SlideShare uma empresa Scribd logo
1 de 29
   Kas yra renesansas?
   Svarbiausias renesanso bruoţas
   Renesanso periodizacija
   Europos renesanso tėvynė
   Humanizmas
   Renesanso humanizmas
   Ţymiausi renesanso humanistai
   Paţangos amţius. Atradimai bei išradimai
   Reformacija
   Renesanso literatūra
   Ţymiausi renesanso literatūros atstovai ir jų garsiausi
    kūriniai
 Renesansas – Europos laikotarpis, (XIV – XVI
  amţius), kultūros judėjimas ir meno
  stilius, kuriam būdingas „beatodairiškas
  mėginimas atgaivinti kitą kultūrą, daugelyje
  sričių ir ţanrų imituoti Antiką“ (Peter Burke).
 Renesanso idėjos susiformavo
  Italijoje, vėliau išplito po visą Europą.
 Renesansas yra epocha tarp Viduramţių ir
  Naujų amţių, tai kelis šimtmečius trukęs
  periodas, kuriam būdingas daugelio
  modernios visuomenės pasaulėţiūros normų
  formavimasis.
 Mėginimas      atgaivinti antiką: imituoti
    graikų ir romėnų
    architektūrą, skulptūrą, orientuotis į
    geriausius senosios Romos literatūros
    pavyzdţius.


