Ar gali būti, kad visos XXI amžiaus ekologinės problemos kažkaip susijusios su vyraujančia švietimo sistema? Priežasties pasekmės ryšys: Jeigu žmonijai lemta būti sėkmingai - tai reiškia, kad jos švietimo sistema yra sėkminga. Jeigu švietimo sistema yra nesėkminga, tada ir žmonijai nematyti laimės. Gamtą niokoja ne kažkokie beraščiai, o universitetinį išsilavinimą baigę architektai, projektuotojai, inžinieriai, technologai, gamybų vadovai, mokslininkai ir t.t. XXI amčius reikalauja visai kitokių žmonių - kūrybiškų ir mokančių dirbti komandoje, nes problemos kurias reikia spręsti yra ypatingai sudėtingos. Beatodairiškos žemės išnaudojimo idėjos atvedė mus į laikmetį, kai XXI amžiaus vaikai turi sugalvoti ne tik kaip apginti gamtą, bet ir išgelbėti pačius save.. Greta Thunberg mūsų laikų Žana D’Ark — vaikų sukilimo lyderė.

1. Darius Radkevicius
Mokykla kaip bendruomenės širdis
PIEŠTA ©OISTEIN KRISTIANSEN
1

2. Kaip ir kiekviena didi idėja, ji neturi pradžios; tačiau –
ir būtent kaip idėja – ji egzistavo visada.
Kaip idėją, kaip nuojautą ir kaip išsvajotą idealą jo
užuomazgų mes randame jau senaisiais laikais,
pavyzdžiui, Pitagoro filosofijoje, paskiau antikinės
kultūros vėlyvaisiais amžiais, gnostinėse helenistinėse
sferose, ne mažiau senovės Kinuose, paskui vėl arabų
bei maurų dvasinio gyvenimo didžiausio pakilimo
momentais, o toliau jo priešistorės pėdos veda per
scholastiką ir humanizmą į septyniolikto ir aštuoniolikto
amžiaus matematikų akademijas ir iki pat romantinės
filosofijos bei Novalio magiškų svajonių runų. Kiekvienas
dvasios poslinkis link idealaus tikslo, link universitas
li,eratum, kiekviena platoniškoji akademija, kiekvienas
dvasinio elito bendravimas, kiekvienas bandymas
suartinti tiksliuosius ir laisvuosius mokslus, kiekvienas
mėginimas sutaikinti mokslą ir meną arba mokslą ir
religiją buvo pagrįstas ta pačia amžina idėja.
Herman Hesse
Stiklo karoliukų žaidimas

3. Nereikia galvoti, kad mes
grįžtame atgal, ar, kad aš siūlau
idealo ieškoti praeityje.
Tiesiog aš esu įsitikinęs, kaip
kad gamta gyvena ciklais, taip ir
mes gyvename ne laiko tiesėje,
o cikliniame idėjų lauke.
3

4. Ar gali būti, kad visos XXI amžiaus
ekologinės problemos kažkaip
susijusios su vyraujančia švietimo
sistema?
Priežasties pasekmės ryšys:
“Jeigu žmonijai lemta būti sėkmingai
- tai reiškia, kad jos švietimo sistema
yra sėkminga. Jeigu švietimo sistema
yra nesėkminga, tada ir žmonijai
nematyti laimės “
Perfrazuojant prof. Т. S. Powdyel (Butano
Karalystė) žodžius.
4

5. Gamtą niokoja ne kažkokie beraščiai, o universitetinį išsilavinimą gavę architektai,
projektuotojai, inžinieriai, technologai, gamybų vadovai, mokslininkai ir t.t.

6. Istorinė apžvalga
6

7. ХIХ amžius:
patyrė galingų socialinių ir technologinių perversmų, kuriuos nulėmė pramonės
revoliucija ir tarpusavyje susijusios mechanizacijos ir urbanizacijos tendencijos. Prasidėjo
industrializacija, kuri radikaliai pakeitė darbo pobūdį - tiek kaime, tiek mieste.
Įvyko labai svarbus psichologinis pokytis: žmonės ėmė manyti, kad ne gamta juos valdo,
bet jie gamtą! Žmonės įtikėjo savo sugebėjimais išnaudoti gamtos išteklius ir galimybe
kurti savo pačių ateitį.
Darvino evoliucijos teorija kirto per religiją ir tikėjimą žmogaus unikalumu. Įrodymai, kad
žmones skatina tie patys impulsai, kaip ir „žemesnius gyvūnus“, pasirodė esantys sunkiai
suderinami su dvasingumo didinimo idėja.
Mene dominavo romantizmas, realizmas ir impresionizmas.
Architektūroje buvo panaudotos naujos pramoninės medžiagos ir technologijos, kita
vertus, atgimė klasikinis ir gotinis stiliai, romantizuodami šviesią žmonijos ateitį.
Dizaino ir dekoratyvinių menų judėjimas Arts and Crafts Movement ir Art Nouveau
sureagavo į industrializaciją ir masinę gamybą, akcentuodami rankų darbą ir organines
formas.
7

