas v l tampa naudingu kriterijumi, kai norima nubr žti ribą tarp MTEP ir su jais susijusios (įprastos) mokslin s veiklos. Įprastos susijusios veiklos į MTEP gali būti įtraukiamos tik tada, kai jos yra vykdomos kaip neatsiejama konkretaus mokslinių tyrimų projekto dalis arba yra vykdomos konkretaus mokslinių tyrimų projekto tikslams. Tod l įprastinio pobūdžio projektai, kuriuose socialinių sričių mokslininkai panaudoja pripažintas socialinių mokslų metodologijas, principus ir modelius konkrečiai problemai spręsti, negali būti klasifikuojami kaip moksliniai tyrimai. • MTEP identifikavimas paslaugų teikimo srityje. MTEP ribas paslaugų teikimo veikloje sunku apibr žti d l dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, sunku nustatyti, kurie projektai susiję su MTEP; antra, riba tarp MTEP ir kitos inovacin s veiklos, kuri n ra MTEP, yra labai neryški. Tarp daugelio inovacinių projektų paslaugų teikimo srityje, tose, kuriose vykdomi MTEP, gaunamos naujos žinios arba, laikantis šio skyriaus pirmoje pastraipoje esančio apibr žimo, žinios pritaikomos naujiems panaudojimo būdams rasti. Paslaugų veikloje apibr žti MTEP yra sunkiau negu gamyboje, kadangi jie ne visada yra „apriboti“. Jie apima kelias sritis: su technologijomis susijusius MTEP, socialinių ir humanitarinių mokslų MTEP, įskaitant MTEP, susijusius su žiniomis apie elgseną ir organizacijas. Pastaroji sąvoka jau yra įtraukta į kriterijų „žmogaus, kultūros ir visuomen s pažinimas“, tačiau ji yra ypač svarbi kalbant apie paslaugų teikimo veiklą. Kadangi šios MTEP rūšys konkrečiame projekte gali susipinti, svarbu tiksliai apibr žti įvairias susijusias MTEP formas. Jeigu analiz je apsiribojama, pvz., tik su technologijomis susijusiais MTEP, MTEP gali būti sumenkinti. Daugeliu atvejų MTEP metu gauti duomenys paslaugų pramon je yra įgyvendinami programin je įrangoje, kuri techniniu požiūriu nebūtinai yra naujoviška, tačiau d l savo vykdomų funkcijų ji įdiegia naujoves. Be to, 14 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 15. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis paslaugų bendrov se MTEP ne visada yra taip formaliai organizuojami kaip gamybin se bendrov se (t. y. turinčiose tam skirtą MTEP departamentą, tyr jus ar inžinierius tyr jus, kurie yra tokiais įvardyti įstaigos etatų sąraše ir pan.). Paslaugų srityje MTEP sąvoka vis dar ne tokia konkreti ir kartais susijusiose įmon se yra neatpažįstama. Kadangi vis daugiau įgyjama patirties vykdant MTEP statistinius tyrimus paslaugų teikimo srityje, jų identifikavimo kriterijus ir su paslaugų teikimo sritimi susijusių MTEP pavyzdžius reik tų tobulinti. MTEP identifikavimo paslaugų teikimo srityje kriterijai. Tarp kriterijų, kurie gali pad ti identifikuoti MTEP paslaugų teikimo srityje, yra tokie: o sąsajos su viešosiomis mokslinių tyrimų laboratorijomis; o mokslo daktarų ar doktorantų dalyvavimas; o tyrimų duomenų skelbimas moksliniuose žurnaluose, mokslinių konferencijų organizavimas ar dalyvavimas rengiant mokslines apžvalgas; o prototipų ar bandomųjų gamyklų konstravimas. Naujumo elementas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis MTEP skiriami nuo kitos susijusios veiklos. MTEP pavyzdžiai bankininkyst s ir draudimo srityse: o matematiniai tyrimai, susiję su finansin s rizikos analize; o rizikos modelių kreditų politikai kūrimas; o naujos programin s įrangos, skirtos namų bankininkystei, eksperimentin pl tra; o vartotojo elgsenos tyrimo metodų kūrimas, siekiant sukurti naujus sąskaitų ir banko paslaugų tipus; o tyrimai, skirti naujoms rizikos rūšims arba naujoms rizikos charakteristikoms identifikuoti, į kuriuos turi būti atsižvelgta sudarant draudimo sutartis; o socialinių reiškinių, turinčių įtakos naujoms draudimo rūšims (sveikatos, pensijų ir pan.), tokioms kaip žalos atlyginimas nerūkantiems, tyrimai; o MTEP, susiję su elektronine bankininkyste ir draudimu, internetinių paslaugų ir elektronin s prekybos taikymu; o MTEP, susiję su naujomis ar iš esm s patobulintomis finansin mis paslaugomis (naujomis sąskaitų, paskolų, draudimo ir taupymo būdų koncepcijomis). MTEP pavyzdžiai kitose paslaugų teikimo veiklose: o ekonomikos ir socialinių pokyčių poveikio vartojimui ir laisvalaikio veiklai analiz ; o naujų metodų vartotojo lūkesčiams ir pirmenybiniams pasirinkimams matuoti kūrimas; o naujų statistinių tyrimų rengimo metodų ir priemonių kūrimas; o maršrutų sudarymo ir sekimo procedūrų (logistika) tobulinimas; o naujų kelionių ir atostogų koncepcijų tyrimai; o parduotuvių prototipų ir bandomųjų parduotuvių atidarymas. 1.1.4. MTEP klasifikavimas pagal institucijas Išskiriami penki MTEP sektoriai pagal institucijas: • Verslo įmonių, kuriam priklauso: o visos firmos, organizacijos ir institucijos, kurių pagrindin veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai (išskyrus aukštojo mokslo), plačiajai visuomenei jas parduodant ekonomiškai reikšminga kaina; o daugiausia jas aptarnaujančios privačios ne pelno institucijos. • Valstyb s, kuriam priklauso: 15 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 16. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis o visos žinybos, biurai ir kitos institucijos, kurios visuomenei teikia, bet paprastai neparduoda, tokias bendrųjų paslaugų, išskyrus aukštąjį mokslą, kurių kitaip nebūtų galima taip paprastai ir ekonomiškai teikti, taip pat kaip ir tos, kurios administruoja valstybę bei visuomen s ekonomiką ir socialinę politiką. (Viešosios įstaigos yra įtrauktos į verslo įmonių sektorių); o ne pelno įstaigos, kurias valdo ir kurioms didžiąją dalį l šų skiria valstyb ir kurių neadministruoja aukštojo mokslo sektorius. • Privatus ne pelno, kuris apima: o namų ūkius (t.y. plačiąją visuomenę) aptarnaujančias ne prekybines privačias ne pelno institucijas; o privačius asmenis ar namų ūkius. • Aukštojo mokslo, kurį sudaro: o visi universitetai, technikos kolegijos ir kitos povidurinio mokymo institucijos nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinių ar teisin s formos; o į jį taip pat įeina visi mokslinių tyrimų institutai, eksperimentin s stotys ir klinikos, kurias tiesiogiai valdo ar administruoja aukštojo mokslo įstaigos arba kurios yra su jomis susijusios. • Užsienio, kurį sudaro: o visos institucijos ir asmenys, esantys už politinių šalies ribų, išskyrus transporto priemones, laivus, l ktuvus ir kosminius palydovus, kuriuos eksploatuoja šalies ūkio subjektai, bei tokių ūkio subjektų įsigytus tyrimų poligonus; o visos tarptautin s organizacijos (išskyrus verslo įmones), įskaitant veiklą šalies teritorijoje bei joje esančius įrenginius. 2 paveiksl lyje pateikiama MTEP vienetų klasifikavimo pagal institucijų sektorių sprendimų pri mimo schema. 2 paveiksl lis. MTEP vienetų skirstymo į sektorius sprendimų pri mimo schema (šaltinis: Frascati vadovas). 16 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 17. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.2. Mokslin išradimo adaptacija 1.2.1. Inovacijos Jau nuo neatmenamų laikų beveik be išimčių visiems praeityje naudotiems arba ligi šiol naudojamiems daiktams ir technologijoms sukurti ar išrasti reik jo mokslinių eksperimentų ir tyrimų, studijų ir nuolatinio žinių pl timo. Be mokslo civilizacija nustotų tobul ti bei pl totis. Kita vertus, mokslo rezultatams perkelti į visuomenei suprantamą "pavidalą" reikia laiko ir ištisos sąlygų sistemos, nulemiančios inovacinę aplinką: • politikų ir valdininkų, entuziastingai palaikančių bei puosel jančių pagarbą skaidriam, intelektiniam ir inovatyviam verslui, • verslininkų, nujaučiančių verslo pradžią iš kartais ne visiems suprantamų mokslo rezultatų, • pedagogų ir d stytojų, auginančių drąsias ir novatoriškas asmenybes, • mokslininkų, kurių darbo rezultatai anksčiau ar v liau tur tų virsti visuomeninio vartojimo produktais arba technologijomis, keliančiomis piliečių gerovę. Vienas naujausių JAV Prekybos departamento naudojamas inovacijų apibr žimas taikomas vertinant ir matuojant 21 amžiaus ekonominius indikatorius: “the design, invention, development and/or implementation of new or altered products, services, processes, systems, organizational structures, or business models for the purpose of creating new value for 17 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 18. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis customers and financial returns for the firm” (liet. „dizainas, išradimas, naujų ar adaptuotų produktų, paslaugų, procesų, sistemų, organizacijos struktūrų ar verslo modelių įdiegimas ir/ar pl tra, siekiant naujos vert s klientams ir kompanijos finansin s naudos“). Lietuvos Inovacijų versle programoje nurodoma, kad „Inovacija – tai naujų technologijų, id jų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus.“ Dažniausiai vartojamas apibr žimas, jog „inovacija reiškia naujų žinių panaudojimą įmon se, skatinant gaminti ir pateikti rinkai technologiškai naujus produktus bei tobulinti procesus patenkant į rinką su nauja produkcija“. Tai gali būti ne tik nauji produktai ar procesai, bet ir esamų atnaujinimas. Toks apibr žimas leidžia teigti esant inovatyvią tiek aukštųjų technologijų, tiek tradicinę pramonę. Kartu pažym tina, kad prekyba, jau sukurtais inovaciniais produktais, nelaikytina inovacine veikla. Taigi inovacijos sąvoka tiesiogiai siejama su veikla. Inovacin veikla apibūdinama kaip mokslin s, technologin s, projektavimo, įrangos (kompiuterin s įrangos, licencijų, know-how ir kt.) ar technologijos įdiegimas, naujų gamybos organizavimo metodų taikymas, sudarantis sąlygas gaminti naujus arba patobulintus produktus bei tobulinti procesus. Ši sąvoka įvardija rezultatą, kuris atsiranda materializavus mokslo išradimus ir s kmingai pateikus juos visuomeniniam naudojimui. Tačiau čia pažym tina, kad tik nuo visuomen s brandos ir mokslo paj gumų priklauso ar išrandamos esmin s naujov s, ar tik vietiniams poreikiams pritaikomos kitų kūr jų id jos. Visų tipų inovacijų pritaikymas įmon se yra racionalus sprendimas, kuriuo siekiama konkrečių tikslų: didinti rinkos dalį, mažinti gamybos išlaidas, gerinti prek s kokybę, pl sti gaminių asortimentą, kurti naujas rinkas, didinti gamybos lankstumą, gerinti darbo sąlygas, keisti pasenusius gaminius, mažinti žalą aplinkai. Yra ir daugiau įvairių priežasčių, kurios didina įmonių poreikį ir apsisprendimą diegti inovacijas, pavyzdžiui, prestižo siekimas arba noras pl toti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. 