   Renesansas kaip stilius pakeitė iki tol
    egzistavusią gotiką, po renesanso formavosi
    barokas.
Renesansiniai namai Kėdainių senamiestyje.
Renesansas tradiciškai skaidomas į tris laikotarpius:
 ankstyvasis (XIV a. vid. – XV a. pr.), susiformavęs
   Florencijoje;
 brandusis (XVI a. pr.) – visoje Italijoje, svarbiausiais
   kultūros ir meno centrais tapo Roma ir Venecija;
 vėlyvasis arba manieristinis (XVI a. vid. – XVII a. pr.), iš
   Italijos paplitęs po visą Europą.
Europos (ne Italijos) renesansas taip pat skaidomas į tris
   periodus:
 ankstyvąjį (XV a. pab. – XVI a. 1 ketvirtis);
 klestėjimo/brandųjį (XVI a. 2-3 ketvirčiai);
 vėlyvąjį (XVI a. 4 ketvirtis – XVII a. pr.).
   Renesanso tėvynė – Italija - Venecija, Florencija.
   Antikos kaip sektino pavyzdžio, savotiško „aukso
    amžiaus“ idėją suformavo XIV – XV a. italų
    humanistai, tokie kaip Frančeskas
    Petrarka, Leonardas Bruni.
   Renesansinio humanizmo formavimąsi skatino, lotynų
    kalbos mokėjimą diegė viduramţiais susifomavusi
    švietimo sistema.
   Meno istoriko Henrio Todo poţiūriu, idėjinių renesanso
    šaknų taip pat reikėtų ieškoti šventojo Pranciškaus
    Asyţiečio inspiruotame religinio atsinaujinimo
    sąjūdyje, esą išlaisvinusiame ţmogaus individualizmą
    iš viduramţiškų dogmų nelaisvės.
Florencija,
renesanso
centras
 Humanizmas yra plati etinių filosofijų
  kategorija, ţmogų laikanti pagrindine
  vertybe, jo gerovę – socialinių institutų
  vertinimo kriterijumi, o
  lygybę, teisingumą, ţmogiškumą –
  trokštamais ţmonių santykių principais.
 Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra
  ţmonijos suklestėjimas, visų ţmonių
  gerovė ir geresnio pasaulio palikimas
  ateinančioms kartoms.
   Sekuliarieji humanistai vertina mokslinį skepticizmą ir
    mokslinį metodą, vengdami aklo tikėjimo bei perdėto
    skepticizmo.
   Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais
    metodais, atmesdami misticizmą, tradiciją ir kitus
    dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų
    nagrinėjimas.
   Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir
    agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra
    humanistai.
   Kai kurios didţiosios religijos taip pat buvo įtakotos šios
    filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.
   Kitas humanizmo bruoţas yra optimistinis poţiūris į
    ţmogaus gebėjimus.
Mikelandţelas - ,,Adomo kūrinys”
 Renesanso humanizmas buvo Europos intelektualų
  sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIV amţiaus
  pradţioje.
 Šiam sąjūdţiui būdingas ţmogaus ir jo galimybių
  (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant
  nuo scholastikos bei tradicinių Viduramţių
  krikščionybės idealų: kuklumo ir pasyvumo.
 Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus
  iš naujo atrasti antikinius graikiškus ir lotyniškus
  tekstus.
 Renesanso humanistai groţį ėmė suvokti kaip tiesą
  ir vertybę bei būdą paţinti Dievą.
 Buvo atsigręţta į antikinę meno sampratą.
Frančeskas Petrarka
   Vitorinas Feltre
   Fransua Rablė
    Tomas Moras
 Italų poetas, mąstytojas, mokslininkas.
 Humanistinės renesanso kultūros
  pradininkas.
 Milţinišką autoritetą Petrarka išsikovojo
  visų pirma savo moksline−humanistine
  veikla.
 Jis sukūrė Europos humanistinę
  kultūrą, padėjo pagrindus mokslui, vėliau
  pavadintam klasikine filologija.
Petrarkos
portretas,
nutapytas
1376 m.
   Įţymus antikinės filosofijos ţinovas humanistas.
   Jis suorganizavo mokyklą, kurią pavadino
    „Dţiaugsmo namais“.
   Mokykla buvo įkurta rūmuose, gamtos
    prieglobstyje.
   Visas pastatas buvo pertvarkytas mokyklos
    reikalams.
   Joje buvo daug šviesos ir oro.
   Daug dėmesio skirta fiziniam mokinių lavinimui.
   Pagrindiniai mokymo dalykai buvo klasikinės
    kalbos ir klasikinė
    literatūra, matematika, astronomija.
Vitorinas
  Feltre
 Prancūzų rašytojas humanistas.
 Romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“
  autorius.
 Rablė pasisakė uţ mokymo
  vaizdumo, gyvenimiškumo idėją. Jis
  suprato, kad mokymą reikia sieti su
  gyvenimu.
Fransua
Rablė
   Anglų mąstytojas humanistas.