8. 8

9. ХIX amžiaus mokyklos
Urbanizacijos ir mechanizavimo tendencijos turėjo didelės įtakos švietimo pažangai. Buvo padarytas
vienas reikšmingiausių sprendimų, kad už švietimą turi būti atsakinga valstybė. Tikėtasi, kad mokyklos
ne tik skatins raštingumą, protinę drausmę ir gerą moralę, bet ir padės vaikus paruošti pilietiškumui,
naujoms darbo formoms, asmeniniam tobulėjimui ir sėkmei.
Šveicaro “svajotojo idealisto” J. H. Pestalozzi teorija paklojo pamatą šiuolaikiniam pradiniam ugdymui.
Auklėjimo tikslu jis laikė įgimtų savybių ir gebėjimų harmoningą ugdymą. Jis aiškiai atskyrė praktinį
vaikų mokymą nuo knyginio. Knyginių žinių kaupimą jis laikė kenksmingu vaikui: jo potencialas turįs
skleistis natūraliai – stebint, jaučiant ir veikiant.
J. H. Pestalozzi doktrinos esmė - švietimas turi būti organiškas, o tai reiškia, kad intelektinis, moralinis ir
fizinis ugdymas (arba, jo žodžiais tariant, „proto, širdies ir kūno“) turi būti integruotas. Švietimas turi
būti pagrįstas vaiko sugebėjimais - t.y. jo „vidine jėga“. Ugdymas turi išlaisvinti šią jėgą, galią.
Klasikines mokyklas Pestalozzi vadino kenksmingomis vaiko sveikatai: negailestingai atplėštas nuo
gamtos, augantis žmogus ilgam laikui uždaromas į šaltą irnegyvą jam raidžių irsvetimų žodžių srauto
pasaulį. Pasak švietėjo, užuot tobulėjęs, vaikas tokioje aplinkoje bunka; jo vaikiški poreikiai patirti, jausti
ir judėti yra ignoruojami.Vaikas iš prigimties linkęs veikti, todėl jam būtina medžiaga šiam polinkiui
lavinti. Tai įmanoma tik jeigu ugdymas grindžiamas praktiniais užsiėmimais.
9

10. Žinių suvokimas, anot švietėjo, – tai gebėjimas
gauti vaizdinį, kuris atitinka pojūtį.
Vaikas pažįsta formą matuodamas, skaičius –
skaičiuodamas, žodžius – kalbėdamas. Taigi
pradinis mokymas – tai pirmiausiai mokymas
išmatuoti, suskaičuoti ir kalbėti. Formos, skaičių
ir žodžių pažinimas skatina mokytis gimtosios
kalbos, dailyraščio, piešimo ir aritmetikos.
Vaikų elgesį formuoja ne dorovės ir etikos
mokymas, o poelgiai, kuriuos diktuoja tikėjimas
ir moralė.
Programa turi būti orientuota į vaiką, o ne į
mokomąjį dalyką. Mokytojas turi siūlyti pagalbą,
dalyvaudamas kartu su mokiniu veikloje. Jis turi
siekti pažinti vaiko charakterį, kad suplanuoti
jo ugdymo detales. Tai reiškia, kad mokymo
etapai turi būti susiję su konkretaus vaiko
vystymosi etapais.
10

11. Reformatorių idėjos plačiai nepaplito - mokymo metodai ir toliau buvo orientuoti į įsiminimą ir
griežtą drausmę, tačiau pradėjo rastis empatiškesnis požiūris į vaikus. Didėjant mokinių skaičiui,
individualūs vaikų išklausymo metodai ėmė užleisti vietą grupės “išklausymui”. Išpopuliarėjo
„Lancaster“ sistema - esant dideliam mokytojų trūkumui sparčiai plečiant mokyklų tinklą, ji leido
vienam mokytojui pasitelkti vyresnius vaikus kaip stebėtojus vedant konkrečias pamokas mažiems
vaikams. Vaikų skirstymo praktika į klases pagal jų amžių, gimusi XVIII a. Vokietijoje, ėmė plisti visur.
11

