Masazas

2. J. FINKELŠTEINAITĖ
N. K. VALUŽIENĖ
J. DAMANSKAS
M A S A Ž A S
Ketvirtasis leidimas
UAB„AvicenaIl"
2008

3. UDK 615.8
MA 545
Judita FINKELŠTEINAITĖ
Nijolė Kristina VALUŽIENĖ
Jonas DAMANSKAS
MASAŽAS
Praktinis vadovas
Ketvirtasis leidimas
Iliustracijas piešė dailininkė Giedrė SAMULĖNIENĖ
Papildomas 27 iliustracijas piešė dailininkė Aldona GRIŠKEVIČIENĖ
Viršelio dailininkas Alvydas LADYGA
UAB „Avicena II", Medeinos g. 13-36, LT-06139 Vilnius.
Elektroninis paštas publish.avicena@yahoo.com
Spausdino AB „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
ISBN 978-9955-598-00-8

4. Įvadas
Tai pakartotinas „Masažo" knygos leidimas. Kai kuriuos skyrius išplėtėme, papildėme
nauja medžiaga. Šiame leidinyje plačiau aprašytosjudamojo aparato ligos ir traumos. Dau­
gelis šių ligų ir traumų pasitaiko aktyviai sportuojantiems asmenims, o šios medžiagos
kaip tiktai ir trūko pirmajame leidinyje, jos pasigedo ir sporto medicinos gydytojai bei
masažuotojai, dirbantys su sportininkais. Be to, knygą papildėme masažo procedūrų apra­
šymu po chirurginių operacijų, sergant ginekologinėmis ligomis, plačiau aprašėme specia­
liuosius segmentinio masažo būdus.
Manome, kad masažuotojams bus naudinga susipažinti su kūno paviršiaus pakitimų
įvertinimu prieš masažo procedūrą bei pašalinėmis reakcijomis masažo metu irjų pašali­
nimu.
Šalia masažo būdų aprašėme bei iliustravome pasyvius judesius, kurie plačiai taikomi
darant tiek higieninio, tiek ir gydomojo masažo procedūras.
Knygoje daugiau vietos skirta šiluminėms vandens procedūroms, pirtims.
Tikimės, kad ši papildyta knyga padės geriau susipažinti su masažu studentams, studi­
juojantiems mediciną, besimokantiems medicinos mokyklose, masažo kursuose, Lietuvos
Kūno kultūros institute, ypač būsimiesiems kineziterapeutams, o t. p. gydytojams (fiziote-
rapeutams, reabilitologams), skiriantiems masažą bei masažuotojams, tiesiogiai atliekan­
tiems higieninio ir gydomojo masažo procedūras.
Manome, kad ir šis knygos leidimas ateityje bus papildytas, todėl skaitytojams už visas
kritines pastabas būsime dėkingi.
Autoriai

5. I. Masažo istorija
Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos meto­
dais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Teisus yra I. Sarkirovas-Serazinis sakyda­
mas, kad masažo metodų atsiradimą ir jų plėtojimąsi negalima priskirti kuriai nors
vienai tautai.
Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau
seniai. Vieni autoriai mano, kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš
veiksmažodžio masser - trinti, arabų -mass - liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis
masažas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio maksh, dar kiti - iš graikiško žodžio massa (lieti­
mas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebrajiško žodžio mases (liesti, čiupinėti).
Masažo pradžia siekia gilią senovę. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra
išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose.
Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės
Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą.
Seniausioje kiniečių knygoje - manuskripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros
„Kong-FU" („Žmogaus menas") ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėgini­
mai atskleistijų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutiniškąjį glostymą,
kokiais - gilųjį, arba išspaudimą. Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin" („Knyga apie
vidinį žmogų") nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir
masažuoti.
VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur
studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina.
Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo
ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją
gimnastiką.
XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi
masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol.

6. 6 MASAŽAS
Indijoje jau 1800 metais pr. m. e. medi­
cininiuose traktatuose, kurie turi bendrą
pavadinimą „Ajurvedos" („Gyvenimo pa­
žinimas") smulkiai aprašyti masažo būdai
ir techniniai variantai, skirti atskiroms kū­
no dalims masažuoti. Toli nuo Indijos bu­
vo žinomi ir pripažįstami Sušrutos (indų
chirurgijos pradininko) darbai, kuriuose
smulkiai pasakojama kaip taikyti trynimą,
spaudimą, duodami masažavimo būdų pa­
vyzdžiai sergant įvairiomis ligomis. Indi­
joje masažas buvo taikomas visais gyveni­
mo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nu­
vargus, po traumų (sumušimų, patempimų,
išnirimų ir lūžimų).
Nepaprastas susidomėjimas masažu In­
dijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pa­
grįstas ir taikomas kaip gydymo metodas kli­
nikose, kaip higieninė priemonė buityje, taip
pat užsiiminėjant sportu ir joga.
Masažas buvo žinomas ir Korėjoje, Japo­
nijoje. Japonijoje jis buvo taikomas kaip
savimasažas galvos ir kaklo srityje, ypač
esant galvos skausmams.
Egipte masažas buvo žinomas dar prieš
mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo
būdų pavaizdavimas papirusuose, ant barel­
jefų, puošusių faraonų rūmus.
1841 m. kasinėjant senovės Egipte vieno
karo vado kapą buvo rastas papirusas, ku­
riame aprašytas blauzdos ir pėdos masažas.
Tuo metu jau buvo žinomas porinis masa­
žas (dviese masažuoja vieną), kuris ir dabar
praktikuojamas kai kuriose šalyse, tarp jų ir
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos spor­
tinėje praktikoje.
Graikijoje terminu „apaterapija" buvo su­
prantami gydomasis, sportinis ir higieninis
masažai. Masažas buvo vienas tuometinės
medicinos elementų. Pirmuoju masažo žino­
vu buvo Herodotas (484-425 m. pr. m. e.),
kuris pats nuolat masažuodavosi ir buvo pui­
kaus fizinio sudėjimo. Jis vienas pirmųjų
bandė išaiškinti masažo įtaką įvairių ligų
gydymui. Ypač didelis indėlis masažo for-
mavimesi priklauso medicinos tėvui Hipo­
kratui (459-377 m. pr. m. e.). Jo posakis
„Gydytojas privalo turėti daugelio sričių,
tarp jų ir masažo, patyrimą" - yra plačiai
žinomas. Jis yra masažo, kaip gydymo me­
todo, pradininkas Europoje. Hipokrato dar­
bų rinkinyje („Hipokrato kodekse") apra­
šyti įvairūs masažavimo būdai, jų taikymas
gydymui, gyvybinių organizmo funkcijų sti­
muliavimui. Senovės graikai didelį dėmesį
kreipė į higieninį ir kosmetinį masažą, tu­
rėjo net jiems skirtus specialius salonus. La­
bai populiarios buvo pirtys, kuriose masa­
žas buvo būtina procedūra, po jo kūną iš-
trindavo įvairiais kvepiančiais aliejais. Ant
graikiškų vazų yra išlikę piešiniai, vaizduo­
jantys žmogaus kūno priežiūrą, masažą.
Senovės Romos gydytojai daug ką perė­
mė iš senovės Graikijos, Indijos, Kinijos,
Egipto. Senovės Romos gydytojas Euskle-
pijus (graikas, gyvenęs 128-56 m. pr. m. e.)
masažus skirstė į: 1) sausą; 2) su aliejais;
3) silpną; 4) stiprų; 5) trumpalaikį ir 6) il­
gai trunkantį. Jis skelbė gydymą ne vaistais,
o natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui,
gimnastika, masažu, vandens procedūromis.
Beje, masažu bei aktyviais ir pasyviais pra­
timais jis gydė nutukimą.
Galenas (130-200 m. e. m.) - vienas pir­
mųjų fiziologų, eksperimentinės medicinos
pradininkas. Jis atidžiai tyrė masažo būdus,
aprašė glostymo, trynimo, maigymo meto­
diką. Galenas skirstė masažą į rytinį ir va-

7. MASAŽO ISTORIJA 7
karinį. Kiekvienas jų turėjo savo ypatumų,
uždavinių ir metodiką. Būdamas gladiato­
rių mokyklos gydytoju, jis plačiai taikė ma­
sažą, nes, jo nuomone, tai vertinga priemo­
nė gydant traumas, ypač derinant su vandens
procedūromis.
Senovės Romos rašytojas Plutarchas ra­
šė, kad imperatorius Julijus Cezaris versda­
vo vergą jį masažuoti tam, kad išnyktų ben­
dra neuralgija. Senovės romėnai masažą
taikė net kariuomenėje.
Žlugus Romos imperijai, masažas, kaip
sveikatingumo ir gydymo priemonė, ilgam
išnyko iš Europos tautų gyvenimo. Tai ska­
tino ir viduramžių krikščionybė, skelbusi,
kad nuodėmė yra rūpintis mirtingo kūno
sveikata ir grožiu. Tuo metu masažas kles­
tėjo tose šalyse, kurių nepalietė krikščiony­
bė - tai Vidurinė Azija, arabų šalys ir kt.
Senovės gydytojo ir filosofo Avicenos
(Abu Ali Ibn Sina 980-1037 m.) darbuo­
se, kurie buvo populiarūs Vidurinėje Azi­
joje, Irane sukurtos tam tikros nuostatos,
kaip reikia prižiūrėti kūną, taikyti vandens
procedūras, masažą. Vienoje „Gydymo
meno kanono" dalyje jis rašo, kad masažas
turi būti saikingas savo kokybe ir kiekybe.
Avicena masažą skirstė į stiprų, kurio tiks­
las yra tonizuoti, silpną - atpalaiduojantį,
vidutinį, leidžiantį palaikyti gerą fizinę
kondiciją ir ilgalaikį, skirtą suliesėjimui.
Be to, jis skyrė paruošiamąjį masažą prieš
fizinius pratimus ir atstatomąjį arba rami­
nantį po jų. Šie terminai sportinėje prakti­
koje liko iki šių dienų, o jo idėjos tuo metu
buvo paplitusios ir Rusijoje, Turkijoje bei
Kaukaze.
Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje taikomas
masažas gerokai skyrėsi nuo klasikinio Grai­
kijos ir Romos masažo. Jį darė ne tik ran­
komis, bet ir kojomis.
XVIII a. masažo istorija siejasi su tokio­
mis pavardėmis kaip P. Hofmanas, A. Fule-
ris, F. Andrė ir kiti. Vokiečių mokslininkas
P. Hofmanas rekomenduoja viso kūno ma­
sažą ypač tiems asmenims, kurie mažai ju­
da. K. Tiso savo veikale „Medicininė ir chi­
rurginė gimnastika" nurodo masažo ir
pratimų įtaką chirurginių ligų gydymui.
Masažavimo būdus susistemino švedų fiz-
kultūrininkas P. Lingas (1776-1839). Jo ma­
sažo metodika žinoma kaip „švediškasis ma­
sažas". Po to šį masažą plėtojo J. Mezgeris
(1839-1901), gyvenęs Amsterdame. Jis nu­
rodė masažo indikacijas ir pirmasis pradėjo
mokyti masažo ne gydytojus, o medicinos se­
seris. Dar daug garsių gydytojų, pavyzdžiui,
T. Bilrotas, F. Esmarchas ir kiti tyrinėjo ma­
sažo poveikį žmogaus organizmui. Jau tais
laikais buvo nustatyta, kad masažas veikia ir
vietiškai, ir refleksiškai. Masažui plisti padė­
jo rusų gydytojas L. Zabludovskis (1882), ku­
ris dirbo Prūsijoje ir Berlyne įkūrė pirmąją
valstybinę masažo mokyklą. Specialūs ma­
sažo metodai buvo įdiegti po to, kai H. He-
das (1889) nustatė, kad vidaus organų ligos
sukelia odos pakitimus, ir J. Makenzis
(J. Mackenzie) (1917) aprašė padidinto rau­
menų tonuso beijautrumo atsiradimą.
Susiformavo „klasikinio masažo" sąvoka.
Tai - visi masažavimo metodai, kurie buvo
naudojami iki naujų būdų - refleksinio seg­
mentinio, jungiamojo audinio, periostali-
nio, taškinio - įdiegimo į praktiką. Klasiki­
nis masažas moksliškai pagrįstas ir efekty­
viai taikomas gydant įvairias ligas.
Rusijoje pažymėtini gydytojas D. Otas,
kuris 1888 m. Peterburge įsteigė specialius