   Pirmą kartą pareiškė mintį apie jaunosios kartos auklėjimą
    darbu.
   Jis iškėlė mintį, kad teorinį mokymą reikia jungti su darbu.
   Moras, kaip politikas, kruopščiai analizavo savo meto
    socialinius įvykius, ieškojo analogijų praeityje, gilinosi į
    Antikos autorių raštus.
   Idealioje valstybėje – Utopijoje – visi ţmonės lygūs, nes ten
    nėra privatinės nuosavybės.
   Moras daug dėmesio teikė auklėjimui.
   Jis nurodė, kad „Utopijoje“ vienodas auklėjimas ir pradinis
    mokslas suteikiamas visiems vaikams. Mokoma gimtąja
    kalba
    skaitymo, rašymo, aritmetikos, geometrijos, astronomijos, m
    uzikos dialektikos, gamtos mokslų. Didelę reikšmę teikė
    fiziniam auklėjimui.
Tomas
Moras
 1492 m. Kristupas Kolumbas atranda
  Ameriką.
 1498 m. Vaskas da Gama nuplaukė į
  Indiją.
 1522 m. Fernando Magelano ekspedicija
  uţbaigia kelionę aplink pasaulį.
 1543 m. Mikalojus Kopernikas
  paskelbė, kad Ţemė sukasi aplink savo
  ašį ir Saulę.
 1440 m. J. Gutenbergas išrado
  mechaninį spausdinimą.
 Reformacija - religinis sąjūdis XV-XVII a.
  Europoje, siekęs reformuoti Romos
  katalikybės doktriną, kultą, baţnyčią.
 Reformacijos pradininku laikomas anglas
  Dţonas Viklifas.
 Jo veikla padėjo pamatus Martyno Liuterio
  mokymui po šimto metų.
 Reformacijos pradţia laikomi 1517 metai, kai
  Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo
  garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie
  baţnyčios durų.
Reformacija davė pradţią protestantizmui ir krikščionybės
   atšakoms:
 Liuteronybė – susikūrė 1517 m., jos pradininkas buvo
   Martynas Liuteris, kuris pripaţino tik du sakramentus
   (komunija ir krikštas), propagavo Biblijos skaitymą
   balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba, komuniją
   su vynu ir duona. Liuteris neigė popieţiaus
   neklystamumą, indulgencijas, atsisakė celibato.
 Anglikonybė – susikūrė 1534 m., jos pradininkas buvo
   karalius Henrikas VIII, atskyręs Anglijos baţnyčią nuo
   katalikybės, taip protestuodamas prieš popieţiaus
   sprendimą neanuliuoti jo santuokos. Henrikas VIII
   konfiskavo baţnyčios turtą, panaikino celibatą.
 Kalvinizmas – susikūrė 1536 m., jo pradininkas buvo Ţanas
   Kalvinas, kuris propagavo predestinacijos doktriną.
Martynas Liuteris
   Renesanso literatūra pasiţymi antropocentrizmu.
   Pagrindinis jos kūrinių veikėjas yra ţmogus su visa savo
    jausmų ir išgyvenimų gama.
   Renesanso literatūrai būdingas ne tik lotynų, bet ir
    modernių, tautinių kalbų naudojimas.
   Daugelis autorių rašė keliomis kalbomis.
   Renesanso literatūra pasiţymi naujų arba
    atgaivintų, iki tol krikščioniškoje Vakarų civilizacijoje
    neţinotų arba nepopuliarių ţanrų įvairove, kurių
    dauguma suformuoti remiantis antikine raštija.
   Tai novelė, sonetas, epigrama, įvairios romano
    atmainos, esė. Vėlyvajame renesanse ypač
    populiaria tapo dramaturgija.
   Frančeskas Petrarka -
    ,,Afrika”, ,,Kanconjerė”.
   Erazmas Roterdamietis - ,,Pagiriamasis ţodis
    kvailybei”.
   Dţovanis Bokačas - ,,Dekameronas”.
   Fransua Rablė - ,,Gargantiua ir
    Pantagriuelis”.
   Migelis de Servantesas Saavedra - ,,Don
    Kichotas”.
   Viljamas Šekspyras - ,,Hamletas”, ,,Romeo ir
    Dţiuljeta”.
Viljamas
   Šekspyras
   I. Kanišauskaitė, M. Mikalajūnas, E. Patiejūnienė, N. Šivernikaitėm S.
    Ţukas - ,,Literatūros vadovėlis”, 1 dalis;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesansas;
   http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism#Renaissance;
   http://en.wikipedia.org/wiki/Renaissance;
   http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesanso_humanizmas;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Humanizmas;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Reformacija;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Liuteris;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Tomas_Moras;
   http://en.wikipedia.org/wiki/Vittorino_da_Feltre;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/Fran%C4%8Deskas_Petrarka;
   http://egzaminas.blogspot.com/2010/12/renesanso-pedagogai-
    humanistai.html;
   http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ekspyras.