12. Išvada: Kiekybinė kryptis švietime nugalėjo kokybę. Į kokybę orientuotas kelias
buvo “perkeltas” į svajonės, nepasiekiamo idealo lygį …

13. ХХ amžius:
Žmonės galutinai įtikėjo kad jie tapo vieninteliais žemės šeimininkais, kad gamta turi būti
nugalėta, todėl gamtos išnaudojimas pasiekė iki tol nematytas aukštumas. Žmonės įtikėjo į mokslą
ir mokslininkus, o mokslas beveik sugriovė tikėjimą Dievu. Visa gamta turi tarnauti tik žmogui ir
tik jam vienam.
Atominė energetika, kosmosas ir dekolonizacija. Masinės gamybos ir skaitmeninės revoliucijos. Dėl
naujų technologijų pervežime ir komunikacijose įvyko kultūrinė homogenizacija ir globalizacija.
XX a. įvyko galinga pasaulinės tvarkos transformacija: spartus žmonių skaičiaus augimas, jūros
lygio pakilimas, aplinkos degradacija irekologinės katastrofos nulemtos visuotino “išmiškinimo”,
vandens užteršimo. Masinis daugelio rūšių išnykimas pasaulyje ir likusios populiacijos drastiškas
sumažėjimas.
Mašinos pradėtos naudoti visose gamybos srityse, valdant vis sudėtingesnę tiekimo grandinę, o tai
lėmė, kad pirmą kartą istorijoje žmoniją ribojo, ne tai kiek ji gali pagaminti, o tik žmonių noras
vartoti.
Mene - simbolizmas, modernizmas, postmodernizmas.
Architektai modernistai manė, kad naujos technologijos reikalauja naujo stiliaus. Le Corbusier
teigė, kad pastatai turėtų funkcijonuoti kaip „mašinos skirtos gyvenimui“. Laikydamiesi šios
mašinų estetikos, dizaineriai modernistai atsisakė dekoratyvinių motyvų, pirmenybę teikdami
panaudotoms medžiagoms ir grynoms geometrinėms formoms.
13

14. Le Corbusier
Namas Dom-Ino
Kazimir Malevich
Juodas kvadratas
Tipinė “Ateities” mokykla Vilniuje

15. ХХ a. mokykla. Nauji pagrindai.
Trys kryptys, kurios formavo XX a. švietimą, buvo vaikas, mokslas ir visuomenė. Šios trilogijos pagrindus
padėjo vadinamieji pažangūs švietimo judėjimai, siūlantys į vaiką orientuotą švietimą, mokslinį-realistinį
švietimą ir socialinę rekonstrukciją.
Trys pagrindiniai bruožai apibūdina pažangias mokyklas: kiekviena mokykla priėmė veiklos programą;
kiekviena mokykla veikė laikydamasi prielaidos, kad švietimas nėra kažkas, kas turėtų būti primesta vaikui iš
išorės, bet turėtų atskleisti paslėptas, esančias vaike, galimybes; ir kiekviena mokykla tikėjo demokratine
individualios vertės samprata. Visuomenę ir jos dėsnius reikia paaiškinti, atskleisti vaikui per kasdieninį klasės
gyvenimą, kuris veikia kaip miniatiūrinė visuomenė.
Švietimas neturi pabaigos; tai yra kažkas nuolatinio, „sukauptos patirties rekonstrukcija“, kuri turi
būti nukreipta į socialinį efektyvumą.
Švietimas yra gyvenimas, o ne tik pasirengimas gyvenimui (Dewey).
Pažangaus švietimo idėjos turėjo įtakos ir valstybinėms mokyklų sistemoms. Atsirado veiklų programos, kūrybinio
rašymo ir skaitymo užsiėmimai, su bendruomene susiję projektai, mobilios klasių erdvės, dramos būreliai ir kita
neformali veikla, savęs vertinimo sistemos ir pilietiškumo bei atsakomybės ugdymo programos.
Visa tai galime pavadinti tolimesnia “svajotojo idealisto” J. H. Pestalozzi minties raida.
15