8. 8 MASAŽAS
ginekologinio masažo kursus, gydytojas
K. Šulcas (1891), kuris parašė disertaciją
„Masažas gydant lūžius", gydytojai E. Zale-
sova, K. Solovjovas, V. Kramarenko, kurie
įsteigė masažo kursus Peterburge, Maskvo­
je ir Kijeve.
Refleksinis segmentinis masažas atsirado
XX amžiuje. Paminėtini autoriai A. Ščer-
bakas, F. Langė, O. Gleszer ir V. Dalicho.
Rusijoje masažo poveikį, gydant įvairias li­
gas, tyrė ir aprašė A. Verbovas, A. Turas,
V. Moškovas, V. Kuničevas, L. Komarova,
K. Ananjeva, O. Kuznecovas, N. Belaja,
K. Zavadina ir kiti.
Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje
1921 m. vasario 21 d. pradėjo veikti pirmieji
masažo kursai. Jų vadovas buvo d. V. Kuz­
ma. Devynios gailestingosios seserys tris kar­
tus per savaitę mokėsi masažo teorijos ir
praktikos (žurnalas „Medicina", 1921 m.).
Yra straipsnis,Apie fizinę terapiją irjos dės­
tymą universitetuose". Dėstė prof. dr. J. Bag­
donas. Šiame straipsnyje pažymima, kad
Lietuvoje skaitoma fizioterapija 5-ajam uni­
versiteto semestrui kaip bendrosios terapi­
jos dalis, kursas tik teorinis, privalomas, įver­
tinamas kolokviumu. Prof. dr. J. Bagdono
nuomone, yra tų metodų pritaikymo stoka
(žurnalas „Medicina", 1935 m.). Dr. O. Pū-
dymaitis taip pat rašė apie masažą. Jo many­
mu, geriausiai masažuoti gali tik gydytojas.
Tačiau autorius sutinka, kad masažuoti gali
irjaunesnis personalas, bet tik gydytojui pri­
žiūrint. Savo straipsnyje dr. O. Pūdymaitis
trumpai aprašo masažo rūšis, jų poveikį or­
ganizmui, metodiką, indikacijas ir kon­
traindikacijas. Tai buvo medžiaga vadovė­
liui „Bendrinė terapija" (žurnalas „Medici­
na", 1939 m.).
1937 m. buvo įsteigti specialūs kursai, ku­
riuose ruošė masažo ir gydomosios gimnas­
tikos specialistus.
Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje
buvo privačių masažo kabinetų. Masažas bu­
vo taikomas gydymui valstybinėse ir priva­
čiose gydymo įstaigose, taip pat sportinin­
kų fiziniam tobulinimui.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje bu­
vo vėl įkurti masažo kursai medicinos sese­
rims. Pirmiesiems kursams Druskininkuo­
se vadovavo K. Dineika. Vėliau pradėjo
veikti kursai Vilniuje, Palangoje, Kaune.
K. Dineika, K. Labanauskas knygoje „Fi­
zinė kultūra - sveikatos šaltinis" (1959 m.)
rašo apie masažavimąsi sausu šepetėliu ser­
gant bronchine astma, emfizema, hiperto­
nine liga. K. Dineika knygoje „Gydomoji fi­
zinė kultūra" (1961 m.) aprašo specialų
masažą sergant širdies bei kraujagyslių sis­
temos ligomis. Knygoje „Moters grožis, svei­
kata" (1975 m.) K. Dineika aprašo veido,
kojų masažavimą šepečiu, sergant hiperto­
nine liga, radikulitu. K. Labanauskas kny­
goje „Sportininko higiena" (1958 m.) trum­
pai aprašo svarbiausius sportinio masažo
aspektus, masažavimo būdus ir higieninį sa-
vimasažą.
Sportinis masažas plačiai aprašytas
O. Gasparkienės knygoje „Sportinis masa­
žas" (1976 m.), O. Gasparkienės ir K. La­
banausko knygoje „Sportinis masažas"
(1961 m.), O. Gasparkienės ir N. Valužie-
nės metodiniuose nurodymuose „Sportinis
masažas" (1986 m.).

9. MASAŽO ISTORIJA 9
1.1. Filosofiniai K. Dineikos
darbų aspektai, masažo taikymas
jo darbuose
Karolis Dineika (1880-1979) nebuvo vien
kūno kultūros, sveikos gyvensenos propaguo­
tojas, betjis buvo ir sveikatosfilosofijosprak­
tinis įgyvendintojas. Didelėjo kūrybinio lai­
kotarpio dalis - tai laikmetis, kuriame nebu­
vo galima laisvai reikšti savo filosofinių
minčių. Jas teko derinti prie dialektinio ma­
terializmo, Pavlovo mokslo ir pan. Tikrovė­
jejo mokslinės idėjos rėmėsi Rytų filosofija,
jos mokymu apie kūno ir dvasios vienybę.
Šią filosofiją propagavo ir didysis mūsų svei­
katos filosofas Vydūnas, pagal kurį žmogus
yra sudėtas iš: 1) kūno gyvatos, 2) jausmų gy­
vatos, 3) minčių gyvatos ir 4) dvasios arba
sielos. Visos šios dalys yra glaudžioje sąvei­
koje ir, norint prižiūrėti kūną, reikia rūpintis
savojausmų, minčių tobulinimu ir tuo pačiu
siekti dvasios tobulumo.
Šiuolaikinė komplementinė (netradicinė)
medicina mano, kad žmogus yra sudėtas iš
fizinio, eterinio, astralinio ir mentalinio kū­
nų, esančių glaudžioje tarpusavio sąveikoje.
Tuo remiasi Rytų filosofija, jogų mokslas.
Kiek kitokia koncepcija yra kinų medici­
noje. Pagal u-sin teoriją, pasaulio pradžia
yra suprantama kaip či energija, kuri pasi­
reiškia penkiais pirminiais elementais (me­
džiu, ugnimi, žeme, vandeniu, metalu) ir
penkiomis stichijomis (vėju, karščiu, drėg­
me, sausra, šalčiu). Išorinis pasaulis (mak-
rokosmosas) yra glaudžiai susijęs su žmo­
gaus organizmu (mikrokosmosu). Būdamas
sudėtine gamtos dalimi, žmogus yra veikia­
mas klimato, metų laikų, saulės, mėnulio,
žemės. Tuo pačiu jo organizmo būklė pri­
klauso nuo visatos.
Pagal in ir jan teoriją, visame kame yra
šie du priešingi pradai. Jan - stiprus, akty­
vus, vyriškas pradas, In - silpnas, pasyvus,
moteriškas pradas... Vieni žmogaus organai
arba organizmo reakcijos pasireiškia pagal
in, kiti - pagaljan dėsnį. Kiekvienas orga­
nas turi savo meridianą, kurie t. p. būna in
arba jan. Kiekvienas meridianas kūno pa­
viršiuje turi eilę tarpusavyje besijungiančių
taškų, kuriais cirkuliuoja energija či. Vei­
kiant kūno paviršiuje esančius atitinkamus
taškus, galima paveikti vidaus organus.
Dineikos mokslas rėmėsi labai panašiais
principais. Propaguodamas sveiką, saikin­
gą gyvenimo būdą, jis tuo pačiu propaguoja
aistrų, jausmų suvaldymą, dorovingumą.
Daug dėmesio skirdamas psichofizinei tre­
niruotei jis tuo pačiu stengėsi paveikti mū­
sų astralinį, mentalinį ir fizinį kūnus.
Propaguodamas taisyklingą kvėpavimą,
K. Dineika remiasi jogų mokymu, naudoja
kai kuriuos jų pratimus. Jis pripažįsta bio­
logiškai aktyvius kūno paviršiaus taškus,
ypač daug dėmesio skirdamas taškams au­
syse ir paduose.
Atskiro darbo apie masažo taikymą K Di­
neika nėra parašęs, tačiau visuosejo darbuo­
se apie gydomąją kūno kultūrą (kinezitera-
piją) masažas įeina kaip sudėtinė, neatski­
riamoji dalis. Ypač daug dėmesio jis skiria
savimasažui. Yra aprašytos ir kai kurios gy­
domojo masažo metodikos, kai masažuoja
kitas asmuo.
K. Dineikos rekomenduojamos metodi­
kos yra įdomios, savitos. Rašydamas apie
rytinę mankštą, kurios vieną rūšį vadina „ry­
tiniu pasikrovimu energija",jis rekomenduo­
ja pilvo savimasažą, padaužant jį kumščiais
pagal laikrodžio rodyklę. Tai atliekama de-

10. 10 MASAŽAS
rinant su kvėpavimu, gulint ant nugaros. Po
to daromi įvairūs pratimai, o mankštos pa­
baigoje vėl savimasažas, trinant pilvą šepe­
čiu pagal laikrodžio rodyklę, po to trinama
šepečiu pečių lankai, rankos, juosmuo, nu­
gara (kiek įmanoma pasiekti), o vyrai trina­
si dar ir krūtinės didžiuosius raumenis. Po
pasitrynimo šepečiu - viso kūno glostymas
delnais.
Kalbėdamas apie paprastą rytinę gim­
nastiką, K. Dineika rekomenduoja rankų
ir kojų savimasažą plekšnojant, sėdmenų
plekšnojimą „atplėšiant", jų padaužymą
kumščiais.
Gamybinės gimnastikos metu, jis siūlo at­
likti veido savimasažą, kuris labai ramina,
atpalaiduoja.
K. Dineika aprašo ir pagrindinius kūdi­
kių, nuo 3 iki 18 mėn. masažo principus.
Pradžioje, gulint kūdikiui ant nugaros, rei­
kia paglostyti rankutes ir kojytes, po to, gu­
lint ant pilvo - nugarą.
Kalbėdamas apie kineziterapiją, sergan­
tiems plaučių tuberkuliozėmis rekomenduo­
ja nugarinio kaklo paviršiaus ir pakaušio sri­
ties, pastarąjį stipriai spaudžiant, savimasa­
žą. Po to patariama pasiglostyti priekinį
kaklo paviršių. Tai originali, kitų autorių
darbuose nesutinkama metodika.
Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos 11°
nepakankamumu, rekomenduoja kojų sa­
vimasažą plekšnojant, pradedant nuo blauz­
dų ir baigiant sėdmenimis.
Persirgusiems miokardo infarktu, reko­
menduoja kaklo savimasažą, po to, gulint
ant nugaros, vienos kojos padu pasiglostyti
kitos kojos blauzdą, lengvai paplekšnoti žas-
tus nuo alkūnės peties link, sukryžiavus ran­
kas ant krūtinės, vienos rankos delnu glos­
tyti priešingos rankos dilbį, atsisėsti ant kė­
dės ir, ištiesus bei praskėtus kojas, purtyti
rankomis tai vienos, tai kitos šlaunies rau­
menis.
Gydant hipertoninę ligą K Dineika reko-
menduoja kineziterapiją, masažą ir savi­
masažą. Savimasažas - tai rankų ir kojų glos­
tymas, gulint ant nugaros, pilvo glostymas
pagal laikrodžio rodyklę ir nugarinio kaklo
paviršiaus glostymas.
Labai plačiai aprašomas gydomasis, kito
asmens atliekamas, antihipertoninis masa­
žas. Prieš masažuojant hipertonikus, K. Di­
neika pataria atsižvelgti į masažuojamojo
nervų sistemos tipą. Poveikio jėgą siūlo re­
guliuoti, atsižvelgiant į tokius momentus,
kaip masažo stiprumą (jėgą), manipuliacijų
dažnį ir trukmę.
Įdomus ir vertas dėmesio specialusis
masažas, malšinant stenokardinius skaus­
mus. Žmogus guli ant nugaros, kojos su­
glaustos. Jam atliekama krūtinės ląstos vib­
racija. Iškvėpimo metu, tariant „fū", „fū",
„fū", vibruojama dešinioji krūtinės ląstos
pusė. Po to masažuotojas deda rankas po
pažastimis ir, artindamasjas prie krūtinkau­
lio, suspaudžia krūtinę, pakišęs nykščius po
šonkaulių lankais, stengiasi ištempti krūti­
nės ląstą į šonus.
Kitas masažo variantas, esant stenokardi­
niams skausmams: paglostyti žiediniu glos­
tymu kairės pusės krūtinės didįjį raumenį
apie spenelį, po to pavibruoti šią sritį (t. p.
žiedu) pirštų galais arba delnu.
Labai plačiai K. Dineika aprašo gydomą­
jį masažą, sergant obliteruojančių endarte-
rijitu. Darydamas šį masažą, masažuotojas
privalo taikyti klasikinį ir segmentinį ma­
sažą.

11. MASAŽO ISTORIJA 11
Gydant juosmens-kryžmens radikulitą,
rekomenduojamas masažas sausu šepečiu
stipriai ištrinant juosmens sritį ir sėdmenis
iki lengvo paraudimo. Po to šią vietą reikia
uždengti flanele ir iš viršaus paglostyti ran­
ka. Šiluma busjuntama giliai audiniuose il­
gą laiką.
Galima daryti ir kitokį masažą. Pradžioje
daromas glostymas, trynimas, plekšnojimas,
vibracija juosmens-kryžmens srityje, po to
masažuojamas nugarinis kojos paviršius
glostant, trinami skausmingi taškai pagal sė­
dimojo nervo eigą iš viršaus žemyn ir vėl į
viršų ir tuomet jau daromas pilnas abiejų
kojos paviršių masažas.
Daug dėmesio K Dineika skyrė taškiniam
padų masažui, kadangi juose yra biologiš­
kai aktyvūs taškai, atitinkantys visus vidaus
organus. Šis masažas daromas pagal Vach-
ram Singhu metodiką, modifikuotą K. Di­
neikos.
Pradžioje masažuojamasis guli ant nuga­
ros, užsimerkęs, atsipalaidavęs. Glostoma
pėda nuo pirštų, čiurnos link, padai nestip­
riai padaužomi kumščiu, vėliau pėda pake­
liama ir paleidžiama laisvai kristi. Šis jude­
sys padeda atpalaiduoti raumenis. Tada
padas energingai trinamas nykščiais, glos­
tomas. Ligonio padais ridenama lazda, sten­
giantis surasti skausmingus taškus. Po to,
pagal atitinkamą padų žemėlapį, spaudžia­
mi pado taškai. Spaudimo jėga - 6 kg. Ma­
žesnis spaudimas nepadės, didesnis sukels
skausmą. Kiekvieno kito seanso metu spau­
dimojėga didinama. Taip pastimuliavus pa­
do taškus, glostomas padas ir visa pėda.
Tai keletas originalių K. Dineikos reko­
menduotų masažo ir savimasažo metodi­
kų. Savo bendradarbiams jis tikriausiai pa­
liko jų daugiau negu galima rasti (įterptų į
kineziterapiją) jo darbuose. Tačiaujau vien
iš čia aprašytų metodikų matome K. Di­
neikos rekomendacijų originalumą, jaučia­
me gilų jo darbų ryšį su Rytų medicina ir
poreikį pratęsti jo darbų studijas, įdiegti jas
į praktiką.