Mais conteúdo relacionado

Mais procurados

Funkciniai stiliai
Funkciniai stiliaiFunkciniai stiliai
Funkciniai stiliaikamile.25
 
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsIšplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsRamutė Kežienė
 
1918 Vasario 16 Oji
1918 Vasario 16 Oji1918 Vasario 16 Oji
1918 Vasario 16 Ojiguestf83eae
 
Kalbotyros pradmenys
Kalbotyros pradmenysKalbotyros pradmenys
Kalbotyros pradmenysSigulester
 
Antanas Baranauskas - Anykščių Šilelis
Antanas Baranauskas - Anykščių ŠilelisAntanas Baranauskas - Anykščių Šilelis
Antanas Baranauskas - Anykščių ŠilelisDarius Juknevičius
 
A. baranauskas 'anykščių šilelis'
A. baranauskas 'anykščių šilelis'A. baranauskas 'anykščių šilelis'
A. baranauskas 'anykščių šilelis'Tomas Stancelis
 
Sudėtinis sakinys 1
Sudėtinis sakinys 1Sudėtinis sakinys 1
Sudėtinis sakinys 1Rimvis
 
Veiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsVeiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsparteno
 
Jonas Biliūnas - Liūdna Pasaka
Jonas Biliūnas - Liūdna PasakaJonas Biliūnas - Liūdna Pasaka
Jonas Biliūnas - Liūdna PasakaDarius Juknevičius
 

Mais procurados (20)

Reformacija
ReformacijaReformacija
Reformacija
 
Funkciniai stiliai
Funkciniai stiliaiFunkciniai stiliai
Funkciniai stiliai
 
Meninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonėsMeninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonės
 