16. ХХ a. mokykla - tęsinys.
Prieš įvairias pažangias 20-ojo amžiaus švietimo kryptis visada buvo kovojama siekiant išlaikyti,
grąžinti bei propaguoti senas mokinio paklusnumo tradicijas. Šie balsai buvo ypač stiprūs 1930-
aisiais, 1950-aisiais ir vėl 1980-aisiais bei 90-aisiais.
Esencialistai pabrėžia tą žmonijos patirtį, kuri, jų manymu, buvo būtina visais amžiais. Jie pirmenybę teikia
„mentalinėms disciplinoms“, o metodo ir turinio klausimu jie vertina pastangas aukščiau negu supratimą,
mokomuosius teorinius dalykus - aukščiau praktikos, kolektyvinę patirtį - aukščiau individualios,
organizacijos logiką - aukščiau psichologijos, o mokytojo iniciatyvą - aukščiau mokinio.
XX a. dauguma mokyklų tapo panašios į gamyklas. Mechaniški, konvejeriniai žinių perdavimo ir
šabloniški, vienodi mokinių “vertimo” darbo jėga būdai tapo vyraujantys. Statyti fabrikus,
aptarnauti fabrikus, gyventi fabrike… Ir visa tai buvo pateikta kaip vienintelis teisingas kelias
siekiant geresnio asmeninio ir visuomenės gyvenimo, kuris grįstas intensyviu žemės - motinos
resursų išnaudojimu. Galų gale virtusiu tik tuo, kad patenkinti specialiai skatinamus
“vienkartinio” vartojimo norus.
Teoriškai buvo skatinamos alternatyvios mokymo strategijos, tačiau pagrindinis mokymo programų
vienodumas veiksmingai apribojo naujų metodų praktiką. Bendrasis išsilavinimas vis dar buvo abstraktus, o
dėstomas dalykas, nors ir dinamiškesnis, vis tiek buvo grindžiamas kalba, matematika ir gamtos mokslais.
16

17. 17
Įėjimas į
“Ateities” mokyklą
Red Onion kalėjimas JAV

19. Materializmas tapo visuotine religija.
Tikėjimas mokslu, pakeitė tikėjimą į Dievą.
Tikėjimas mokslininku, pakeitė tikėjimą
dvasininku. Vienatvė minioje tapo
visuotine. Dvasingumas išbrauktas iš
mokyklinių vadovėlių.
“Egoizmas, depresija, alkoholizmas - tai
pasekmė, o ne priežastis. Vaikai gauna
žinias, bet tampa emociškai, moraliai ir
dvasiškai labai pažeidžiami. Tikslas
uždirbti pinigus keičia prasmės paieškas.
Tai ХХ amžiaus pasekmė”.
Rašo edukatorius nuo Dievo, prof. T.S. Powdyel
savo knygoje “Mano žalioji mokykla”.
19

20. Plastikas
Miškų
sunaikinimas
Černobilis
PIEŠINYS ©OISTEIN KRISTIANSEN
XX amžiaus palikimas

21. XXI amčius reikalauja visai kitokių
žmonių - kūrybiškų ir mokančių dirbti
komandoje, nes problemos kurias reikia
spręsti yra ypatingai sudėtingos.
Beatodairiškos žemės išnaudojimo idėjos
atvedė mus į laikmetį, kai XXI amžiaus
vaikai turi sugalvoti ne tik kaip apginti
gamtą, bet ir išgelbėti pačius save..
Greta Thunberg mūsų laikų Žana D’Ark —
vaikų sukilimo lyderė.
XXI amžius:
21

22. Žmonija kovodama prieš gamtą -
pasirodo kovojo pati prieš save.

23. 23
XXI amžiaus menas prasideda nuo metamodernizmo - “romantiško atsako į mūsų laikų krizę” (Luke Turner)

24. XXI amžiaus Lietuva - mes pergyvename dėl Brazilijos Amazonės “išmiškinimo”, bet valdančioji
Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga, įvairių miestų merai, priklausantys pačiom skirtingiausioms partijoms,
nekreipdami dėmesio į XX a. pamokas…

25. Būtina skubiai taisyti situaciją.
“Vyraujantis vienmatis mentalinis požiūris į
mokymąsi turi būti peržiūrėtas ir išplėstas, kad
atitiktų įvairius besimokančio asmens gyvenimo
aspektus”, - kviečia pirmasis Butano Karalystės
švietimo ministras, prof. T.S. Poedyel savo knygoje
“Mano žalioji mokykla”.
Mums būtina permąstyti tai ką mokome, kaip
mokome ir kokioje aplinkoje mokome.
ХХI a. mokykla
25