13. II. Masažavimo aparatais istorija
Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti
masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo
senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui
jis naudodavo kamertoną.
XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui
buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamin­
tas iš lengvo medžio (1 pav.). Kitas prietaisas - tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gaba­
las, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties
amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužy­
mu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį (2 pav.).
1870 m. Paryžiuje Ž. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono
virpesius gydymui.
1874 m. Londone M.Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą - vibracinę kėdę. Ją vib­
ruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruok­
lių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz (3 pav.).
1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas.
1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalai­
davimui.
E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemo­
nes odai pabraukyti arba pakasyti: paprastas arba po kelias sujungtas balanas, lygius ir
rantytus volus, šepečius, šiūruokles. Nuo vosjaučiamų iki sunkiai beiškenčiamų. Brauko­
ma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, kaulais, labai lygiais ir labai šiurkščiais,
nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechani­
nės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susi­
daro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.

14. 14 MASAŽAS
šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuoto­
jas įvairiais būdais trindamas, maigydamas
masažuodavo gulintįjį.
Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jo­
se, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio to­
bulinimo priemonė turėjo senovės Graiki­
joje ir Romoje.
1 pav. Pirmieji įrankiai masažui
2pav. Masažas senovės Egipte
Įvairias vandens procedūras žmonės nau­
dojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar
plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai
ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vė­
liau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karš­
to vandens procedūrų kūno braukymas, mai-
gymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai
malšina skausmą, gerina savijautą, gydo.
Masažas tapo labai reikalingas.
Prieš 3000 metų šilto vandens procedū­
ros ir masažas vandeniu plačiai buvo nau­
dojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės
indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e.,
nurodoma kaip naudotis karštomis vonio­
mis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas.
Kaire demonstruojamos iškaltos akmeny­
je vonios-kušetės masažui ir pirties proce­
dūroms, kuriomis naudojosi Egipto farao­
nai. Masažuojamasis buvo guldomas į
pašildytą kušetę, kurią pakaitom apliedavo
Tobulėjant technikai, hidromasažui pra­
dedami naudoti įvairūs prietaisai ir apara­
tai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir
sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas po­
vandeninis dušas-masažas. Vėliau ši techni­
ka buvo tobulinama.
3 pav. Vibracinė kėdė

15. III. Masažo rūšys ir sistemos
Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas į
bendrąjį ir dalinį. Bendrasis masažas yra toks, kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuoja­
mas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai,
rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą masažą galima skirstyti
į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų.
Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funk­
cijoms atkurti bei normalizuoti.
Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pa­
gerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti var­
žyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.
Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stip­
rinti, senėjimo procesams stabdyti.
Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti
kosmetinius defektus. Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) kosmetinį masažą laiko higie­
ninio masažo atšaka.
Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis ki­
tam žmogui, sau (masažavimasis) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas),
pastarasis būdas yra taikomas masažuojant sportininkus, ypač sunkiaatlečius; 2) pedialinį
(kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams; 3) masažavimą
aparatais; 4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.
Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatu­
mai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų,
metodikos pasirinkimas.
Galima būtų skirti tokias svarbiausias (jų gali būti ir daugiau) masažo sistemas arba jų
grupes: 1) klasikinę 2) švediškąją; 3) suomiškąją; 4) I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriuko-
vo; 5) refleksinio; 6) taškinio; 7) nekontaktinio masažo.

16. 16 MASAŽAS
Kiekviena šių sistemų gali būti taikoma
gydymo, profilaktikos tikslais ir sportinin­
kams masažuoti. Tradiciškai susiklostė taip,
kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma
gydomajame masaže (A. Verbov, 1966,
N. Bielaja, 1983), nors kai kurie autoriai ja
sėkmingai naudojasi ir darydami sportinį
masažą (V. Dubrovskij, 1986). I. Sarkizovo-
Serazinio ir A. Biriukovo sistema beveik iš­
imtinai taikoma sportiniame masaže. Au­
toriai ir kai kurie kiti sportinio masažo
specialistai ją naudoja ir sportinių traumų
bei ligų, kurias sukėlė per dideli fiziniai
krūviai, gydymui (A. Biriukov, 1988). Pas­
taruoju metu vis plačiau taikomos refleksi-
nės masažo sistemos.
Klasikinis masažas. Šis masažas siekia
senovės Egiptą, iš kurio vėliau paplito Se­
novės Graikijoje. Paskui jis pasiekė Romos
imperiją. Čia buvo plačiai taikomas higie­
nos tikslais, medicinoje, sporte. XIX a. kla­
sikinis masažas pradėjo įgauti šiuolaikinio
klasikinio masažo bruožų. Priėjo susifor­
mavimo daug prisidėjo vokiečių moksli­
ninkai. Dabar jis plačiai taikomas įvairioms
ligoms gydyti. Masažas turi keturis masa-
žavimo būdus: glostymą, trynimą, maigy-
mą, vibraciją. Kiekvienas šių būdų dar turi
pagrindinius ir pagalbinius, nenutrūkstan­
čius ir nutrūkstančius būdus. Masažas pra­
dedamas glostymu, po to daromas tryni­
mas, kuris paruošia audinius maigymui.
Pastarasis gali būti daromas pakaitomis su
trynimu. Po kiekvieno masažo būdo dar
atliekamas glostymas. Į maigymą įterpia­
ma vibracija. Masažas baigiamas nenu­
trūkstančia vibracija ir glostymu. Masažuo­
jama iš periferijos į centrą, pagal limfos
tekėjimo kryptį. Daugelis masažo būdų da­
romi išilgine kryptimi. Patyręs masažuo­
tojas pats pasirenka vieno ar kito būdo tin­
kamiausią tam atvejui variantą.
Šioje knygoje daug vietos bus skiriama
klasikiniam masažui. Tai masažas, kuris pa­
siekė mus iš Antikos laikų, buvo perduoda­
mas iš kartos į kartą ir kuris ypač skiriasi
nuo pastaruoju metu vis labiau plintančių
specialiųjų masažo sistemų (taškinio, re-
fleksinio masažo ir kitų).
Švediškasis masažas. Šią sistemą pa­
grindė XIX a. P. Lingas. Joje apie 60-70%
viso masažavimui skirto laiko užima try­
nimas. Trinama intensyviau ir stipriau ne­
gu darant klasikinį masažą, stengiamasi
prasiskverbti giliai į audinius, paveikti au­
dinių sukietėjimus, sustorėjimus. Masažas
atliekamas pradedant nuo proksimalinio
galo ir slenkant į distalinį, t. y. prieš limfos
tekėjimo kryptį. Nežiūrint to, kad ši siste­
ma yra susilaukusi nemažai kritikos, kai
kuriuos sąnarių trynimo būdus yra perėmę
ir tie autoriai, kurie prisilaiko kitokių ma-
sažavimo principų.
Suomiškasis masažas. Ši sistema plačiai
taikoma Skandinavijos šalyse. Platesnio pri­
pažinimo ji susilaukė po 1924 metais įvy­
kusių Olimpinių žiemos žaidynių Paryžiu­
je, kur suomių čiuožėjas P. Nurmis savo
pergalę aiškino kaip ypatingai gero masažo
rezultatą. Suomiškasis masažas pradedamas
nuo pėdų į viršų. Masažo būdų nėra daug,
varijavimas jais gana ribotas. Pavyzdžiui, net
ir patys stambiausi raumenys yra maigomi
vieno piršto (nykščio) pagalvėle arba pasun­
kintu nykščiu. Šia sistema Vakarų, vidurio
ir Rytų Europoje naudojasi ne daug kas, ta­
čiau pavieniai masažo būdai taikomi ir ki­
tose sistemose.

17. MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 17
Rusiškoji P. Sarkizovo-Serazinio ir
A. Biriukovo (autorių buvo vadinama so­
vietine) masažo sistema. Ši sistema daž­
niausia taikoma sportininkams, kadangi jos
autoriai daugiausia ir praktikavo sportinį
masažą. Daugelis masažo būdų yra perimti
iš klasikinės, kai kurie iš švediškosios ir suo­
miškosios masažų sistemų. Kai kurie klasi­
kinio masažo būdų pavadinimai yra pakeis­
ti, jie nesutampa su gydomojo masažo
terminais. Sistemoje yra griežti reikalavimai
masažo krypčiai, rankos padėčiai, masažo
būdų sekai. Pavyzdžiui, masažuojant nuga­
rą, vienus masažo būdus masažuotojas daro
stovėdamas statmenai masažuojamajai vie­
tai,jo rankajuda skersai audinių, kitus - sto­
vėdamas lygiagrečiai, jo ranka juda išilgai
audinių. Iš pradžių masažuojama tolimes­
nė nugaros pusė. Daromas glostymas, išspau-
dymas, maigymas, trynimas, smūgiavimas,
vibracija. Po to pereinama į kitą paciento
pusę ir masažuojama kita nugaros pusė. Tu­
rėdamas prisilaikyti griežtos metodikos, ma­
sažuotojas turi mažiau galimybių pritaikyti
savo kūrybingumą. Be to, ir patys masažo
būdai turi žymiai mažiau įvairių variantų
negu klasikiniame masaže. Tačiau ir šią sis­
temą galima taikyti gydymui.
Refleksinės masažo sistemos. Dažniau­
siai jos yra taikomos gydymo tikslais, tačiau
pastaraisiais dešimtmečiais kai kurie būdai
vis plačiau naudojami sportininkų ruošimui
bei profilaktikai. Šios sistemos yra pagrįs­
tos refleksiniu poveikiu į žmogaus organiz­
mą. Tai segmentinis masažas ir jam artimi
jungiamojo audinio bei antkaulio (periosti-
nis) masažai.
Segmentinis masažas. Šis masažas yra pa­
grįstas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos
glaudžiai tarpusavyje susiję. Egzistuoja re-
fleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos
(viscerokutaniniai arba viscerossensoriniai
refleksai), vidaus organų ir raumenų (visce-
rosmotoriniai refleksai) bei vienų vidaus or­
ganų su kitais (viscerovisceraliniai reflek­
sai). Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno
ir to paties nugaros smegenų segmento iš­
ėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį ner­
vų. Vieniju įnervuoja vidaus organus, kiti -
odą, raumenis, antkaulį. Todėl patologiškai
pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai
atsiranda skausmingi plotai odoje, raume­
nų įtempimas ir kt.
Žinant, kokius vidaus organus įnervuoja
tam tikras nugaros smegenų segmentas ir
kokiomis ligomis sergant būna skausmin­
gos kai kurios kūno paviršiaus vietos, ma­
sažuojant reikiamą segmentą ir pakitusias
arba skausmingas kūno paviršiausvietas, ga­
lima refleksiškai veikti vidaus organus. Pa­
vyzdžiui, sergant krūtinės angina atsiradę
skausmai širdies plote išplinta į kairę ran­
ką, pečių lanką, kairę mentę. Masažuojant
šias vietas daromas teigiamas poveikis šir­
džiai. (Smulkiau apie segmentinį masažą bus
išdėstyta toliau.)
Jungiamojo audinio masažas. Šis masažas
yra segmentinio masažo atmaina. Tai jun­
giamojo audinio refleksiniu zonų, reaguo­
jančių į patologinius pakitimus vidaus or­
ganuose, masažavimas. Vidaus organų -
jungiamojo audinio refleksą aprašė E Leu-
bejrE. Dičke (1948 m.).
Žmogaus kūno paviršiuje yra padidintos
jungiamojo audinio įtempimo zonos, kurios
yra piešiamos kaip Beninhofo linijos. Šios
zonos ir vadinamos jungiamojo audinio zo­
nomis.