Antanas Baranauskas
Antanas BaranauskasAntanas Baranauskas
Antanas Baranauskas
 
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsIšplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
 
1918 Vasario 16 Oji
1918 Vasario 16 Oji1918 Vasario 16 Oji
1918 Vasario 16 Oji
 
Reformacija
ReformacijaReformacija
Reformacija
 
Kalbotyros pradmenys
Kalbotyros pradmenysKalbotyros pradmenys
Kalbotyros pradmenys
 
Antanas Baranauskas - Anykščių Šilelis
Antanas Baranauskas - Anykščių ŠilelisAntanas Baranauskas - Anykščių Šilelis
Antanas Baranauskas - Anykščių Šilelis
 
Lietuvos mokykla senovėje
Lietuvos mokykla senovėjeLietuvos mokykla senovėje
Lietuvos mokykla senovėje
 
Balys sruoga
Balys sruogaBalys sruoga
Balys sruoga
 
A. baranauskas 'anykščių šilelis'
A. baranauskas 'anykščių šilelis'A. baranauskas 'anykščių šilelis'
A. baranauskas 'anykščių šilelis'
 
Sudėtinis sakinys 1
Sudėtinis sakinys 1Sudėtinis sakinys 1
Sudėtinis sakinys 1
 
"Viežlybieji" ir "nenaudėliai"
"Viežlybieji" ir "nenaudėliai""Viežlybieji" ir "nenaudėliai"
"Viežlybieji" ir "nenaudėliai"
 
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšisŽalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
 
Veiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsVeiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrės
 
Jonas Biliūnas - Liūdna Pasaka
Jonas Biliūnas - Liūdna PasakaJonas Biliūnas - Liūdna Pasaka
Jonas Biliūnas - Liūdna Pasaka
 
Matas šalčius
Matas šalčiusMatas šalčius
Matas šalčius
 
Citatu skyryba
Citatu skyrybaCitatu skyryba
Citatu skyryba
 
Didieji geografiniai atradimai
Didieji geografiniai atradimaiDidieji geografiniai atradimai
Didieji geografiniai atradimai
 

Semelhante a Renesansas europoje

Italijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos BarokasItalijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos Barokaslouruze
 
Bumblausko istorinis pagrindimas
Bumblausko istorinis pagrindimasBumblausko istorinis pagrindimas
Bumblausko istorinis pagrindimaslkdevelopment
 
Italijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos BarokasItalijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos Barokaslouruze
 
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimas
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimasProf. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimas
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimasSarunas
 
Romantizmas
RomantizmasRomantizmas
RomantizmasLuxCaput
 
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėje
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėjeLietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėje
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėjeingiuke195
 
19 1 sventieji siandien ii dalis
19 1 sventieji siandien ii dalis19 1 sventieji siandien ii dalis
19 1 sventieji siandien ii dalisLyddia25
 
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdf
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdfKęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdf
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdfJordanaGlez
 
Romantizmas Lietuvoje
Romantizmas LietuvojeRomantizmas Lietuvoje
Romantizmas LietuvojeGiedrrr
 

Semelhante a Renesansas europoje (15)

8 renesansas...
8 renesansas...8 renesansas...
8 renesansas...
 
Italijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos BarokasItalijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos Barokas
 
Bumblausko istorinis pagrindimas
Bumblausko istorinis pagrindimasBumblausko istorinis pagrindimas
Bumblausko istorinis pagrindimas
 
Italijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos BarokasItalijos Anglijos Barokas
Italijos Anglijos Barokas
 
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimas
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimasProf. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimas
Prof. A. Bumblausko "Gold of Lithuania" istorinis pagrindimas
 
Romantizmas
RomantizmasRomantizmas
Romantizmas
 
Romantizmas
RomantizmasRomantizmas
Romantizmas
 
Švietimo idėjos Lietuvoje
Švietimo idėjos Lietuvoje Švietimo idėjos Lietuvoje
Švietimo idėjos Lietuvoje
 
Donelaitis (1)
Donelaitis (1)Donelaitis (1)
Donelaitis (1)
 
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėje
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėjeLietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėje
Lietuvių kalba lietuvos ir lenkijos valstybėje
 
19 1 sventieji siandien ii dalis
19 1 sventieji siandien ii dalis19 1 sventieji siandien ii dalis
19 1 sventieji siandien ii dalis
 
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdf
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdfKęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdf
Kęstutis_Nastopka._Tomo_Venclovos_tekstai.LHR701B.pdf
 
Romantizmas Lietuvoje
Romantizmas LietuvojeRomantizmas Lietuvoje
Romantizmas Lietuvoje
 
Ukraina, Lietuva ir Laisve!
Ukraina, Lietuva ir Laisve!Ukraina, Lietuva ir Laisve!
Ukraina, Lietuva ir Laisve!
 