26. Metodologija, instrumentai ir architektūra,
trys tarpusavyje susiję elementai
26

27. Gamta, estetika
ir vaikai
27

28. Gamta ir vaikai (iš prof. T.S.Powdyel knygos “Mano žalioji mokykla”):
Įėjus į mokyklos teritoriją, mano širdis išsiplečia ir protas auga. Mano akys džiaugiasi motinos gamtos
palaimintais medžiais, gėlėmis, vaisiais, mažais tvenkiniais ir putojančiais upeliais, kurie apjuosia mano mokyklą.
Aš girdžiu paukščių giesmes ir daugybę būtybių, kurios mano mokyklą paverčia savo namais. Tyras, be dulkių
oras skleidžia gėlių ir motinos žemės kvapus. Aš net galiu džiaugtis vaisių dovanomis ir suvilioti savo skonio
pumpurus. Dėl lytėjimo dovanos mano kūną pasiekia įvairiausi įspūdžiai. Visi mano pojūčiai prabunda ir gyvena!
Esu visiškai pažadintas, tikras žmogus.
Natūrali žaluma minkština ir palengvina mūsų betoninių sienų kietumą, metalinių paviršių šiurkštumą ir stiklinių
paviršių šaltumą. Struktūrinio dizaino trūkumus ir estetinį praradimą kompensuoja fizinė aplinka, kurią
sukuriame su motinos gamtos palaiminimu.
Šis natūralus, ekologiškai žalias mokyklos miestelis vėsina ir maloniai veikia mūsų akis ir visus kitus pojūčius. Tai,
kas atvėsina mūsų akis, atvėsina ir mūsų protą. O kai ryte gauname vėsių užuominų, esame geriau pasirengę ne
tik dienos darbams, bet ir kažkam daugiau. Tokia mokykla priartina mus prie gyvybės suteikiančių motinos-
žemės elementų. Save palaikanti gamtos galia verčia mus suvokti, kokie priklausomi esame nuo motinos žemės,
kad galėtume išgyventi. Štai kodėl turime gerbti žemę, ant kurios stovime, orą, kuriuo kvėpuojame,
vandenį, kurį geriame, viską, kas mus iš tikrųjų palaiko.
Tai priežastis, dėl kurios turime gerbti savo ryšį su gyvūnais ir augalais, paukščiais ir ropliais, kiekviena gyva
būtybe, su kuria kartu gyvename savo žemės planetoje. Mums reikia žemės, jūros ir dangaus labiau, nei jiems
reikia mūsų. Oro, vandens ir augalų mums reikia labiau, nei jiems reikia mūsų. Žalioji mokykla moko mus būti
kuklesnius ir pagarbesnius bendraujant su didesniu pasauliu. Tai daro mus sąmoningesnius ir šiek tiek
rūpestingesnius. Tai yra mūsų ir mūsų planetos Žemės išlikimo paslaptis.

29. Estetika ir vaikai (iš prof. T.S.Powdyel knygos “Mano žalioji mokykla”):
Kažkam gali kilti pagunda paklausti: kokia yra muzikos ir tapybos, spalvų ir fono parinkimo praktinė
vertė? Kodėl gimtadienio tortą paverčiame meno kūriniu, jei galų gale jis bus suvalgytas? O kokia
prasmė apdailinti akmenį ir iš jo statyti gražius namus, jei esminis namų uždavinys – suteikti pastogę?
Mane žavi Kloviso antgalis, kurį Džeimso Michnerio medžiotojas pagamina “Šimtmečio“ romane.
Kloviso antgalis, kaip medžioklės įranga, galėtų būti paprasta, praktiška ir veiksminga priemonė.
Vienintelis antgalio darbas – žudyti. Bet medžiotojas žengia žingsnį toliau. Jis paverčia antgalį
išskirtiniu meno kūriniu.
Mūsų jautrumas grožiui, sutvarkytam nuostabiam sodui, gražiam eilėraščiui, muzikos kūriniui,
išvaizdžiai suknelei, geram poelgiui, viskam, kas yra gracinga, pakelia mus į kitą lygį. Mūsų
pasirinkimai, polinkiai ir skoniai kalba už mus ir apie mus. Mūsų sugebėjimas reaguoti į teigiamus
stimulus mus praturtina ir išlaisvina iš kasdienybės ir darbo rutinos.
Švietimo aplinkoje labai svarbu sukurti gyvenimui palankius stimulus, kurie kviestų visavertį jaunų
žmonių atsaką.
AR GALIMA IŠLAVINTI VAIKŲ ESTETIKOS JAUSMĄ DĖŽINĖJE ARCHITEKTŪROJE?
AR MEILĘ GAMTAI BETONO BEI PLASTIKO DŽIUNGLĖSE?