18. 18 MASAŽAS
Net nesant patologijos, pirštas, slenkantis
odos paviršiumi, pavyzdžiui, palei stuburą,
priėjęs jungiamojo audinio zoną, jaučia pa­
sipriešinimą. Esant pažeidimui tų vidaus or­
ganų, kurie turi bendrą inervaciją su atitin­
kamomis jungiamojo audinio zonomis, šių
zonų įtempimas dar labiau padidėja ir paki­
tusių vietų paslankumas visai išnyksta. Jun­
giamojo audinio masažo technika yra ypa­
tinga tuo, kad stengiamasi dirginti, ištempti
jungiamąjį audinį, trinant jį smiliaus ir di­
džiojo arba didžiojo ir bevardžio pirštų pa­
galvėlėmis. Masažuojamasis jaučia tarsi bū­
tų braukoma nagu (J. Cordes, W. Arnold,
B. Zeibig, 1983).
Antkaulio (periostinis) masažas. Tai taip
pat segmentinio-refleksinio masažo atmai­
na. Masažas pagrįstas Foglerio-Krauso re­
fleksu. Antkaulio masažas yra priskiriamas
spaudžiamajam (presoriniam) masažui. Jis
daromas tose vietose, kurios yra arti kau­
lo. Masažuojama piršto galu arba piršta-
kaulio krumpliu. Masažo poveikis pasi­
reiškia vietiniu kraujotakos pagerėjimu
masažuojamoje vietoje, taip pat ir refleksi-
niu poveikiu į tą vidaus organą, kuris turi
neurorefleksinius ryšius su masažuojamą­
ja antkaulio vieta. Pavyzdžiui, po periosti-
nio kaklo slankstelių ir pakaušio srities ma­
sažo pagerėja regėjimo aštrumas. Padarius
šį masažą kairės pusės šonkauliams ir
krūtinkauliui, suretėja širdies ritmas. Vadi­
nasi, tarp šių organų ir atitinkamų vietų ant-
kaulyje egzistuoja refleksiniai ryšiai. Ant-
kauliniam masažui yra artimas ir japoniškas
spaudžiamasis masažas ŠIACŪ (Tokyiro
Nemikoši, 1990).
Taškinis masažas. Jis pasižymi mecha­
niniu, humoraliniu, refleksiniu bei bioe-
lektriniu poveikiu. Šis masažas atsirado se­
novės Rytų šalyse. Kartais jis dar vadina­
mas kiniškuoju masažu. Dabar jis labiau­
siai ištobulintas Kinijoje, Mongolijoje, Viet­
name, tačiau yra taikomas beveik visuose
žemynuose ir šalyse.
Nors, kaip minėjome, masažui galima pri­
skirti ir refleksinį poveikį, bet pastarojo me­
chanizmas nėra visai aiškus. Todėl mes šios
masažo sistemos nepriskiriame prie reflek­
siniu masažo sistemų.
Buvo pastebėta, kad kai kurie žmogaus
kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su
įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie
yra vadinami biologiškai aktyviais taškais.
Viso žmogaus kūno paviršiuje yra apie 700,
tačiau masaže naudojamų tėra apie 100-
150 taškų. Jie yra išsidėstę pagal tam tik­
rus meridianus, kuriais sklinda bioelektri-
niai impulsai, nors nėra jokio anatominio
ryšio.
Mechaniškai veikiant tokį tašką (masažu,
akupunktūrine adata, prideginimu), galima
sukelti atsakomąją reakciją tam tikro vidaus
organo, kaipjau minėjome, neturinčio ana­
tominio ryšio su minėtu tašku.
Taškinis masažas gali veikti dirginančiai,
raminančiai, nuskausminančiai, reguliuo­
jančiai (kraujospūdį) ir kt. Jį galima taikyti
sergant įvairiomis ligomis, sportininkų pa­
ruošimui (masažo metodikos pagrindai bus
aprašyti toliau).
Nekontaktinis masažas. Pastaruoju me­
tu vis didesnį populiarumą įgauna nekon­
taktinis masažas. Nors ši poveikio priemo­
nė taip pat pavadinta masažu, bet ji nesire­
mia tais principais, kurie išvardyti anksčiau
aprašytose masažo sistemose. Jo ištakos yra
seniausiose Indijos, Tibeto kultūrose, įvai-

19. MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 19
rių tautų filosofijose, religijose. Pastaraja­
me dešimtmetyje šis masažas pradėtas pla­
čiai taikyti Vakarų Europoje, JAV, buvusio­
je Tarybų Sąjungoje ir Lietuvoje.
Nekontaktinis masažas yra susijęs su
žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali
teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų
sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius
pakitimus. Šio masažo sėkmingas panau­
dojimas priklauso nuo masažuotojo suge­
bėjimų jausti ir skleisti bioenergiją (Džu-
na Davitašvili, 1987).
Pagal tai, kurių organizmo zonų biopo-
tencialai yra susilpnėję, galima nustatyti
patologinius procesus juose ir atitinkamai
juos veikti; galima energetiškai „pakrauti"
kitą asmenį, taip pat ir „atimti" iš jo dalį
energijos.
Šis masažas reikalauja specialių sugebėji­
mų ir specialaus pasiruošimo. Jį atlieka bio­
energetikai. Šia proga norime atkreipti dė­
mesį, kad, einant masažuotis pas tokį spe­
cialistą, reikia būti tikram, kad nepateksi
pas apgaviką.

21. IV Higieniniai reikalavimai
masažo patalpai, masažuotojui
ir masažuojamajam
4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama
rankomis ir aparatais
Masažas dažniausiai yra daromas specialioje patalpoje - masažo kabinete. Darbo plotas,
skirtas vienam masažuotojui, turi būti apie 8 m2
(masažui rankomis) ir 12 m2
(masažui
aparatais) bendroje patalpoje arba 18 m2
atskiras kabinetas.
Sportinėje praktikoje masažuoti rankomis galima ir lauke. Oro temperatūra tiek patal­
poje, tiek ir lauke turi būti ne žemesnė kaip 4-20°—l-220
C. Masažuojant lauke, pasirinkta
masažui vieta turi būti apsaugota nuo saulės ir vėjo.
Masažo patalpa turi būti sausa, šviesi, su natūraliu 120-130 liuksų apšvietimu. Jeigu dirba­
ma dirbtinai apšviestoje patalpoje, tai, apšviečiant kaitinimo lemputėmis 80 cm aukšlyje nuo
žemės, apšvietimas turi būti 75 liuksai arba 150 liuksų, jeigu yra dienos šviesos lempos.
Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali, kai patalpoje
orą galimą pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau
kaip 60%.
Masažo kabinete turi būti atitinkami daiktai ir baldai. Pirmiausia turi būti speciali kuše­
tė su sintetine danga, geriausiai dengta dermatinu. Kušetės plotis - apie 60-70 cm, ilgis -
apie 2,0 m, aukštis reguliuojamas pagal masažuotojo ūgį (maždaug apie 70-90 cm). Kuše­
tės galai turi būti 50 cm ilgio ir pakeliami. Kiekvienai kušetei priklauso du voleliai (taip
pat dengti gerai plaunama medžiaga), kurių vienas yra 25-30 cm, o antrasis -15-20 cm
diametro, plokščia pagalvė, laipteliai ligoniui užlipti, smėlio maišeliai.
Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes, kad po procedūros vienas pacientas galėtų
ilsėtis, o masažuotojas - masažuotų kitą asmenį.

22. 22 MASAŽAS
Masažui rankoms privalo būti staliukas,
kurio aukštis 70-80 cm (geriausiai regu­
liuojamas), ilgis - 50-60 cm, plotis - 30-
35 cm. Ant staliuko turi būti pagalvėlė iš
vatos, porolono arba guminė (pripučiama).
Kiekvienas masažuotojas turi turėti 2-3 kė­
des. Masažo kabinete turi būti dvi spintelės:
viena medikamentams (stiklinė), antra - pa­
talynei. Be to, turi būti kriauklė, karštas ir
šaltasvanduo, rankšluostis, muilas, paklodės.
Medikamentų vaistinėlėje turi būti kele­
tas termometrų, bintų, dezinfekuojančios
medžiagos (jodo, spirito), amoniako, pleist­
ro, būtiniausi vaistai pirmajai kardiologinei
pagalbai (nitroglicerino, validolio tabletės),
kordiamino, analgino ampulių, vienkartinių
švirkštų, kraujospūdžio aparatas, talko, įvai­
rių tepalų, smėlio laikrodžiai ir kt.).
Masažo kambaryje turi būti soliukso ir
kvarco aparatai. Jeigu be masažo rankomis
daromas ir masažas aparatais, turi būti vib-
romasažo (stacionarinis ir rankinis), pneu-
momasažo bei raumenų stimuliacijos apa­
ratai.
Masažo aparatai ir kitos mechaninės ma­
sažo priemonės (įvairūs skrituliai, šepetė­
liai) turi būti švarūs, nuvalyti, dezinfekuoti.
4.2. Reikalavimai hidromasažo
patalpai
Hidromasažo patalpos paprastai įrengia­
mos pirmame aukšte. Jos taip pat turi būti
šviesios, gerai prižiūrimos, su gera pučiamą-
ja-siurbiamąja bei natūralia ventiliacija.
Santykinė oro drėgmė turi būti ne didesnė
kaip 75%. Oro temperatūra - +24°--1-25° C,
nusirengimo kambaryje - +22°C.
Patalpų sienos ir grindys turėtų būti iš­
klotos plytelėmis (grindų - šiurkščiomis,
kad neslystų). Ant grindų patiesti akyti plast­
masiniai takeliai. Grindyse padarytas nuo­
tėkis vandeniui. Povandeninio masažo vo­
nioje gali būti įtaisytas tinklas-hamakas,
padedantis pacientui geriau atsipalaiduoti.
4.3. Reikalavimai masažuotojui
Masažuotojas privalo būti atidus, dėme­
singas, draugiškas, taktiškas savo pacientui.
Jo elgesys turi būti ramus, įkvepiantis pasi­
tikėjimą.
Jis turi mokėti taupyti savo energiją, ne­
daryti bereikalingų judesių, naudoti tik tas
raumenų grupes, kurios yra būtinos. Masa­
žuotojo judesiai turi būti švelnūs, tolygūs,
ritmiški, stiprios ir ištvermingos plaštakos.
Norėdamas išsiugdyti šias savybes, jis turi
užsiiminėti gimnastika.
Masažuoti galima tik švariomis, šiltomis
rankomis, trumpais nagais. Masažuotojas
privalo labai gerai prižiūrėti savo rankas,
daryti manikiūrą, naudoti kremus. Jeigu jo
rankos linkę prakaituoti, rekomenduotina
šilto-šalto vandens vonelės, įtrynimai citri­
nos rūgštimi, spiritu, talku.
Darbo metu masažuotojas neturi nešioti
ant rankų papuošalų. Geriausiai tinka med­
vilninis chalatas trumpomis rankovėmis.
Jeigu masažuotojas gali pats planuoti sa­
vo darbą, tai ilgesnes ir sunkesnes procedū­
ras reikia skirti pirmoje dienos pusėje. Dar­
bo dienos metu reikia daryti 2-3 poilsio
pertraukėles po 5-10 min, ypač po bendro­
jo masažo procedūros.
Dirbdamas masažuotojas turi keisti po­
zas, pertraukėlių metu pasimankštinti. Jo
avalynė turi būti patogi, žema, optimalus pa­
kulnės aukštis - 2 cm.

23. HIGIENINIAI REIKALAVIMAI 23
4.4. Reikalavimai
masažuojamajam ir pačiai
masažo procedūrai
Prieš masažo procedūrą masažuojamasis
turėtų nusiprausti (vonioje, po dušu).
Jeigu pacientas yra labai plaukuotas, ma­
sažuoti galima per paklodę arba naudoti įvai­
rias emulsijas.
Po masažo procedūros rekomenduotina
šilčiau apsirengti.
Jeigu masažuojamojo odoje yra įbrėžimų,
įdrėskimų, juos reikia nuvalyti boro spiritu
ir užklijuoti pleistru.
Norint, kad masažas duotų didesnį efek­
tą, masažuojamojo raumenys privalo būti
maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji
kūno dalis, ypač koja ar ranka, fiksuota. To­
dėl masažuojamojo rankos ir kojos yra ma­
sažuojamos tam tikrose fiziologinėse padė­
tyse, šiek tiek sulenkiant per visus sąnarius.
Be to, tinka ir voleliai bei atsilenkiantys ku­
šetės galai. Smėlio maišeliai padeda fiksuo­
ti koją arba ranką.
Geresniam slydimui kūno paviršiumi yra
naudojamas talkas, ryžių ir vaikiška pudros,
įvairūs tepalai, kremai.
Masažuoti galima visus sveikus asmenis
ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios ma­
sažo procedūros turi būti trumpesnės, ma­
žesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi
priprasti prie masažo būdo ir paties masa­
žuotojo technikos. Masažuotojui taip pat
reikia geriau pažinti pacientą, stebėti jo re­
akciją.
Masažo procedūros metu rekomenduoja­
ma nekalbėti.
4.5. Saugumo technikos
reikalavimai masažavimui
aparatais
Žmogus pradeda justi 0,6-1,5 mA kinta­
mąją ir 5-7 mA nuolatinę srovę, jeigu sro­
vės šaltinį liečia delnai (kitomis kūno vie­
tomis galima justi ir silpnesnę srovę).
8-10 mA srovė sukelia skausmą, 10-
15 mA - stiprų skausmą ir mėšlungį, 25-
30 mA veikia vidaus organus, o 100 mA
srovė sukelia širdies skilvelių virpėjimą ir
yra mirtina.
Manoma, kad 12-36 V įtampa dar nėra
pavojinga. Tačiau tai priklauso nuo indivi­
dualios varžos. Suprakaitavusio, sušlapusio
arba išgėrusio alkoholio žmogaus kūno varža
sumažėja.
Kiekvienas masažo aparatas privalo būti
įžemintas, sujungiant jį nuliniu laidu su že­
mėje esančiu kontūru. Be to, dar papildo­
mai apsaugo aparate esantis saugiklis, o kar­
tais ir patalpos elektros saugiklis.
Masažo aparatų laidai, šakutės, lizdai turi
būti tvarkingi, jų izoliacija nepažeista, dė­
žutės uždengtos dangteliais. Įjungiant elek­
tros prietaisą į tinklą, negalima laikyti už
laido, reikia laikyti už izoliuotos šakutės.
Draudžiama traukti šakutę paėmus už lai­
do. Negalima įjungiant ar išjungiant apara­
tą tuo pat metu liesti vandentiekio, dujotie­
kio ar šildymo sistemų.
Įjungus aparatą reikia 5-6 min palaukti
kol jis įkais. Dirbti su aparatu galima ne il­
giau kaip 15-20 min, po to reikiajį išjungti,
palaukti kol aparatas atvės ir, jeigu masažas
tęsiamas, vėl įjungti.
Dirbant su elektros prietaisais, ir įvykus
pažeidimui elektros srove, reikia teikti pir­
mąją medicinos pagalbą, daiyti dirbtinį kvė­
pavimą ir išorinį širdies masažą.