1.2.2. Išradimai Išradimas laikomas nauju, jeigu jis nežinomas (technikos bei kitokiu) lygiu dalykas arba naujas ir pažangus technin s problemos sprendimas. Tai gali būti susiję su visiškai naujo įrenginio, produkto ar proceso sukūrimu arba paprasčiausiai žinomo įrenginio ar proceso laipsniniu patobulinimu. Atradus ką nors, kas jau egzistuoja gamtoje, n ra laikoma išradimu. Į išradimą turi būti įd ta pakankamai daug žmogaus sumanumo, kūrybingumo ir išradingumo. Daugelis išradimų šiandien yra didelių pastangų ir ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus ir kūrimą rezultatas. Tačiau nemažai paprastų ir nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, jų išrad jams ir bendrov ms atneš nemažas pajamas ir pelną. Išradimai žymi naują etapą technikos, mokslo bei ekonomikos istorijoje. Jie gali būti patentuojami; tam turi atitikti patentabilumo kriterijus bei atsakyti į tam tikrus pagrindinius klausimus: • Ar išradimas naujas? Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Jis turi būti neatskleistas visuomenei iki patentin s paraiškos padavimo datos ne tik raštu, bet ir kuriuo kitu būdu, žodžiu ar panaudojimu. Tod l jei iki patentin s paraiškos padavimo datos išradimo požymiai kur nors pasaulyje buvo viešai atskleisti, negalima gauti galiojančio patento. Taigi padarius gerą išradimą ir dar nepadavus patentin s paraiškos, jį reikia laikyti paslaptyje, kad 18 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 19. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis nebūtų prarasta galimyb jį apsaugoti. Be to, atitinkamos informacijos, ypač patentin s, paieška iki paraiškos padavimo gali pad ti sutaupyti laiką ir pinigus. • Ar išradimas yra išradimo lygio? Išradimas techniniu atžvilgiu atitinka tokį lygį, jei apie jį nežino atitinkamos srities specialistai. Paprastai tai siejasi su klausimu, kokią išradimas sprendžia techninę problemą, ar išradimo sprendžiamos problemos tiesiogiai susijusios su jau spręstomis, ar yra kas nors naujo? Tai nustatyti n ra lengva. Tod l teisingiau įvertinti ar išradimas turi „naują“ požymį, tada toks išradimas yra išradimo lygio. Kitu atveju geriau pasikonsultuoti su patentiniu patik tiniu (Patentinių patik tinių sąrašas – http://www.vpb.gov.lt/index.php?p=0&l=lt&n=311). • Ar išradimas turi pramoninį pritaikomumą? Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramon je, žem s ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. • Ar išradimas patentabilus? Patentų įstatymas neapibr žia, kas yra išradimas, bet jis nurodo objektus, kurie nepatentuojami ir nelaikomi išradimais. Šių išimčių palyginti nedaug ir yra žinoma, kad didžiosios daugumos patentinių paraiškų šis reikalavimas neliečia. Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą. Išradimais nelaikomi: o atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; o gaminių išoriniai vaizdai; o žaidimų, intelektin s arba ūkin s veiklos planai, taisykl s ir būdai, taip pat kompiuterių programos; o informacijos teikimo būdai; o natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Ši nuostata netaikoma išskirtam iš žmogaus kūno ar kitaip, taikant technologinį procesą, gautam elementui, taip pat geno sekai ar jos daliai, net jeigu šio elemento struktūra yra tapati natūralioje aplinkoje esančio elemento struktūrai. Patentabiliais gali būti pripažinti su objektu susiję išradimai, kuriuose yra biologin medžiaga, arba kai jie yra būdai biologinei medžiagai gauti, apdoroti ar panaudoti. Biologin medžiaga, išskiriama iš natūralios aplinkos arba gaminama techninių procesų metu, gali būti išradimo objektu, net jeigu ji ligi tol egzistavo gamtoje. Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentin apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui. • Ar išradimas komercinis? Išradimas gali būti techniškai puikus, bet netur ti rinkos. Neverta gaminti gaminio, kurio niekas nenori pirkti. Prieš patentuojant gaminį būtina ištirti rinkos poreikį. • Ar patentas yra vertingesnis nei paslapties išlaikymas? Jei išradimas yra toks, kad jį pateikus rinkai, bus galima nustatyti, kaip jis padarytas, tuomet norint sustabdyti konkurenciją jį būtina užpatentuoti. Tačiau galima išrasti gaminio pagaminimo būdą, kurį geriau laikyti paslaptyje negu patentuoti. Iš parduoto gaminio sunku nustatyti pagaminimo būdo detales, bet tai nesuteikia jokios apsaugos. Būtina suprasti skirtumą tarp „išradimo“ ir „inovacijos“. Išradimu vadinamas technin s problemos techninis sprendimas. Tai gali būti pažangi id ja, pateikta darbo modelio arba prototipo forma. Inovacija - tai išradimo pavertimas parduodamu produktu arba procesu. Pagrindin s priežastys, kurios skatina diegti inovacijas: • gamybos proceso gerinimas, leidžiantis mažinti išlaidas ir didinti produktyvumą; 19 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 20. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • pirk jo poreikius tenkinančios naujos produkcijos pasiūlos didinimas; • siekis laim ti konkurenciją ir/ar užimti didesnę rinkos dalį; • noras užtikrinti sukurtos technologijos realių, nuolat augančių verslo ir verslo klientų poreikių patenkinimą; • siekis išlikti technologiškai nepriklausomiems. Inovacijų valdymas reikalauja gerų patentų sistemos žinių. Tai leidžia užtikrinti maksimalią naudą iš savo pačių pažangių ir kūrybinių sugeb jimų, gali pad ti sukurti pelningą partnerystę su kitų patentų savininkais ir išvengti atvejų, kai neteis tai naudojamos kitiems priklausančios technologijos. Šiais laikais daugelis inovacijų yra sud tingos bei remiasi daugybe patentuotų išradimų, kurie gali priklausyti skirtingiems patentų savininkams. Išrad jas – asmuo, kuris padar išradimą, o asmuo, kuris pateikia paraišką patento gavimui - patento pareišk jas, tur tojas ar savininkas. Teis į patentą priklauso išrad jui arba teisių per m jui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmon je, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teis į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teis s į patentą arba per keturis m nesius nepraneša išrad jui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teis į patentą pereina išrad jui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie n ra susitarę kitaip. Tam tikrais atvejais, išrad jas gali būti ir patentin s paraiškos pateik jas, tačiau labai dažnai tai yra skirtingi subjektai. Paraiškos pateik jas dažnai yra bendrov arba mokslinių tyrimų institutas, kuris yra įdarbinęs išrad ją. Keletas situacijų: • Tarnybiniai išradimai. Išradimai, kurie padaromi darbo metu, yra automatiškai priskiriami darbdaviui. Kai kuriais atvejais, išrad jas gali išlaikyti teisę naudoti išradimą. Darbo sutartyse svarbu numatyti klausimą d l darbuotojų išradimų nuosavyb s teis s. • Nepriklausomi rangovai. Nepriklausomam rangovui, kurį samdo bendrov , nor dama sukurti naują produktą ir procesą, priklauso visos išradimo teis s, jei n ra nurodyta kitaip. Tai reiškia, jei rangovas neturi raštu pasirašytos sutarties su bendrove, kuria išradimas priskiriamas bendrovei, paprastai bendrov netur s jokių nuosavyb s teisių į tai, kas buvo sukurta, net jei ji finansavo kūrimo procesą. • Išrad jų grup . Kai išradimo koncepcijoje ar jo realizavime prisideda daugiau nei vienas asmuo, jie turi būti traktuojami kaip išrad jų grup ir taip nurodomi patentin je paraiškoje. Jei išrad jų grup yra paraiškos pateik jai, patentas bus suteiktas visiems kartu. • Savininkų grup . Kai patentas priklauso daugiau nei vienam subjektui ar asmeniui, nei vienas bendrasavininkas negali licencijuoti patento ar teisti trečias šalis už pažeidimus be visų kitų bendrasavininkų sutikimo. 1.3. Komercializavimo strategija „Kad ir kokiame prestižiniame žurnale būtų išspausdintas mokslininko straipsnis – tai tik id ja. Ji nesukurs inovacijos, nepatobulins technologijos, nes tam reikia konstravimo darbų, bandomojo pavyzdžio, o šiam pagaminti galbūt naujos įrangos ir t.t. Taigi nuo mokslinio straipsnio iki naujo gaminio tolimas kelias. Tik mūsų mokslininkų veikla šiandien vertinama ne pagal sukurtas inovacijas, patentus, naujas technologijas, bet pagal straipsnius mokslo žurnaluos (Mokslas ir technika, 2009 Nr. 11).“ 20 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 21. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Tod l kyla klausimas kaip sukurti efektyvų bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo? Nors mokslininkams mokslin kvalifikacija yra būtina, vis d lto labai svarbu daugiau d mesio skirti išradimams, jų patentavimui bei komercializavimui, garantuoti glaudesnį ryšį su verslu, atsižvelgiant į verslo poreikį inovacijoms, naujoms technologijoms, paslaugoms, steigti įmones, paremtas intelektin s nuosavyb s perdavimu ar licencijavimu. 1.3.1. Intelektin s nuosavyb s vadyba Šiuolaikin s ekonomikos principai perženg natūralių išteklių koncepciją, tod l ieškant naujų rezervų atsirado intelektin nuosavyb . Panaudojant žmonių turimas žinias ir jas kūrybiškai taikant, sukuriamas intelektinis produktas. Teis s į šį produktą yra įtvirtinamos patentu. Patentai saugo išradimus suteikdami patento savininkui teisę uždrausti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu be savininko leidimo. Ši draudimo teis gali išlikti iki 20 metų. Kitaip tariant, patentas yra teis tam tikrą laikotarpį sustabdyti konkurenciją. Ši konkurencijos sustabdymo teis galioja tik toje valstyb je, kurioje patentas yra išduotas, t.y. apsaugo rinkas, kuriose išradimas bus panaudotas. Jei išradimas yra komercinis, patentas yra teis , kurią verta tur ti. Taigi patentas yra išskirtin teis , suteikta valstyb s už išradimą, kuris yra naujas, turi išradimo lygį ir gali būti taikomas pramon je. Išradimas paprastai atskleidžiamas po 18 m nesių nuo patentin s paraiškos padavimo. Visuomenei patentinis sand ris yra vertingas, nes jis skatina investicijas ir išradingumą, kurie yra būtini naujoms technologijoms, procesams, gaminiams kurti ir platinti. Patentas yra stiprus verslo įrankis įmon ms įgyti išimtinę teisę į rinką išleisti naują