Akcija
AkcijaAkcija
Akcija
 

Mais de Estela Vaznonytė

Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europai
Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europaiSenovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europai
Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europaiEstela Vaznonytė
 
Teisminė valdžia Europos sąjungoje
Teisminė valdžia Europos sąjungojeTeisminė valdžia Europos sąjungoje
Teisminė valdžia Europos sąjungojeEstela Vaznonytė
 
Lietuvos partizaninis karas su ssrs
Lietuvos partizaninis karas su ssrsLietuvos partizaninis karas su ssrs
Lietuvos partizaninis karas su ssrsEstela Vaznonytė
 
Išeivija. išblaškyta tauta.
Išeivija. išblaškyta tauta.Išeivija. išblaškyta tauta.
Išeivija. išblaškyta tauta.Estela Vaznonytė
 
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje Lietuvoje
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje LietuvojeEkonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje Lietuvoje
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje LietuvojeEstela Vaznonytė
 
Lietuvos kultūra nelaisvėje
Lietuvos kultūra nelaisvėjeLietuvos kultūra nelaisvėje
Lietuvos kultūra nelaisvėjeEstela Vaznonytė
 
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimasLietuvos nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimasEstela Vaznonytė
 

Mais de Estela Vaznonytė (9)

Oskaras Koršunovas
Oskaras KoršunovasOskaras Koršunovas
Oskaras Koršunovas
 
Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europai
Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europaiSenovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europai
Senovės graikijos kultūros palikimas ir įtaka europai
 
Teisminė valdžia Europos sąjungoje
Teisminė valdžia Europos sąjungojeTeisminė valdžia Europos sąjungoje
Teisminė valdžia Europos sąjungoje
 
Lietuvos partizaninis karas su ssrs
Lietuvos partizaninis karas su ssrsLietuvos partizaninis karas su ssrs
Lietuvos partizaninis karas su ssrs
 
Išeivija. išblaškyta tauta.
Išeivija. išblaškyta tauta.Išeivija. išblaškyta tauta.
Išeivija. išblaškyta tauta.
 
Disidentinis judėjimas
Disidentinis judėjimasDisidentinis judėjimas
Disidentinis judėjimas
 
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje Lietuvoje
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje LietuvojeEkonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje Lietuvoje
Ekonomika ir žemės ūkio padėtis okupuotoje Lietuvoje
 
Lietuvos kultūra nelaisvėje
Lietuvos kultūra nelaisvėjeLietuvos kultūra nelaisvėje
Lietuvos kultūra nelaisvėje
 
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimasLietuvos nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
 