25. V. Masažo poveikis žmogaus organizmui
Masažas - tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visu­
ma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per
oro, vandens terpę.
Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirsty­
ti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.
Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir
neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai,
transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į cen­
trinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja
įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių
nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus.
Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita,
kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neuro-
refleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.
Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios
biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos
išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų
sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo
poveikis.
Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus
sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroen-
dokrininis, masažo veikimas.
Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra
mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos.
Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda
fiziškai stiprėti.

26. 26 MASAŽAS
5.1. Masažo poveikis
nervų sistemai
Visas žmogaus organizmo funkcijas valdo
ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris
dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro
galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų
sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai,jun­
giantys visus organus su nugaros ir galvos
smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, ku­
ri savarankiškai valdo visus vidaus organus.
Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpa­
tinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Padir­
ginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja šir­
dies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja
kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir
žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirgi­
nus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitė­
ja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja sei­
lių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta
kraujospūdis.
Nervų sistema jungia visus organus ir jų
sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funk­
cijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į
aplinką, prisitaikyti.
Masažas veikia visas nervų sistemos da­
lis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti ar­
ba sumažinti nervų sistemos dirglumą, pri­
klausomai nuo naudojamų masažo būdų ir
nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmenti­
nių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias
reakcijas įvairiuose vidaus organuose.
V. Andrejevą ir N. Bielaja tyrė funkcinę
galvos smegenų žievės būklę, darant masa­
žą. Po masažo, kuris apimdavo nugarą,juos­
mens, sritį, kojas, rankas pagerėdavo galvos
smegenų žievės bioelektriniai rodikliai. Tai
pasireikšdavo alfa ritmo sustiprėjimu, pa­
gerėdavo EEG svyravimų forma, ypač po
šviesos dirgiklio. Šie pakitimai būdavo iš­
reikšti galvos smegenų dalyje, priešingoje
masažuojamajai kūno pusei, o nupjovus
simpatinius mazgus - toje pačioje pusėje,
tik labiau išsklaidyti.
Vertas dėmesio P. Granovskajos darbas.
Ji tyrė masažo įtaką periferinei nervų siste­
mai, eksperimentavo su šunimis. Didžiausi
poslinkiai nerviniuose ganglijuose buvo nu­
statyti po 15 masažo seansų: pagerėdavo per­
pjauto sėdimojo nervo regeneracija. Šitaip
eksperimentiškai buvo patvirtintas 15-18
masažo procedūrų tikslingumas.
Yra mokslinių darbų, patvirtinančių ma­
sažo įtaką vegetacinei nervų sistemai, ypač
jos simpatinei daliai (W. Kohlrausch, 1965).
Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daugeliui
žmonių masažas sukelia malonius pojūčius,
pagerina savijautą, malšina skausmus.
Masažo įtaką sportininkų centrinei nervų
sistemai tyrė A. Biriukovas (A. Biriukov,
N. Peisachov, 1979). Paruošiamasis masa­
žas padeda reguliuoti sportininko emocinį
dirglumą, pagerina sportinį rezultatą.
5.2. Masažo poveikis odai
Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų:
apsauginės dangos,jutimo organo, termore-
guliatoriaus (per ją išsiskiria 80% šilumos),
ekskrecijos organo (su prakaitu pasišalina
baltymų apykaitos produktai, druskos) ir dujų
apykaitos funkcijas.
Odos struktūra labai sudėtinga. Jos pavir­
šius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio sto­
riausias sluoksnis yra paduose ir delnuose.
Be to, visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir pa­
dus, padengta plaukeliais. Ties kiekvienojų
šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti
odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir
apsaugoja nuo įvairių cheminių poveikių. Be-

27. MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS O R G A N I Z M U I 27
veikvisame odos paviršiuje yra prakaito liau­
kų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakai­
to. Odoje yrajuntamųjų kūnelių (receptorių),
išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoks­
niuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas,
kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.
Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus
ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas
gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno
paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios
epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavi­
mas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų
veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai,
pakyla odos ir giliau esančių audinių tem­
peratūra, padidėja odos atsparumas įvai­
riems neigiamiems išoriniams poveikiams,
pagerėja odos elastingumas.
N. Bielaja tyrė masažo įtaką odos šalčio
receptoriams ligoniams, sergantiems nervų
sistemos ligomis. Pastebėta, kad po masažo
procedūros, dirginant odą šalčiu, padaugėja
„šalčio taškų". Vadinasi, padidėja atitinka­
mų odos receptorių jautrumas (V. Andrie-
jeva, N. Bielaja, 1965).
B. Vasiljevą su bendraautoriais nustatė,
kad, veikiant masažui, pakyla odos tempe­
ratūra, išnyksta termoasimetrija.
I. Asadčich elastonometru nustatė odos ir
poodinio sluoksnio elastingumo, stangrumo
padidėjimą po masažo procedūros. Be to,
jis stebėjo ir limfos apytakos pagerėjimą
odoje (A. Bielaja, 1994).
5.3. Masažo poveikis raumenims,
raiščiams ir sausgyslėms
Skeleto raumenys sudaro apie 30-57%
visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasi­
žymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susi­
traukimu.
Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į
nervų sistemos centrus plinta signalai apie
raumenų būklę: susitraukinėjimą, įsitempi­
mą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant ner­
viniams impulsams, raumenys susitraukia
ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi
raumenys skirstomi į skersaruožius (skele­
to) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų
veikla priklauso nuo žmogaus valios, antrų­
jų -nepriklauso.
Raumenų susitraukimą sukelia chemi­
niai, terminiai, mechaniniai ir kitokie dir­
gikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami
prie mechaninių dirgiklių.
Masažuojant pagerėja nervinių impulsų
sklidimas raumenimis (dėl susidariusio ace­
tilcholino) ir visos raumenų funkcijos: ge­
bėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduo­
ti, dėl tojudesiai tampa tikslesni, tobulesni,
padidėja raumens darbingumas. Raumenys
geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuo­
jant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau
pašalinami medžiagų apykaitos produktai,
kurie susikaupė raumenims dirbant. Rau­
menų skausmingumas, pabrinkimas, sukie-
tėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masa­
žuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas
pagerina raumenų kraujotaką ir oksidaci­
nius bei atstatomuosius procesus juose.
Daugelio autorių duomenimis, masažas
padeda atstatyti pavargusio raumens funk­
cijas, padidinti jo darbingumą.
R. Tarchanianas, vėliau K. Zavadina ir ki­
ti autoriai elektromiografu tyrė masažo įta­
ką raumenų tonusui, jų bioelektriniam ak­
tyvumui ligoniams, sergantiems centrinės ir
periferinės nervų sistemos ligomis. Tyrinė­
tojai nustatė, kad masažas teigiamai veikia
biopotencialų didėjimą, mažina jų asimet-

28. 28 MASAŽAS
riją, pagerina raumens kontraktilines savy­
bes, plastinį tonusą tiems ligoniams, kuriems
šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta
asimetrija.
A. Sirotkina, nustatinėdama raumens
darbingumo dinamiką ligoniams su poin-
sultinėmis parezėmis, konstatavo susitrau­
kimų aplitudės padidėjimą po masažo, pa­
didėjusį raumens darbingumą, pailgėjusį
darbo laiką.
Raumenų pakitimai po masažo rodo sti­
muliuojantį šios procedūros poveikį funk­
cinei nervų-raumenų sistemos būklei.
Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei
sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir ap­
link esančių audinių aprūpinimas krauju,
sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių
elastingumas, pagreitėja padaugėjusio są­
nario skysčio, taip pat ir medžiagų apykai­
tos produktų, susikaupusių apie sąnarį, re-
zorbcija. Sportininkams sąnarių masažas
sumažina traumas.
5.4. Masažo įtaka kraujo
ir limfos sistemoms
Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą,
po to į arterijas, arterioles, arterinius kapi­
liarus, veninius kapiliarus, venules, venas,
dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius
ir, prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prie­
širdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui ne­
leidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir
kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pa­
kelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai
atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešin­
ga veninė srovė, tekanti dėl „raumenų siur­
blio". Ramybėje šį procesą reguliuoja rau­
menų agonistų ir antagonistų įsitempimas
(A. Hainann et al, 1980). Kraujas atneša au­
diniams deguonį, energetinių medžiagų, vi­
taminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį,
medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir
maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sie­
neles į audinius, o anglies dvideginis ir me­
džiagų apykaitos produktai iš audinių pa­
tenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su
ląstelėmis nesiliečia.
Pernešant visas šias medžiagas tarpinin­
kauja audinių skystis, užpildantis tarpląste­
linius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ište­
kančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu,
sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų ko­
loidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pa­
šalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo su­
dėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių
limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to ren­
kasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius lim­
fos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais
latakais, sutekančiais į stambiąsias venas.
Limfa teka širdies link. Limfagyslės turi vož­
tuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal,
be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės
ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pa­
čių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro
limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje
padaugėja limfocitų. Limfos kapiliarų yra
daug daugiau negu kraujo kapiliarų. Limfa
teka lėtai - 4 mm/s greičiu. Limfiniai maz­
gai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno sri­
tyse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno
dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio,
šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų sri­
tyse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pa-
žandžių, pakaušio ir kitose srityse.
Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas,
pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekė­
jimą. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra dau­
gybė kapiliarų, kurių spindis gali keistis (su-

29. MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS O R G A N I Z M U I 29
siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kar­
tų). Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą,
atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina
ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą
krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo
jos sritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo
ir audinių (vidinis kvėpavimas) ir tuo pačiu
vyksta audinių deguonies terapija. Atsargi­
nių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pa­
siskirstymą organizme, o tai palengvina šir­
dies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį
poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai.
Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis
ir palengvinajo nutekėjimą venomis. A Ver-
bovo teigimu, bendra masažo procedūra svei­
kiems asmenims pakelia sistolinį kraujo­
spūdį 10-15 mmHg, o diastolinis lieka
nepakitęs.
Daugelis autorių nurodo, kad pilvo masa­
žas sumažina kraujospūdį, todėl šį masažą
rekomenduoja ligoniams, sergantiems hi­
pertonine liga.
Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja
hemoglobino ir forminių elementų (leuko­
citų, eritrocitų).
Masažuojant, ypatingai glostant iš perife­
rijos į centrą, pagreitėja limfos nutekėjimas.
Dar 1887 m. V. Lasaris, eksperimentuoda­
mas su šunimis, įrodė limfos tėkmės pagrei­
tėjimą veikiant masažui. Jis įstatė šuniui į
vieną šlaunies limfagyslę stiklinį vamzdelį.
Po to įvairiais dirgikliais (cheminiais, ter­
miniais, mechaniniais) dirgindamas šuns
koją nustatė, kad limfos tėkmė pagreitėjo
nuo 2 iki 4 kartų. Pamasažavus tą pačią ko­
ją, limfos tėkmė pagreitėjo 8 kartus.
Daugelis autorių ir vėliau eksperimentais
įrodė masažo poveikį limfos tėkmės pagrei­
tėjimui. Tačiau masažas ne tik mechaniškai
greitinajos tėkmę. Refleksiškai jis veikia vi­
są limfos sistemą, gerina jos tonusą ir vazo­
motorines funkcijas.
Pagreitėjusi limfos tėkmė mažina jos są-
stovį audiniuose, audinių pabrinkimą, geri­
na medžiagų apykaitą.
5.5. Masažo įtaka medžiagų
apykaitai ir vidaus organams
Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad
masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pa­
gerėja dujų, baltyminių medžiagų, minera­
linių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai
natrio chloridas, neorganinis fosforas, azo­
tinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas).
Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, tei­
giamai veikia visas gyvybines organizmo
funkcijas.
Dėl masažo metu padidėjusios audinių
temperatūros pagreitėja visos cheminės re­
akcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai,
pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, me­
džiagų apykaita audiniuose.
Tais atvejais, kai prieš masažą yra daro­
mos šiluminės procedūros (pirtis, karšta vo­
nia), medžiagų apykaitos procesai gali dar
labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gy­
dant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio
būklė) ir darant atstatomąjį masažą sporti­
ninkams.
Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškaivei­
kiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri
vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia
neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įta­
kos visam organizmui.
Bendrasis masažas teigiamai veikia šias
vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavi­
mo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujoda-
ros, vidaus sekrecijos liaukų.