produktą ar procesą, sukurti stiprią poziciją rinkoje ir gauti papildomas pajamas iš licencijų. Norint užpatentuoti išradimą, tiesiog būtina išlaikyti konfidencialumą prieš paduodant paraišką. Daugeliu aplinkybių, išradimo atskleidimas paduodant paraišką, panaikins išradimo novatoriškumą ir jis taps nepatentuotinas, jei galiojantys įstatymai nenumato „lengvatinio laikotarpio“ (6-12 m n. iki paraiškos padavimo ir išradimas neprarado galimyb s būti patentuojamas d l jo atskleidimo). Tod l labai svarbu vengti bet kokio informacijos atskleidimo kol nepateiktas prašymas patentui, nes tai gal tų tur ti įtakos patentavimui ekspertiz s metu. Išradimas gali būti atskleidžiamas bet kokia forma tik pasirašius konfidencialumo ar informacijos neatskleidimo sutartį. Kiti teisiniai instrumentai, apsaugantys produktus: • Naudingi modeliai (taip pat žinomi kaip trumpalaikiai patentai arba naujovių patentai). Daugelyje šalių kai kurie papildomi išradimai arba nedideli jau esamų gaminių patobulinimai yra saugomi naudingų modelių. • Gamybos paslaptys. Konfidenciali verslo informacija, kol n ra plačiai žinoma kitiems, turinti prekinę vertę, laikoma paslaptimi. • Pramoninis dizainas. • Prekių ženklai. • Autorių teis s ir su jomis susijusios teis s. • Naujos augalų rūšys. • Integrin s grandin s schemos dizainas (topografija). 21 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 22. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.1. Kod l ir kada patentuoti? Nuo ko prad ti? Kod l reik tų pagalvoti apie išradimų patentavimą? Išradimus reikia patentuoti d l pagrindinių priežasčių (Pasaulin intelektin s nuosavyb s organizacija): • Stiprios pozicijos rinkoje ir privalumų konkurencijoje. Patentas jo savininkui suteikia išskirtinę teisę apsaugoti ir neleisti kitiems naudoti verslui patentuotą išradimą, sumažina neapibr žtumą, riziką ir konkurenciją. Jei įmon yra vertingo patentuoto išradimo savinink arba turi leidimą jį naudoti, ji gali sukurti barjerą patekti į rinką tokiam pačiam konkurentų išradimui. Tai suteikia didelį pranašumą svarbiose rinkose. • Didesnio pelno ar investicijų susigrąžinimo. Jei investuojama daug laiko ir pinigų į tyrimo ir pl tros darbus, sukurtų išradimų patentin apsauga pad s atlyginti išlaidas ir susigrąžinti daugiau investicijoms išleistų l šų. • Papildomų įplaukų iš licencijavimo ir patento perdavimo. Esant patento savininku, galima išduoti licenciją (leidimą), leidžiančią kitiems naudotis teis mis į išradimą už vienkartinę išmoką ir/arba rojalti (laipsniškos išmokos nuo pelno), kad būtų gaunamos papildomos pajamos. Patento pardavimas (ar perleidimas) reiškia nuosavyb s perdavimą, kai tuo tarpu licencijų išdavimas reiškia tik leidimą naudoti licencijuotą išradimą tam tikromis sąlygomis. • Pri jimo prie technologijų per abipusį licencijavimą. Jei įmon domisi technologijomis, kurios priklauso kitiems, galima naudoti savo įmon s patentus deryboms d l abipusio licencijavimo. Įmon ir kita šalis gal tų susitarti suteikti įgaliojimus viena kitai naudoti vieną ar daugiau atitinkamų patentų su sąlygomis, apibr žtomis sutartyje. • Pri jimo prie naujų rinkų. Patentų licencijavimas kitiems (ar net paduotos patentin s paraiškos) gali suteikti galimybę įeiti į naujas rinkas, kurių kitu būdu negalima pasiekti. Siekiant tai padaryti, išradimas privalo būti apsaugotas atitinkamose užsienio rinkose. • Pažeidimų rizikos nebuvimo. Turint patentinę apsaugą, galima užkirsti kelią kitiems patentuoti tą patį išradimą, o taip pat sumažinti kitų teisių pažeidimų galimybę, kai produktas bus parduodamas. Kadangi pats patentas nesuteikia galimyb s „laisvai jį naudoti“, jis neleidžia kitiems patentuoti tą patį ar panašų išradimą ir pateikia pagrįstą nuorodą, kad jau užpatentuotas išradimas yra naujas ir ženkliai skiriasi nuo „prototipo“. • Padidintos galimyb s gauti subsidijas ir/ar padidinti fondus. Esant patentų savininku (arba licencijos tur toju) galima prapl sti galimybes padidinti kapitalą, kad produktas būtų pateiktas rinkai. Kai kuriuose sektoriuose dažnai būtina tur ti stiprų patentų portfelį, kad būtų galima pritraukti rizikos kapitalą. • Veiksmingumo kovojant prieš falsifikatorius ir lengvo uždarbio m g jus. Turint patentą, žymiai padid ja galimyb s imtis s kmingų teisinių veiksmų prieš patentuoto išradimo kopijuotojus ir falsifikatorius. • Teigiamo įmon s įvaizdžio. Verslo partneriai, investuotojai, akcininkai ir vartotojai gali suprasti patentų portfelį kaip aukštą įmon s ekspertų , specialistų ir technologijų paj gumo lygį. Tai gali pasitarnauti didinant fondus, ieškant verslo partnerių ir gerinant įmon s įvaizdį bei rinkos vertę. Jei išradimas yra patentuotinas, jis ne visada taps verslui perspektyvia technologija ar produktu. Priimant sprendimą, ar paduoti paraišką patento gavimui, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius: • Ar išradimui yra reikiama rinka? • Kokios yra alternatyvos išradimui ir kaip jos konkuruoja? 22 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 23. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Ar išradimas būtų naudingesnis gerinant esamą gaminį ar kuriant naują? Kuri pozicija geriau atitinka verslo strategiją? • Ar yra potencialių licencijų tur tojų ar investuotojų, kurie nor s pad ti išradimui patekti į rinką? • Kiek išradimas bus vertingas įmonei ir konkurentams? • Ar lengva atkurti išradimą pagal gaminį arba „perkonstruoti“ jį? • Ar yra tikimyb , kad kiti, ypač konkurentai, išrastų ar užpatentuotų tą patį išradimą? • Ar numatomas pelnas d l išskirtin s pad ties rinkoje sugrąžins patentavimo išlaidas (Mokesčiai - http://www.vpb.lt/index.php?n=148&l=lt)? • Kokie išradimo aspektai gali būti saugomi vienu ar daugiau patentų, kokios apimties gali būti ši apsauga ir ar ji suteiks komercinę naudą? • Ar bus lengva nustatyti patentinių teisių pažeidimo atvejus, ar patento įgyvendinimui pasiruošta investuoti laiką ir finansinius resursus? Pirmas žingsnis, norint gauti patentą, yra prototipų paieška. Kadangi visame pasaulyje yra išduota milijonai patentų, tod l kyla pavojus, kad kai kurios nuorodos ar nuorodų deriniai, išradimą gali padaryti nebe nauju. Atliekant ankstesnių prototipų paiešką, apsisaugoma nuo „pinigų švaistymo“, kai teikiant patentinę paraišką paaišk ja, jog yra ankstesnių prototipų nuorodų, kurios gali sukliudyti išradimo patentavimą. Informacija apie patentus yra unikalus klasifikuotos technin s informacijos šaltinis, kuris vertingas įmonei, planuojant savo verslo strategiją. Svarbiausi išradimai yra pirmą kartą paskelbiami viešai tik tada, kai yra išspausdinamas patentas arba patentin paraiška. Tod l patentai ir patentin s paraiškos, suteikia galimybę apie esamus mokslinius tyrimus ir išradimus sužinoti ankščiau nei atitinkami gaminiai pasirodo rinkoje. Patentų paieška tur tų būti pagrindinis ind lis į bet kokios įmon s MTEP ir kūrimo veiklą. Daugiau informacijos apie patentų paiešką galima rasi LR Valstybinio patentų biuro internetin je svetain je adresu : www.vpb.lt. Be patikrinimo, ar išradimas yra patentuotinas, laiku atlikta efektyvi patentų duomenų bazių paieška gali suteikti labai svarbią informaciją ir žinias apie: • esamų ir būsimų klientų MTEP ir kūrimo veiklą; • esamas kryptis žinomoje technologijų srityje; • licencijuojamas technologijas; • potencialius tiek jus, verslo partnerius arba tyrin tojų šaltinius; • galimas nišas vietin je ir užsienio rinkoje; • kitus tiesiogiai susijusius patentus, siekiant užtikrinti, jog produktai nesikerta su kitais; • tiesiogiai susijusius patentus, kurių galiojimas baig si ir technologijas, kurios paskelbtos viešai; • galimus naujus atradimus, kurie remiasi esančiomis technologijomis. Patentinę paraišką geriausia paduoti tuomet, kai tik surenkama visa būtina jai informacija. Motyvai, kod l reiktų paduoti paraišką kuo ankščiau: • Daugelyje šalių patentai yra išduodami remiantis paraiškų pateikimo pirmumu. Tokiu būdu neužleidžiamas išradimas kitiems. • Paduoti patentinę paraišką nedelsiant yra naudinga, jei siekiama finansin s paramos arba norint išradimą licencijuoti. • Paprastai patentą galima įdiegti tik tada, kai jį išduoda atitinkama patentų tarnyba, o tai gali užtrukti keletą metų. 23 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 24. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Motyvai, kod l nereik tų skub ti paduoti patentinę paraišką: • Jei paraiška paduodama per anksti ir v liau padaromi išradimo pakeitimai, dažniausiai būna neįmanoma padaryti žymių pakeitimų išradimų aprašymo originale. • Kai paduodama paraiška vienoje šalyje, paprastai suteikiamas 12 m nesių terminas paraišką paduoti visose dominančiose šalyse. Tai gali būti problematiška, jei įmonei padavimo išlaidos ir išlaikymo mokesčiai įvairiose šalyse yra per dideli. Būdas kaip sušvelninti šią problemą yra patentin s kooperacijos sutartis (PKS, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=52425). PKS suteikia mažiausiai 18 papildomų m nesių be 12 prioritetinio laikotarpio m nesių, per kuriuos pareišk jai gali ištyrin ti savo produktų pardavimo galimybes ir nuspręsti kur siekti patento apsaugos. Mokesčių apmok jimas ir vertimo išlaidos, susijusios su nacionaliniu paraiškų padavimu, tokiu būdu yra atidedamos. PKS plačiai naudojasi pareišk jai, kad kaip galima ilgiau tur tų pasirinkimo galimybę. Rengti patentinę paraišką ir atlikti visus darbus iki patento suteikimo yra sud tingas uždavinys. Prašymo išduoti patentą paruošimas reiškia: • prototipų paieškos atlikimą; • apibr žties rašymą ir išsamų išradimo aprašymą, apimantį teisinį ir techninį žargoną; • susirašin jimą su nacionaline ir tarptautine patentų tarnyba; • reikiamų pataisų, kurias prašo atlikti patentų tarnyba, pateikimą. Visi šie aspektai reikalauja išsamių patentų įstatymo žinių ir patentų tarnybos praktikos. Nors ir neprivaloma teisin ir technin patentinio patik tinio pagalba, tačiau ji labai rekomenduotina. Patariama pasikliauti patentų patik tiniu, kuris turi tiek reikiamų teisinių žinių ir praktikos, tiek ir techninę kvalifikaciją. Daugelis įstatymų reikalauja, kad paraiškų pateik jams iš užsienio turi atstovauti patentų tarnybos registruotas patik tinis, kuris yra tos šalies nuolatinis gyventojas. 