Renesansas europoje

  • 1.
  • 2. Kas yra renesansas?  Svarbiausias renesanso bruoţas  Renesanso periodizacija  Europos renesanso tėvynė  Humanizmas  Renesanso humanizmas  Ţymiausi renesanso humanistai  Paţangos amţius. Atradimai bei išradimai  Reformacija  Renesanso literatūra  Ţymiausi renesanso literatūros atstovai ir jų garsiausi kūriniai
  • 3.  Renesansas – Europos laikotarpis, (XIV – XVI amţius), kultūros judėjimas ir meno stilius, kuriam būdingas „beatodairiškas mėginimas atgaivinti kitą kultūrą, daugelyje sričių ir ţanrų imituoti Antiką“ (Peter Burke).  Renesanso idėjos susiformavo Italijoje, vėliau išplito po visą Europą.  Renesansas yra epocha tarp Viduramţių ir Naujų amţių, tai kelis šimtmečius trukęs periodas, kuriam būdingas daugelio modernios visuomenės pasaulėţiūros normų formavimasis.
  • 4.  Mėginimas atgaivinti antiką: imituoti graikų ir romėnų architektūrą, skulptūrą, orientuotis į geriausius senosios Romos literatūros pavyzdţius.  Renesansas kaip stilius pakeitė iki tol egzistavusią gotiką, po renesanso formavosi barokas.
  • 6. Renesansas tradiciškai skaidomas į tris laikotarpius:  ankstyvasis (XIV a. vid. – XV a. pr.), susiformavęs Florencijoje;  brandusis (XVI a. pr.) – visoje Italijoje, svarbiausiais kultūros ir meno centrais tapo Roma ir Venecija;  vėlyvasis arba manieristinis (XVI a. vid. – XVII a. pr.), iš Italijos paplitęs po visą Europą. Europos (ne Italijos) renesansas taip pat skaidomas į tris periodus:  ankstyvąjį (XV a. pab. – XVI a. 1 ketvirtis);  klestėjimo/brandųjį (XVI a. 2-3 ketvirčiai);  vėlyvąjį (XVI a. 4 ketvirtis – XVII a. pr.).
  • 7. Renesanso tėvynė – Italija - Venecija, Florencija.  Antikos kaip sektino pavyzdžio, savotiško „aukso amžiaus“ idėją suformavo XIV – XV a. italų humanistai, tokie kaip Frančeskas Petrarka, Leonardas Bruni.  Renesansinio humanizmo formavimąsi skatino, lotynų kalbos mokėjimą diegė viduramţiais susifomavusi švietimo sistema.  Meno istoriko Henrio Todo poţiūriu, idėjinių renesanso šaknų taip pat reikėtų ieškoti šventojo Pranciškaus Asyţiečio inspiruotame religinio atsinaujinimo sąjūdyje, esą išlaisvinusiame ţmogaus individualizmą iš viduramţiškų dogmų nelaisvės.
  • 9.  Humanizmas yra plati etinių filosofijų kategorija, ţmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, ţmogiškumą – trokštamais ţmonių santykių principais.  Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra ţmonijos suklestėjimas, visų ţmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
  • 10. Sekuliarieji humanistai vertina mokslinį skepticizmą ir mokslinį metodą, vengdami aklo tikėjimo bei perdėto skepticizmo.  Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami misticizmą, tradiciją ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas.  Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai.  Kai kurios didţiosios religijos taip pat buvo įtakotos šios filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.  Kitas humanizmo bruoţas yra optimistinis poţiūris į ţmogaus gebėjimus.
  • 12.  Renesanso humanizmas buvo Europos intelektualų sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIV amţiaus pradţioje.  Šiam sąjūdţiui būdingas ţmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo scholastikos bei tradicinių Viduramţių krikščionybės idealų: kuklumo ir pasyvumo.  Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti antikinius graikiškus ir lotyniškus tekstus.  Renesanso humanistai groţį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą paţinti Dievą.  Buvo atsigręţta į antikinę meno sampratą.
  • 13. Frančeskas Petrarka Vitorinas Feltre Fransua Rablė Tomas Moras
  • 14.  Italų poetas, mąstytojas, mokslininkas.  Humanistinės renesanso kultūros pradininkas.  Milţinišką autoritetą Petrarka išsikovojo visų pirma savo moksline−humanistine veikla.  Jis sukūrė Europos humanistinę kultūrą, padėjo pagrindus mokslui, vėliau pavadintam klasikine filologija.
  • 16. Įţymus antikinės filosofijos ţinovas humanistas.  Jis suorganizavo mokyklą, kurią pavadino „Dţiaugsmo namais“.  Mokykla buvo įkurta rūmuose, gamtos prieglobstyje.  Visas pastatas buvo pertvarkytas mokyklos reikalams.  Joje buvo daug šviesos ir oro.  Daug dėmesio skirta fiziniam mokinių lavinimui.  Pagrindiniai mokymo dalykai buvo klasikinės kalbos ir klasikinė literatūra, matematika, astronomija.
  • 18.  Prancūzų rašytojas humanistas.  Romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“ autorius.  Rablė pasisakė uţ mokymo vaizdumo, gyvenimiškumo idėją. Jis suprato, kad mokymą reikia sieti su gyvenimu.
  • 20. Anglų mąstytojas humanistas.  Pirmą kartą pareiškė mintį apie jaunosios kartos auklėjimą darbu.  Jis iškėlė mintį, kad teorinį mokymą reikia jungti su darbu.  Moras, kaip politikas, kruopščiai analizavo savo meto socialinius įvykius, ieškojo analogijų praeityje, gilinosi į Antikos autorių raštus.  Idealioje valstybėje – Utopijoje – visi ţmonės lygūs, nes ten nėra privatinės nuosavybės.  Moras daug dėmesio teikė auklėjimui.  Jis nurodė, kad „Utopijoje“ vienodas auklėjimas ir pradinis mokslas suteikiamas visiems vaikams. Mokoma gimtąja kalba skaitymo, rašymo, aritmetikos, geometrijos, astronomijos, m uzikos dialektikos, gamtos mokslų. Didelę reikšmę teikė fiziniam auklėjimui.
  • 22.  1492 m. Kristupas Kolumbas atranda Ameriką.  1498 m. Vaskas da Gama nuplaukė į Indiją.  1522 m. Fernando Magelano ekspedicija uţbaigia kelionę aplink pasaulį.  1543 m. Mikalojus Kopernikas paskelbė, kad Ţemė sukasi aplink savo ašį ir Saulę.  1440 m. J. Gutenbergas išrado mechaninį spausdinimą.
  • 23.  Reformacija - religinis sąjūdis XV-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, baţnyčią.  Reformacijos pradininku laikomas anglas Dţonas Viklifas.  Jo veikla padėjo pamatus Martyno Liuterio mokymui po šimto metų.  Reformacijos pradţia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie baţnyčios durų.
  • 24. Reformacija davė pradţią protestantizmui ir krikščionybės atšakoms:  Liuteronybė – susikūrė 1517 m., jos pradininkas buvo Martynas Liuteris, kuris pripaţino tik du sakramentus (komunija ir krikštas), propagavo Biblijos skaitymą balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba, komuniją su vynu ir duona. Liuteris neigė popieţiaus neklystamumą, indulgencijas, atsisakė celibato.  Anglikonybė – susikūrė 1534 m., jos pradininkas buvo karalius Henrikas VIII, atskyręs Anglijos baţnyčią nuo katalikybės, taip protestuodamas prieš popieţiaus sprendimą neanuliuoti jo santuokos. Henrikas VIII konfiskavo baţnyčios turtą, panaikino celibatą.  Kalvinizmas – susikūrė 1536 m., jo pradininkas buvo Ţanas Kalvinas, kuris propagavo predestinacijos doktriną.
  • 26. Renesanso literatūra pasiţymi antropocentrizmu.  Pagrindinis jos kūrinių veikėjas yra ţmogus su visa savo jausmų ir išgyvenimų gama.  Renesanso literatūrai būdingas ne tik lotynų, bet ir modernių, tautinių kalbų naudojimas.  Daugelis autorių rašė keliomis kalbomis.  Renesanso literatūra pasiţymi naujų arba atgaivintų, iki tol krikščioniškoje Vakarų civilizacijoje neţinotų arba nepopuliarių ţanrų įvairove, kurių dauguma suformuoti remiantis antikine raštija.  Tai novelė, sonetas, epigrama, įvairios romano atmainos, esė. Vėlyvajame renesanse ypač populiaria tapo dramaturgija.
  • 27. Frančeskas Petrarka - ,,Afrika”, ,,Kanconjerė”.  Erazmas Roterdamietis - ,,Pagiriamasis ţodis kvailybei”.  Dţovanis Bokačas - ,,Dekameronas”.  Fransua Rablė - ,,Gargantiua ir Pantagriuelis”.  Migelis de Servantesas Saavedra - ,,Don Kichotas”.  Viljamas Šekspyras - ,,Hamletas”, ,,Romeo ir Dţiuljeta”.
  • 28. Viljamas Šekspyras
  • 29. I. Kanišauskaitė, M. Mikalajūnas, E. Patiejūnienė, N. Šivernikaitėm S. Ţukas - ,,Literatūros vadovėlis”, 1 dalis;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesansas;  http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism#Renaissance;  http://en.wikipedia.org/wiki/Renaissance;  http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesanso_humanizmas;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Humanizmas;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Reformacija;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Liuteris;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Tomas_Moras;  http://en.wikipedia.org/wiki/Vittorino_da_Feltre;  http://lt.wikipedia.org/wiki/Fran%C4%8Deskas_Petrarka;  http://egzaminas.blogspot.com/2010/12/renesanso-pedagogai- humanistai.html;  http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ekspyras.