30. 30 MASAŽAS
Buvo nustatyta, kad maigantviso kūno rau­
menis minutinis širdies tūris padidėja
24,2%, o maksimalus deguonies sunaudoji­
mas - 33% (A. Biriukov, 1988). Tai galima
vertinti ne tik masažo poveikiu nervų-
raumenų sistemai, bet ir kvėpavimo ir šir­
dies-kraujagyslių sistemoms. Kaip jau bu­
vo minėta anksčiau, masažuojant pilvą,
ligoniams hipertonikams krinta sistolinis
kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio
kritimas būna masažuojant apykaklės sritį
ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas
ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.
Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpa­
vimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtes­
nis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių
tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo
raumenų darbą.
Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės or­
ganus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą
ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies
išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač nau­
dingas ligoniams, sergantiems atoniniu vi­
durių užkietėjimu.
Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsisky­
rimas, kuris gali trukti dar visą parą po ben­
drojo masažo procedūros.
H. Kasilis 1975 m. eksperimentuodamas
įrodė, kad masažo metu kraujyje keičiasi
hormonų mediatorių, metabolitų santykis.
Vienų hormonų didėja, kitų - mažėja. Ga­
li keistis katecholaminų, acetilcholino, se­
rotonino, kortikosteroidų, chininų kiekis
organizme. Visa tai priklauso nuo masaža-
vimo būdo, masažo vietos pasirinkimo, ma­
sažuojamojo asmens funkcinės būklės.
Hormonų kiekio kitimai padeda atsistaty­
ti sutrikusioms organizmo funkcijoms, pa­
gerina homeostazę.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ma­
sažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sis­
temas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius
ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavi-
mo būdus bei metodiką, jį galima sėkmin­
gai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių
funkcijų atstatymui bei sveikatingumo pa­
laikymui.

31. VI. Gydomojo (klasikinio)
masažo būdai, jų klasifikacija
Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai; 1) glostymas; 2) trynimas;
3) maigymas; 4) vibracija; 5) judesiai (arba pratimai).
Kai kurie autoriai (A. Biriukov, 1988) įvardija dar vieną masažo būdų grupę - smūgiuo­
jamuosius. Tai - daužymas, kumščiavimas, kapojimas. Mes, kaip ir A. Verbovas, manome,
kad smūgiuojamieji masažo būdai - tai įvairūs vibracijos variantai, atliekami tam tikra
amplitude, jėga ir dažniu (A. Verbov, 1986).
Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas j pagrindinius ir pagalbinius. Jų pritaiky­
mą sąlygoja masažuojamosios vietos anatominės-topografines ypatybės. Norint pasiekti rei­
kiamo fiziologinio efekto, įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Kartais net viena ranka
galima atlikti vieną masažo būdą, pavyzdžiui, trynimą, o antrąja - kitą, pavyzdžiui, glostymą.
Racionalų įvairių masažo būdų pritaikymą, varijavimą jais, galima pasiekti tik turint šio
darbo patirtį. Savitas masažo būdų pritaikymas - tai individualus kiekvieno masažuotojo
darbo metodas.
6.1. Glostymas
Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įter­
piamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudaryda­
ma prieš save odos raukšlės.
Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos
pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla,
odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka
kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus
limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas.
Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma
glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojan-

32. 32 MASAŽAS
čiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali
veikti ir tonizuojančiai.
Glostant refleksogenines-receptorines
zonas, galime teigiamai paveikti patologi­
nius procesus įvairiuose organuose bei au­
diniuose.
Glostymo metodika. Priklausomai nuo
masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas
gali būti atliekamas:
a) nykščio pagalvėle (masažuojant veidą,
pirštus, plaštaką, pėdą, nervų išėjimo į pa­
viršių vietas);
b) smiliaus-didžiojo (II-III), smiliaus-
mažojo (II-V) pirštų pagalvėlėmis (masa­
žuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkau-
linius tarpus);
c) nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į
kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą,
delną ir padą);
d) visu delnu, nykščio arba mažylio paky­
la, kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krū­
tinę, rankas, kojas).
Glostoma viena arba abiem rankomis.
Abiem rankomis:
a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis;
c) pasunkinta ranka (dedant vienos rankos
plaštaką ant kitos).
Glostoma tokiomis kryptimis:
a) išilgai; b) skersai (liemuo, galūnės);
c) zigzagu (masažuojant didelius paviršius,
taip pat,jei reikia neliesti pakenktų odosvie­
tų); d) žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius).
6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai
Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščias
ir apimantis, kurie dar skirstomi toliau.
Plokščias: paviršinis ir gilusis glostymas.
Apimantis: nenutrūkstantis ir nutrūkstan­
tis glostymas.
Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai
lengvas, tausojantis glostymas. Jo metu ma­
sažuotojo raumenys turi būti maksimaliai at­
palaiduoti. Ranka slysta lengvai, vos palies­
dama paviršių. Taip glostant oda neparausta.
Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėji­
mo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigia­
ma masažo procedūra. Jis įterpiamas tarp ki­
tų masažo būdų. Paviršutinis plokščias glos­
tymas veikia raminančiai (4 pav.).
Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia
ir gilesniuose audiniuose (raumenyse, saus­
gyslėse, kraujagyslėse) esančias nervų ga­
lūnes. Atliekant gilųjį glostymą, jėgą gali­
ma sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų
pakylų paviršius (A. Verbov, 1966). Gilu­
sis glostymas pagreitina kraujotaką, me­
džiagų apykaitą. Jis taikomas esant ir vie­
tiniams kraujo bei limfos tėkmės sutriki-
4pav. Plokščias paviršutinis blauzdos glostymas

33. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 33
mams, pavyzdžiui, nuėmus gipsą, esant są­
narių kontraktūroms ir kt.
Apimantis nenutrūkstantis glostymas.
Vieni autoriai (A. Verbov, 1966, N. Biela-
ja, 1994) mano, kad nenutrūkstantis ap­
imantis glostymas kartu yra ir gilusis, kiti
(L. Kuničev, 1981), kad jis gali būti arba pa­
viršutinis, arba gilusis.
Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo
kryptį, tikslas - pagerinti kraujo ir limfos
nutekėjimą.
Ranka glaudžiai apima masažuojamąją
dalį, keturi pirštai suglausti, nykštys atlenk­
tas į šoną. Jis yra priešingoje kitiems pirš­
tams pusėje. Glostoma lėtai, ypač esant pa-
brinkimui, limfos sąstoviui.
Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas
glostymas, siekiantis paveikti giliau esančias
nervų galūnes, pagreitinti kraujotaką, page­
rinti raumenų susitraukimus. Rankos padė­
tis tokia, kaip ir nenutrūkstančio glostymo
metu. Masažuojanti ranka slenka į priekį
šuoliukais, spusteldama audinius. Glostyti
galima viena arba abejomis rankomis. Pas­
taruoju atveju jos galijudėti viena kryptimi
arba priešpriešiais.
6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai
Jie yra pagalbiniai tam tikriems pagrindi­
niams glostymo būdams.
Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo
būdai: glostymas krumpliais, lyginimu,
grėblinis, plokščias-žiedinis.
Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio
glostymo būdai: kryžminis, žnyplinis, žie-
dinis-apimantis.
Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo
būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai su­
gniaužti į kumštį, glostoma didžiųjų piršta-
kaulių distaliniais galais. Jeigu glostoma
abiem rankomis, galima į vienos rankos
kumštį suimti kitos rankos nykštį, šitaip su­
jungiant rankas.
Taip glostomos tos kūno dalys, kuriose yra
susikaupę daug riebalų arba yra dideli stan­
dausjungiamojo audinio plotai (nugara, sėd­
menys, delnai, padai, juosmens-kryžmens
sritis).
Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų
rankų pirštai sulenkiami per delnakaulių-
pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugariniais
didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais.
Taikome tais pačiais atvejais, kaip ir glosty­
mą krumpliais (5 pav.).
Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir
praskėstų pirštų pagalvėlėmis. Šio būdo po­
veikis yra tuo stipresnis, kuo didesnis yra
kampas tarp pirštų ir masažuojamojo pavir-
5pav. Nugaros glostymas lyginimu

34. 34 MASAŽAS
siaus. Grėblinis glostymas yra taikomas
tarpšonkauliniams tarpams irkai reikia apeiti
pažeistasvietas, masažuojant didelius plotus.
Plokščias žiedinis glostymas. Jis taiko­
mas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie
likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais
apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Gali­
ma jį taikyti ir sąnarių glostymui.
Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio
glostymo būdai. Kryžminis glostymas.
Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuo­
jami. Dažniausiai taip glostomos rankos.
Masažuojamasis deda ranką ant masažuo­
tojo peties arba atsiremia į masažo staliuko
kraštą. Rekomenduojama šitaip glostyti tuo­
met, kai gerai susiformavę rankų raumenys
arba didelis poodinis riebalų sluoksnis.
L. Kuničevas (L. Kuničev, 1983) siūlo šiuo
būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens
laisvąjį kraštą.
Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens
pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp
nykščio ir likusių keturių pirštų glostoma
išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atski­
rus raumenis, pirštus, kulno sausgyslę.
Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį
glostymą galima taikyti ir masažuojant są­
narius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip
ir glostant pilvą (plokščias), bet gali būti ir
apimantis. Koja arba ranka apimama abiem
rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti prie­
šingoje pusėje negu likusieji pirštai). Apima­
ma taip, kad vienos rankos keturi pirštai lies­
tų paklodę iš vidinės kojos pusės, o kitos
rankos nykštys - iš išorinės kojos pusės.
„Praėjus" pro sąnarį, rankų padėtys keičia­
mos ir grįžtama atgal (A. Biriukov, 1988,
A. Tiurm, 1997). Kartais šis glostymas dar
vadinamas glostymu aštuoniuke (6 pav.).
6.1.3. Glostymo taisyklės
1. Glostant raumenys turi būti maksima­
liai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui,
susiaurėja kraujagyslių spindis ir tuo pačiu
sumažėja gydomasis poveikis.
2. Glostymą galima taikyti savarankiš­
kai, siekiant numalšinti skausmą, nuraminti
ir atpalaiduoti (esant stresinei būklei), gy­
dant nemigą arba kartu su kitais masažo
būdais.
3. Paviršutinis plokščias glostymas paruo­
šia audinius giliajam glostymui.
4. Glostymu masažas yra pradedamas ir
baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo
būdų.
5. Plokščią paviršutinį glostymą galima
atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryp­
tį ir prieš ją.
6 pav. Žiedinis, apimantis čiumos sąnarį,
glostymas

35. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 35
6. Jeigu glostymas yra daromas norint pa­
greitinti limfos tekėjimą, reikia glostyti pa­
galjos tėkmę.
7. Glostoma artimiausių limfmazgių link
(limfmazgių sritis nemasažuojama) iš dis-
talinio galo proksimalinio link.
8. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai.
9. Masažuojant raumenį, yra glostoma pa­
gal raumeninių skaidulų kryptį.
10. Glostymo jėga priklauso nuo masa­
žuojamosios vietos anatominių savybių ir
jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten,
kur praeina stambūs kraujo indai, storesnis
riebalų sluoksnis, geriau susiformavę rau­
menys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma
ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas
jautrumas, arti kaulas.
11. Esant patinimams, pabrinkimams, at­
siradusiems dėl limfos sąstovio, daromas ap­
imantis gilusis glostymas pagal „nusiurbia­
mojo masažo" principą. Pradedama masa­
žuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti
sritis. Pavyzdžiui, esant pėdos patinimui, iš
pradžių masažuojama šlaunis, po to - blauz­
da ir pagaliau - pėda. Išsiplėtus kraujagys­
lėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apy­
taka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiur­
biami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje.
6.2. Trynimas
Trynimas - tai audinių pajudinimas, pa­
stūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis.
Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos
produktai susikaupę audiniuose.
Trynimas atliekamas didesne jėga ir in­
tensyviau negu glostymas. Jo metu masažuo­
tojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda
kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal lim­
fos tėkmę.
Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas
veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis
didina audinių paslankumą, ištempia ran­
dus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių
audinių, didina kraujo pritekėjimą į audi­
nius, gerinajų mitybą. Didindamas pritekė­
jimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis
(susigerti) sutrintoms patologinių medžia­
gų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje,
apie sąnarius, palei sausgyslines makštis).
Trynimas gerina raumenų gebėjimą susi­
traukti, didina jų tonusą.
Energingas trynimas nervinių kamienų
kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vie­
tose mažina jų dirglumą.
TY-ynimo metodika. Trynimą galima at­
likti: 1) vieno arba kelių pirštų, pagalvėlė­
mis (I, II, III, IV, V pirštų, II-III, IV-V);
2) delnu arbajo pagrindu (vienaranka, abiem
rankomis, pasunkinta ranka); 3) išorine (ma­
žylio) ir vidine (nykščio-smiliaus) delno
briaunomis; 4) dilbiu; 5) krumpliais; 6) pirš-
takauliais; 7) kumščiu.
Trinti galima: a) išilgai; b) skersai; c) spi­
rale; d) ratu arba žiedu. Trynimo yra pagrin­
diniai ir pagalbiniai būdai.
6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai
Pagrindiniai trynimo būdai yra šie: 1) išil­
ginis; 2) skersinis; 3) spiralinis; 4) žiedinis.
Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas
įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba
abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniau­
siaiyra daromas išilginis-pakaitinis trynimas,
abiejų rankų delnais, taikomas masažuojant
nugarą, rankas, kojas.
Skersinis trynimas. Jis, kaip ir išilginis,
gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos da­
limis, viena arba abiem rankomis, pasun-