24 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 25. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.2. Išradimų patentavimas Lietuvoje Prašymas (IP-1/98 forma) Patentin s Aprašymas paraiškos Apibr žtis padavimas Br žiniai (jeigu reikalingi) į VPB Referatas Pareiškimas d l autoryst s Dokumentas apie sumok tą mokestį Pateiktų dokumentų patikrinimas Išradimo aprašymo ir apibr žties vertinimai Kiti reikalingi dokumentai Paraiškos Ištaisyti paraiškos dokumentai formali ekspertiz Paraiškos skelbimas Mokestis už patento išdavimą Patento skelbimas ir išdavimas Metų mokestis už trečius galiojimo metus Už ketvirtus galiojimo metus ..... Už dvidešimtus galiojimo metus 25 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 26. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 26 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 27. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis 1.3.1.3. Išradimų patentavimas Europoje Pirminis pateikimas paraiška Europos patentui gauti (Paraiškos gali būti teikiamos EPO (Miunchene, Hagoje, Berlyne) arba EPK susitariančiosios šalies nacionaliniame biure) Jei prieš pateikiant paraišką Paieškos metu nustatomas atitinkamas ankstesnis patentui gauti , id ja yra kokiu Pateikimas technikos lygis. nors būdu paviešinama, tuomet ir Paieškos ataskaita yra skelbiama kartu su paraiška ji nebegali būti laikoma ,,nauja“. formalumai arba v liau. Tuomet pareišk jas per šešis Tarkime, jei prieš patento pateikimą m nesius nuo paieškos ataskaitos paskelbimo turi vyksta kokios nors derybos, tuomet apsispręsti d l prašymo atlikti esminį nagrin jimą siūlome sudaryti konfidencialumo susitarimus; tačiau geriausia pirma Paraiškos skelbimas pateikti paraišką, o po to der tis. Paieška ir paieškos Paraiška skelbiama pra jus 18 m nesių ataskaita po europin s ar nacionalin s paraiškos pateikimo (pirmumo data). Nuo Paraiškos atmetimas paraiškos paskelbimo datos, europin Paraiškos esminis nagrin jimas yra paraiška suteikia apsaugą nuo trečiųjų pagrįstas paieškos ataskaita. šalių naudojimosi išradimu visose Esminis Trys patentabilumo kriterijai: nurodytose valstyb se su sąlyga, kad nagrin jimas - naujumas atitinkamiems nacionaliniams biurams - išradingas žingsnis pateikiami paraiškos vertimai - pritaikomumas pramon je Patento aprašymo skelbimas Suteiktas Europos patentas susideda iš Patento nacionalinių patentų ,,pluošto“. suteikimas Daugumoje susitariančiųjų šalių tam, kad patentas galiotų ir būtų apsaugotas nuo pažeid jų, nacionaliniam patentų Trečiosios šalys turi devynis m nesius biurui reikia pateikti aprašymo pateikti protestą prieš patentą, kurį, vertimą; taip pat gali tekti mok ti jų manymų, neder jo išduoti (galimyb ) rinkliavas. Taikomi atitinkami (pvz. kadangi tai nebuvo nauja ar Protestų nacionaliniai įstatymai. išradinga). nagrin jimas Įteisinimas EPT sprendimus galima apskųsti ir po to juos peržiūri Biuro nepriklausoma apeliacin valdyba. 1.3.1.4. Patento pardavimas Patentas dar n ra komercin s s km s garantas. Tai yra įrankis, kuris padidina galimybes pasipelnyti iš išradimo. Siekiant gauti nemažą pelną, patentas turi būti efektyviai panaudojamas ir paprastai uždirbti pinigus tik tuomet, kai patentuotas produktas s kmingai parduodamas rinkoje arba pakelia, pvz., įmon s reputaciją ir padidina derybų galimybes. Yra keletas išradimo pristatymo rinkoje pasirinkimų: • Tiesiogiai parduoti patentuotą išradimą. 27 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 28. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis • Parduoti patentą kam nors kitam. • Licencijuoti patentą kitiems. • Įkurti bendrą įmonę ar kitą strateginį susivienijimą su kitais, turinčiais papildomų l šų. Naujo produkto komercin s km rinkoje priklauso ne tik nuo techninių savybių. Jei n ra didelio produkto poreikio ar jis n ra tinkamai reklamuojamas, vartotojų nepritrauks net pats puikiausias išradimas. Komercin s km priklauso nuo daugelio kitų veiksniu, pvz., produkto dizaino, finansinių resursų, efektyvios rinkodaros strategijos sukūrimo ir produkto kainos, lyginant ją su konkurencinių produktų ar jo pakaitalų kaina. Prieš pristatant naują produktą rinkai, svarbu sukurti verslo planą. Verslo planas yra veiksmingas nagrin jant verslo id jos galimybes, svarbus kreipiantis į investuotoją, siekiant gauti finansinių resursų naujo produkto patekimui į rinką. Informacija apie patentus ir jų strategiją yra svarbi, nes tai yra stiprus produktų naujovių rodiklis, sumažinantis pažeidimų riziką. Patento pardavimas vadinamas patento perleidimu, kai perduodamos patento tur tojo teis s kitam asmeniui. Tokį sprendimą būtina labai gerai apgalvoti. Licencijuojant patentą, bet jo neperleidžiant, yra galimyb gauti pajamas iš rojalti mokesčių visą likusį patento galiojimo laikotarpį. D l šios priežasties, licencijavimas gali būti finansiškai labai naudinga strategija. Iš kitos pus s, teisių perleidimas reiškia, kad gaunama vienkartin išmoka be jokių kitų tolimesnių rojalti mokesčių, kad ir koks pelningas patentas būtų. Būna atvejų, kai teisių perleidimas turi savų privalumų. Jei patentas parduodamas brangiai, nereikia laukti 20 metų kol susikaups panaši suma. Taip išvengiama rizikos, kad patentas bus išstumtas kitos technologijos. Prielaida finansavimui gauti gali būti patento perleidimas pradedančiajai įmonei. Bet kokiu atveju, tai yra individualus sprendimas, kuris yra paremtas tam tikrais poreikiais ir prioritetais. Tačiau patento teisių perleidimas paprastai n ra rekomenduojamas ir patentų savininkai mielai išlaiko nuosavyb s teises į išradimą ir išduoda licencijas. 