36. 36 MASAŽAS
kinta ranka. Dažniausiai yra taikomas sker-
sinis-pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų
rankų delnais, plaštakomis, priešingomis
kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys,
juosmens-kryžmens sritis.
Spiralinis trynimas. Jis taip pat gali būti
atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrin­
dais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ran­
ka, vienu arba keliais pirštais.
Dažniausiai yra trinama delnu arba ketu­
rių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka,
kartais delno pagrindu. Taip trinama nuga­
ra, sėdmenys, juosmens-kryžmens sritis, są­
nariai (7 pav.).
Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žie­
du. Trynimas taikomas masažuojant mažus
plotus, dažniausiai - nervų išėjimo į pavir­
šių vietas, taip pat sąnarius, stengiantis pra­
siskverbti į jų plyšį (N. Bielaja, 1994).
6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai
Daugelis autorių (A. Verbov, 1966,
N. Bielaja, 1994, A. Kuničev, 1983) naudo­
ja tokius pagalbinius trynimo būdus: krum­
pliais (briauninis-šukuotinis), pjovimą, štri-
chavimą, pastumdymą, pusiau žiedinį
(perskyrimą), grėblinį, žnyplinį.
Krumpliais (briauninis-šukuotinis). Jis
atliekamas sugniaužus vieną arba abi plaš­
takas į kumštį (galima vienos rankos nykštį
suimti kitos rankos kumščiu). Trinama dis-
taliniais vidurinių pirštakaulių galais. Taip
trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis,
šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai.
Pjovimas. Trynimas atliekamas išorinėmis
(mažųjų pirštų) delnų briaunomis. Rankos
dedamos 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir
trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaš­
takų turi susidaryti volelis iš trinamų audi-
7 pa v. Spiralinis nugaros trynimas
pasunkinta ranka
8 pav. Pjovimas juosmens-kryžmens
srityje

37. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 37
9pav. Strichavimas
nių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui,
stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Be
to, trinama ir esant didesniam riebalų susi­
kaupimui poodiniame audinyje (8 pav.).
Strichavimas. Štrichuojama II, III, IV
pirštų pagalvėlėmis kartu, po vieną arba II,
III pirštų pagalvėlėmis. Pirštai turi būti iš­
tiesti ir su trinamuoju paviršiumi sudaryti
30° kampą. Tokioje padėtyje atliekami trum­
pi brūkšniuojantys judesiai, išjudinami gi­
liau esantys audiniai. Jie suminkštėja, tam­
pa elastingesni, pranyksta įvairūs odos,
poodžio, raumenų sukietėjimai. Strichavi­
mas taikomas esant randams odoje, jos są­
augoms su gilesniais audiniais (9 pav.).
Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas).
Jis atliekamas vidinėmis (nykščio-smi-
liaus) delnų briaunomis, maksimaliai atlen-
10pav. Pusiau žiedinis trapecinio raumens
laisvojo krašto trynimas (perskyrimas)
kus nykščius. Dažniausiai trinama abiem
rankomis. Plaštakos dedamos skersai audi­
nių, 2-3 cm atstumu viena nuo kitos, sąna­
rių srityje išilgai sąnarinio plyšio. Trinama
priešingomis kryptimis, stengiantis išjudin­
ti giliau esančius audinius. Toks trynimas
taikomas kojoms, rankoms, trapecinio rau­
mens viršutiniam kraštui, juosmens sričiai,
didiesiems sąnariams, nugaros plačiojo rau­
mens laisvajam kraštui (10 pav.).
Pastumdymas. Dažniausiai trinama abiem
rankomis (nors galima irviena), pastumdant
pakaitomis. Suglausti ir ištiesti pirštai trum­
pam susminga į audinius, juos išjudina, iš­
tempia, pastumiaviena ranka, kita irjudapir­
myn. Tokiubūdu trinamavisa masažuojamoji
sritis. Pastumdymas taikomas tuomet, kai dėl
odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.

38. 38 MASAŽAS
Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai
išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuo
jant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis
arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip
trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji
galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėb­
linis trynimas taikomas ir tada, kai reikia
apeiti pažeistas vietas.
Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus
masažuojamuosius audinius nykščiu ir smi­
liumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirš­
tais. Taip trinami raumenys, jų sausgyslės.
Galima trinti tiesiai ir spirale, pakaitomis
nykščiu ir keturiais pirštais.
6.2.3. lYynimo taisyklės
1. Trynimas turi paruošti audinius mai-
gymui.
2. Trinti galima paviršutiniškai ir giliai.
3. Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir tri­
namojo paviršiaus, tuo didesnė trynimojėga.
4. Trinti reikia lėčiau negu glostyti.
5. Trynimas yra kaitaliojamas su glos­
tymu.
6.3. Maigymas
Tai vienas sudėtingiausių (pagal atlikimo
metodiką) masažo būdų. Maigymo metu
masažuotojo ranka turi daryti tokius jude­
sius: 1) suimti ir fiksuoti raumenį; 2) jį at­
kelti; 3) maigyti suspaudžiant, atleidžiant,
nugręžiant, patrinant (viena ranka arba pe­
rimant raumenį iš vienos rankos į kitą);
4) sustumti, ištempti raumenį.
Fiziologinis maigymo poveikis. Maigy-
mas dar labiau negu trynimas padidina rau­
menų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją
funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi
raumenų gimnastika, todėl jis ypač taikyti­
nas esant raumenų funkcijos nepakankamu­
mui, sumažėjus jų tonusui.
Maigymo įtakoje padidėja sausgyslių elas­
tingumas, išsitempia sutrumpėjusios fasci-
jos, sausplėvės.
Maigant pagerėja raumenų kraujo apyta­
ka, įjuos priplūsta daugiau kraujo, greičiau
rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodin­
gi medžiagų apykaitos produktai.
Maigymo įtakoje sumažėja arba pranyks­
ta raumenų nuovargis, skausmingumas, su-
kietėjimai, padidėja jų darbingumas.
Maigymo metodika. Maigymą galima at­
likti: 1) nykščio pagalvėle (taikoma maigant
nedidelius plotus, plokščiuosius raumenis;
2) nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taiko­
ma masažuojant nedidelius plotus, randus,
suaugimus); 3) nykščiu iš vienos pusės ir vi­
sais keturiais pirštais iš kitos pusės (nugara,
sėdmenys, šlaunys ir kt.); viena arba abiem
rankomis.
Maigoma: a) išilgai; b) skersai; c) spirale.
6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai
Tai nenutrūkstantis ir nutrūkstantis mai-
gymas. Jie skirstomi dar detaliau.
Nenutrūkstantis: išilginis ir skersinis mai-
gymas.
Nutrūkstantis: atkėlimas ir spiralinis (pu­
siau žiedinis) maigymas.
Nenutrūkstantis išilginis maigymas. At­
liekamas pagal raumeninių skaidulų kryptį,
išilgai raumens ašies. Abi rankos dedamos
taip, kad nykščiai gulėtų ant priekinio masa­
žuojamosios dalies paviršiaus, o likusieji ke­
turi pirštai - ant šoninių masažuojamosios
dalies paviršių. Raumuo suimamas, fiksuo­
jamas, atkeliamas ir maigoma paeiliui abiem
rankomis, slenkant masažuojamuoju pavir-

39. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 39
11 pav. Išilginis šlaunies maigymas
šiumi. Taip maigoma kojos, rankos, sėdme­
nys, šoniniai kaklo paviršiai ir kt. (A. Ver-
bov, 1966, N. Bielaja, 1994) (11 pav.)
Skersinis maigymas. Masažuotojas užde­
da rankas skersai masažuojamojo paviršiaus
taip, kad nykščiai būtų vienoje masažuoja­
mojo paviršiaus pusėje, o likusieji pirštai -
kitoje. Jeigu maigoma abiem rankomis, tai
tarpjų paliekamas tarpas, kurisyra maždaug
lygus masažuotojo plaštakos pločiui. Toliau
atliekami tie patys judesiai, kaip ir išilginio
maigymo metu. Šis maigymas yra taikomas
masažuojant nugarą, sėdmenis, kaklą, kojas,
rankas ir kt. Skersinį maigymą galima atlikti
viena ranka, abiem rankomis arba pasunkin­
ta ranka (V. Vasičkin, 1996) (12,13 pav.).
Nutrūkstantis maigymas. Atkėlimas.
Masažuotojo rankų padėtis tokia, kaip ir at­
liekant skersinį maigymą. Abiem rankomis
raumuo suimamas skersai, pakeliamas nuo
12 pav. Skersinis dvilypio raumens maigymas
13 pav. Skersinis blauzdos dvilypio raumens
maigymas pirštų pagalvėlėmis

40. 40 MASAŽAS
14 pav. Užpakalinio šlaunies paviršiaus
raumenų maigymas atkėlimu
kaulo ir maigomas judinant jį viena krypti­
mi. Po to suimamas ir pakeliamas raumuo
kitoje vietoje. Taip maigomos kojos, rankos,
ypač kojos. Atkėlimu dažnai pradedamas
kojų bei rankų maigymas (14 pav.).
Spiralinis (pusiau žiedinis) maigymas.
Masažuotojo rankos gali būti uždėtos sker­
sai arba išilgai masažuojamojo paviršiaus.
Neatitraukiant rankų, daromi spiraliniai (pu­
siau žiediniai) judesiai vienoje vietoje. Po to
rankos pakeliamos ir raumuo suimamas ki­
toje vietoje, masažuojama tarsi šuoliukais.
Taip maigoma tais atvejais, kai reikia neuž­
kliudyti pažeistų odos vietų (A. Verbov,
1966).
6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai
Pagalbiniai maigymo būdai yra atlieka­
mi ir pagal nenutrūkstančio, ir pagal nu­
trūkstančio maigymo principą. Nenutrūks-
15 pav. Žasto raumenų volavimas,
pradinė fazė
tančio maigymo pagalbiniai būdai: žnypli-
nis maigymas, volavimas, voliojimas, už-
vertimas.
Nutrūkstančio maigymo pagalbiniai bū­
dai: sustūmimas, ištempimas, pažnaibymas,
suspaudimas, paspaudimas.
Pagalbiniai nenutrūkstančio maigymo
būdai. Žnyplinis maigymas. Masažuoja­
mieji audiniai yra maigomi suspaudžiant
juos tarp nykščio ir smiliaus. Masažuojama
viena arba abiem rankomis. Masažo jude­
siai primena skysčio išspaudimą iš guminio
vamzdelio. Taip maigomi veido, pirštų, šo­
ninio pėdos krašto raumenys.
Volavimas. Tai švelnus maigymo būdas.
Dažniausiai jis taikomas kojų bei rankų
raumenims. Taikoma ten, kur yra vienas
kaulas. Masažuojamoji vieta yra suimama
ir suspaudžiama tarp masažuotojo delnų.
Voluojama judinant delnus į priešingas pu-

41. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 41
15a pav. Žasto raumenų volavimas,
baigiamoji fazė
ses. Dažnai taikoma tais atvejais, kai kiti
maigymo būdai sukelia skausmą (15 pav.).
Voliojimas. Masažuojamoji vieta abiem
rankomis suimama raukšle (tarp nykščių
ir visų keturių pirštų). Raukšlė stumiama
nuo savęs arba į save, nuolat perimant ją
rankomis, kurios juda kartu. Judesys pri­
mena tešlos voliojimą. Taikoma masažuo­
jant tas vietas, kuriose yra susikaupęs di­
desnis poodinių riebalų sluoksnis (nugara,
juosmens-kryžmens srities ir kt.) (16 pav.).
Užvertimas. Jis dažniausiai taikomas
masažuojant pilvą. Viena plaštaka spaudžia
pilvo sienelę, o antroji užverčia ant jos
minkštuosius audinius ir maigojuos, spaus­
dama delnu iš viršaus (17 pav.).
Pagalbiniai nutrūkstančio maigymo bū­
dai. Sustūmimas. Masažuojamoji vieta su­
imama raukšle tarp abiejų rankų nykščių ir
likusių pirštų. Po to rankos suartėja, raukš-
16pav. Nugaros raumenų voliojimas
-—
f 'ip
17pav. Pilvo sienos maigymas užverčiant
lė sustumiama. Tie raumenys, kurių negali­
ma suimti, prispaudžiami delnais ir, arti­
nant vieną delną prie kito, išjudinami.