1.3.1.5. Licencijavimas Patentas licencijuojamas, kai patento savininkas (licenciaras) suteikia leidimą kitam (licenciatui) naudotis patentuotu išradimu abipusio susitarimo tikslais. Tokiais atvejais tarp abiejų pusių pasirašoma licencin sutartis, kuri apibr žia sutarties sąlygas ir sritį. Licencin sutartis sudaroma raštu, žodin sutartis negalioja. Sumok jus mokestį, licencin sutartis įrašoma į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir įsigalioja nuo įrašymo datos. Įgaliojant kitus parduoti išradimą, naudojantis licencijavimo sutartimi, atsiranda galimyb verslui gauti papildomą pajamų šaltinį. Licencijavimas yra ypatingai naudingas, jei įmon , kuriai priklauso išradimas, išvis negali gaminti produkto arba gamina nepakankamą jo kiekį, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Patariama prašyti licencijavimo specialisto pagalbos, nes prieš pasirašant licencinę sutartį reikalingos profesionalios derybos licencin s sutarties sąlygoms ir terminams aptarti. Licenciniuose sandoriuose su patento savininku paprastai atsiskaitoma vienkartine išmoka ir/ar reguliariai mokant rojalti mokesčius, kurie gali būti paremti licencijuoto produkto pardavimo apimtimis (rojalti už vienetą), arba bendrąja apyvarta (rojalti, paremti bendrąja apyvarta). 28 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.
  • 29. Id jų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą viešai licencijai, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teis mis. Šiuo atveju metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50 procentų. Patento savininkas paduotą pareiškimą gali atšaukti bet kuriuo metu apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui, jei Valstybinis patentų biuras dar n ra gavęs kitų asmenų raštiško pranešimo apie ketinimą naudoti šį išradimą. Asmuo, norintis pasinaudoti vieša licencija, paduoda pareiškimą Valstybiniam patentų biurui ir įgyja licenciato teises naudoti išradimą. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma neišimtine. 1.3.1.6. Patentų įgyvendinimas Jei sukuriamas naujas ar patobulintas produktas ir jis yra s kmingas rinkoje, tik tina, kad konkurentai anksčiau ar v liau bandys gaminti produktus su panašiomis savyb mis, kurios yra identiškos arba labai panašios. Kai kuriais atvejais konkurentai gali tur ti pelną iš gamybos masto, didesnį pri jimą prie rinkos ar galimybę įsigyti pigesnes žaliavas ir d l to pagaminti panašų ar tokį patį produktą mažesne kaina. Tai gali būti labai sunku verslui, ypač tuo atveju, jei buvo daug investuota į naujų ir patobulintų produktų mokslinius tyrimus ir kūrimą. Išimtin s teis s, kurias sukuria patentas, suteikia patento savininkui galimybę apsaugoti ir užkirsti kelią konkurentams gaminti produktus ir reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius. Siekiant įrodyti, kad buvo pažeistos teis s, turi būti parodyta, kad kiekviena ir atskira pateiktos pretenzijos dalis arba jos ekvivalentas yra teis s pažeidimas produkte ar procese. Savo teisių apgynimas, kai manoma, kad patentuotas išradimas yra kopijuojamas, labai svarbus norint išlaikyti konkurencingumą, vietą rinkoje ir pelningumą. Pagrindin atsakomyb , nustatant ir imantis veiksmų prieš patento teisių pažeid jus, tenka jo savininkui, kuris yra atsakingas už išradimo priežiūrą rinkoje, nustatant teisių pažeid jus ir nusprendžiant kaip ir kada imtis veiksmų prieš juos. Patariama kreiptis į juristą patentų klausimais, kuris pad tų imtis veiksmų, reikalingų įgyvendinti patento teises tiek vidaus ir/ar bet kokiose eksporto rinkose. 1.3.1.7. 10 tipinių klaidų apie patentus ir kaip jų išvengti Intelektin nuosavyb yra vertingiausias turtas beveik kiekvienoje įmon je. Jeigu apie prekių ženklus ir autorių teises esamą bendrą supratimą galima vertinti patenkinamai, tai žinios apie patentus dažniausiai yra labai menkos. Toliau pasinaudosime IEEE-USA Today's Engineer (online) paskelbtu straipsniu, kur patariama kaip išvengti 10 dažniausiai sutinkamų tipinių klaidų apie patentus. 1 klaida: Darbuotojų švietimo nebuvimas. Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro įmon s – darbuotojų švietimo apie patentus nebuvimas. Švietimas apie patentus reikalingas ne tik administracijai ir inžinieriams, bet ir kitoms darbuotojų grup ms, susijusioms su įmon s intelektine nuosavybe (pavyzdžiui, technikams, pardavimo vadybininkams). Įmon s darbuotojai tur tų žinoti ne tik kas yra patentas, bet ir būtų susipažinę su situacijomis, kurios yra ypač susijusios su patentais, pavyzdžiui, produkto kūrimo 29 © VšĮ Klaip dos mokslo ir technologijų parkas 2009 Naudojant pradžiamokslyje pateiktą informaciją, būtina nurodyti šaltinį.