42. 42 MASAŽAS
Ištempimas. Raumenys suimami taip,
kaip darant sustūmimą, - jie ištempiami į
šonus. Stambūs raumenys suimami visomis
plaštakomis, o smulkūs - pirštų galais.
Plokštieji raumenys ištempiami suimant
tarp nykščių ir smilių arba tarp padėtų del­
nų. Ištempti reikia atsargiai, nesukeliant
skausmo. Ištempimas taikomas esant odos,
gilesnių audinių randams, sąaugoms, raiš­
čių, sausgyslių sutrumpėjimui, sergant ner­
vų kamienų, odos ligomis (18 pav.).
Pažnaibymas. Jis atliekamas nykščiu ir
smiliumi, kartais trimis pirštais. Audiniai
suimami, patraukiami aukštyn ir paleidžia­
mi. Žnaiboma viena arba abiem rankomis,
ritmiškai, greitai (100-120 k/min.). Toks
maigymas yra taikomas kosmetiniame ma­
saže (veido raumenims stimuliuoti, odos
elastingumui pagerinti), esant paralyžiuo­
tiems kojų ar rankų raumenims, norint su­
mažinti sąaugas po gilių nudegimų.
Suspaudimas. Jį galima atlikti plaštako­
mis (kojoms ar rankoms) arba pirštų galais
(veidui). Raumenys ritmiškai suspaudžia­
mi ir atleidžiami vidutiniškai 30-60 k/min.
Tempas kojų ar rankų raumenims yra 30-
40 k/min., veido raumenims - 40-60 k/min.
Veido raumenys spaudžiami taip, lyg iš­
spaustame slyvos kauliuką.
Paspaudimas. Jį galima atlikti pirštų pa­
galvėlėmis, delnais, nugariniu plaštakų pa­
viršiumi, delnų pagrindais. Paspaudimas
atliekamas 25-60 k/min. tempu. Plaukuo­
tosios galvos dalies minkštųjų audinių pa­
spaudimas yra atliekamas išskėstų pirštų
pagalvėlėmis 50-60 k/min. tempu. Mimi­
kos raumenų paspaudimai atliekami išties­
tų pirštų delniniais arba nugariniais pavir­
šiais 40-45 k/min. Pilvo sienelės paspau-
18pav. Nugaros maigymas sustumiant-
ištempiant
19 pav. Paspaudimai pagal storąją žarną

43. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 43
dimas daromas pirštais (delniniu ar nuga­
riniu paviršiais), visa plaštaka. Tempas -
20-25 k/min. Masažuojant storąją žarną,
paspaudimai daromi pagal jos eigą pasun­
kinta plaštaka (19 pav.).
Esant nugaros raumenų rigidiškumui,
sustingimui, efektyviai taikomas paspaudi­
mas stuburo srityje. Masažuotojas padeda
abi rankas 10-15 cm atstumu vieną nuo ki­
tos skersai stuburo taip, kad pirštai būtų
vienoje stuburo pusėje, o delnų pagrindai -
kitoje. Ritmiškai paspausdamos audinius,
rankos slenka stuburu aukštyn ir žemyn.
Paspaudimų tempas - 20-25 k/min. Pa­
spaudimai veikia giliuosius mechanore-
ceptorius, todėl pagerėja kraujotaka ir kau­
linių plokštelių (osteoblastų) gamyba, odos
turgoras ir raumenų tonusas (L. Kuničev,
1983).
6.3.3. Maigymo taisyklės
1. Maigant raumenis, jie turi būti maksi­
maliai atpalaiduoti, masažuojamoji koja ar
ranka - fiksuota. Blogai fiksuota galūnė di­
dina raumenų įtempimą.
2. Maigyti galima iš apačios į viršų ir prie­
šingai.
3. Maigant reikia atsižvelgti į didesnį kai
kurių vietų jautrumą - tai nugarinis kaklo
paviršius, vidiniai žasto ir šlaunies paviršiai.
Žmonėms, kuriems dažnai užkietėja vidu­
riai, būna jautri pilvo siena, todėl pirmosios
procedūros masažuojant pilvą turi būti švel­
nesnės.
4. Pirmųjų masažo procedūrų metu mai­
gyti reikia paviršutiniškiau ir tik iš lėto per­
eiti prie energingesnio ir gilesnio maigymo.
5. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be stai­
gių judesių, nepersukant raumens.
6. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis mai­
gymo poveikis.
7. Pamaigius reikia paglostyti.
6.4. Vibracija
Vibracija - tai tam tikro dažnumo ir am­
plitudės virpesių perdavimas kūno pavir­
šiui. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra
masažuojama. Ji sklinda tiek į plotį, tiek į
gylį, apimdama šalia ir giliau esančius au­
dinius.
Fiziologinis vibracijos poveikis. Vibraci­
ja veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius au­
dinius, ypatingai nervinį audinį. Poveikis pa­
sireiškia per viscerokutaninius, visceromo-
torinius ir net per viscerovisceralinius reflek­
sus. Dėl savo refleksinio poveikio, mechaninė
vibracija sustiprina, o kai kada netgi „atgai­
vina" išnykusius giliuosius refleksus. Tam
tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Be
to, ji gerina audinių, ypač raumenų mitybą,
jų gebėjimą susitraukti. Priklausomai nuovir­
pesių dažnumo ir amplitudės, vibracija gali
išplėsti arba susiaurinti kraujagyslių spindį.
Vibracijos įtakoje gali sumažėti širdies rau­
mens dirglumas, jos kraujagyslių tonusas,
keistis kraujo spaudimas, širdies susitrauki­
mų dažnis, skrandžio liaukų sekrecinė veik­
la, žarnų peristaltika, pagerėti audinių rege­
neracijos (atsistatymo) procesai po traumų.
6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai
Vibracija būna nenutrūkstanti ir nutrūks­
tanti. Nenutrūkstanti vibracija dar skirsto­
ma į stabilią, labilią ir taškinę.
Nenutrūkstanti vibracija. Šios vibracijos
metu masažuotojo ranka su masažuojamuo­
ju paviršiumi sudaro tarsi vientisą visumą.
Ji, neatitrūkdama nuo masažuojamosios kū-

44. 44 MASAŽAS
no dalies, daro ritmiškus virpamuosius ju­
desius.
Atlikimo metodika. Nenutrūkstanti vib­
racija gali būti daroma:
1) vieno piršto pagalvėle (vibruojant ne­
didelius plotus, pavyzdžiui, antakiduobinio
nervo išėjimo vietą);
2) dviejų (nykščio-smiliaus, smiliaus-
didžiojo piršto) arba trijų pirštų (smiliaus,
didžiojo, bevardžio) pagalvėlėmis vibruo­
jamos nugaros nervų šaknelių ir veido ner­
vų išėjimo į paviršių vietos, masažuojant ger-
klas, vibruojama nykščiu, smiliumi ir kt.;
3) nykščio ir visų keturių likusių pirštų
pagalvėlėmis (masažuojant blauzdos lenkia­
mojo paviršiaus raumenis);
4) delnu (darant nugaros, šlaunų, pilvo
masažą);
5) kumščiu (ten pat, kur ir delnu).
Vibruoti galima: a) viena ranka; b) abiem
rankomis (atskirai arba pasunkinta ranka).
Vibruojama šiomis kryptimis: a) išilgai;
b) skersai; c) spirale arba zigzagu.
Stabili vibracija. Tai tokia vibracija, kai
masažuotojas ranka nuolat atlieka virpamuo­
siusjudesius vienoje vietoje, pavyzdžiui, tra­
pecinio raumens viršutinio krašto vibracija.
Labili vibracija. Darant ją, masažuotojo
ranka slenka masažuojamuoju paviršiumi
jj virpindama (masažuojant nugarą, šlau­
nis ir kt.).
Taškinė vibracija. Tai stabilios vibraci­
jos atmaina, kai nuolat vibruojama viename
taške, pavyzdžiui, nervo išėjimo vietoje. La­
bai dažnai ji yra daroma vienu pirštu.
Nutrūkstanti vibracija. Nutrūkstančios
vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilie­
tusi prie masažuojamojo paviršiaus, staiga ati­
traukiama nuojo. Vibraciją sudaro tarsi vie­
nas kitą seką prisilietimai arba smūgiai. Nu­
trūkstančios vibracijos būdai yra priskiriami
prie pagalbinių vibracijos būdų (žr. toliau).
Atlikimo metodika. Nutrūkstanti vibra­
cija gali būti atliekama:
a) vieno, dviejų, trijų arba keturių pirštų
pagalvėlėmis (žr. punktavimą);
b) abiejų rankų išorinėmis mažojo piršto
delnų briaunomis (žr. kapojimą);
c) visu delnu (žr. plekšnojimą);
d) kumščiu (žr. padaužymą).
Nutrūkstanti vibracija gali būti daroma:
a) viena ranka; b) abiem rankomis.
Vibruoti galima: a) skersai; b) išilgai;
c) zigzagu arba spirale.
6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai
Jie yra pagalbiniai nenutrūkstantys arba
nutrūkstantys.
Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos
būdai: purtymas, sukratymas, pakratymas ir
pastūmimas (pastumdymas).
Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos bū­
dai: punktavimas, padaužymas, plekšnoji-
mas ir kapojimas.
Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos
būdai. Purtymas. Šis būdas skiriamas at­
skiro raumens arba raumenų grupės vibra-
cijai. Ranka plačiai apima masažuojamąjį
paviršių tarp nykščio ir smiliaus, tarp nykš­
čio ir likusių keturių pirštų arba tarp nykš­
čio ir mažojo piršto (A. Biriukov, 1988) ir,
suėmusjį, purto, siūbuoja horizontalia kryp­
timi. Purtymas primena miltų sijojimą. Taip
galima purtyti nugaros plačiojo raumens
laisvąjį kraštą, žasto, šlaunies, blauzdos ir
kitus raumenis (20 pav.).
Purtant vibracijos ritmas tai padažnėja, tai
vėl sulėtėja. Purtymasyra taikomas norint sti-

45. GYDOMOJO MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 45
20 pav. Užpakalinio blauzdos paviršiaus
purtymas
muliuoti susitraukiamąją raumens funkciją,
nuėmus gipsą, po kaulų lūžio, esant refleksi-
nėms kontraktūroms, paralyžiams ir pare-
zėms. Purtymas sustiprina ir atgaivina giliuo­
sius refleksus. Jis skatina limfos nutekėjimą,
todėlypač tinka esant raumenų rigidiškumui,
pabrinkimams, limfos stazei. Purtymas vei­
kia raminančiai ir nuskausminančiai. Jis yra
efektyvus po minkštųjų audinių traumų, esant
sąaugoms ir randams raumenyse.
Purtant masažuojamoji kūno dalis turi būti
maksimaliai atpalaiduota.
Sukratymas. Jis yra taikomas vidaus or­
ganams. Tai netiesioginis vidaus organų
masažas. Dešinę ranką masažuotojas užde­
da ant masažuojamojo organo, pavyzdžiui,
skrandžio, projekcijos. Kairioji ranka deda­
ma lygiagrečiai dešiniajai taip, kad abiejų
rankų nykščiai būtų nukreipti vienas į kitą.
Toliau daromi ritmiški, siūbuojantys jude­
siai vertikalia kryptimi tai suartinant, tai ati­
tolinant rankas vieną nuo kitos. Taip galima
sukratyti skrandį, žarnyną, kepenis.
Sukratymas yra taikomas ir gerklų masa­
žui. Jos suimamos nykščiu ir smiliumi ir
sukratomos horizontalia bei vertikalia kryp­
timi. Gerklų vibracija taikoma sergant bal­
so stygų uždegimais, paralyžiumi.
Krūtinės ląstos sukratymas yra taikomas
sergant kvėpavimo organų ligomis, ypač su­
sikaupus juose skysčiams.
Pilvo sukratymas padeda esant pilvo sie­
nelės, žarnyno atonijai, funkciniam vidurių
užkietėjimui. Masažuotojas abi rankas už­
deda pilvo šonuose taip, kad nykščiai būtų
iš priekio, bambos aukštyje, o likusieji pirš­
tai - iš nugaros pusės. Sukratoma horizon­
talia arba vertikalia kryptimi.
Esant sąaugoms dubenyje, juosmens rau­
menų įtempimui, skausmui, kilusiam dėl
spondiliozės arba osteochondrozės, atlieka­
mas dubens sukratymas. Masažuojamasis
guli arba sėdi. Pastaruoju atveju masažuo­
tojas sėdasijam už nugaros. Rankas uždeda
taip, kad smiliai būtų ant dubens kraštų, o
atlenkti nykščiai - nukreipti stuburo link
21a pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas,
pradinė fazė