31. XXI AMŽIAUS MOKYKLA:
GAMTOS SALOS URBANIZACIJOS NUNIOKOTOJE
APLINKOJE
31

32. FARMING KINDERGARTEN / VO
TRONG NGHIA ARCHITECTS
Vietnam
32

34. Vietnamas, istoriškai buvusi žemės ūkio šalis susidūrė su pokyčiais, nes buvo pereita prie gamybinės ekonomikos, o tai padarė didelę žalą
aplinkai. Padažnėjusios sausros, potvyniai ir padidėjęs dirvos druskingumas pakenkė žemės ūkiui, daugybė motociklų kelia spūstis ir labai
taršia orą miestuose. Sparti urbanizacija atėmė iš Vietnamo vaikų žalias erdves ir žaidimų aikšteles, taip nutrūko ryšys su gamta.
Šis darželis sukurtas norint išspręsti šias problemas. Šalia didelio batų fabriko įsikūręs pastatas, skirtas 500 fabriko darbuotojų vaikams,
suprojektuotas kaip ištisinis žalias stogas, suteikiantis vaikams maisto ir žemės ūkio patirtį, taip pat didžiulę žaidimų aikštelę nuo žemės iki
dangaus.
Stogas leidžiasi į vidinį kiemą suteikdamas galimybę patekti į viršutinį aukštą ir į daržovių sodus ant stogo - vietą, kur vaikai sužino žemės
ūkio svarbą ir atkuria ryšį su gamta.
Pastatas pagamintas kaip ištisinė siaura juosta su dviem šoniniais valdomais langais, kurie maksimaliai padidina skersinį vėdinimą ir
natūralų apšvietimą. Be to, visapusiškai taikomi architektūriniai ir mechaniniai energijos taupymo metodai, įskaitant, bet neapsiribojant:
žaliuoju stogu kaip šiltinimu, žaliu fasadu kaip šešėliu ir saulės vandens šildymu. Šie prietaisai yra suprojektuoti matomai ir vaidina svarbų
vaidmenį darniai ugdant vaikus. Gamyklos nuotekos yra perdirbamos želdiniams laistyti ir tualetams nuplauti.
Todėl darželio klasės veikia be oro kondicionierių, nepaisant to, kad jis yra karštame atogrąžų klimate. Pastatas sutaupo 25% energijos ir
40% gėlo vandens, lyginant su tipiniais pastatais, todėl stipriai sumažėja jo eksploatavimo išlaidos.
Ekonomiškumas
Darželis skirtas mažas pajamas gaunantiems fabriko darbininkų vaikams, todėl statybų biudžetas buvo gana ribotas. Todėl buvo
naudojamos vietinės medžiagos (pvz., plytos, trinkelės) ir žemų technologijų statybos metodai, kurie taip pat padėjo sumažinti poveikį
aplinkai ir paskatino vietos pramonę. Dėl paprasto standaus rėmo su ekonomiškomis medžiagomis, vieno kvadratinio metro statybos
kaina buvo tik 500 USD, įskaitant apdailą ir įrangą, o tai yra konkurencingai pigu net Vietnamo rinkoje.
34

35. Lietuvoje per 30 Nepriklausomybės
metų pastatytos tik kelios mokyklos.
Viena iš nedaugelio - Gabijos
progimnazija Vilniuje. Jos vidiniame
kieme - ĄŽUOLAI, deja
PLASTIKINIAI…

36. J.H. Pestalozzi: negailestingai atplėštas nuo gamtos, augantis žmogus
ilgam laikui uždaromas į šaltą irnegyvą jam raidžių irsvetimų žodžių
srauto pasaulį. Užuot tobulėjęs, vaikas tokioje aplinkoje bunka; jo
vaikiški poreikiai patirti, jausti irjudėti yra ignoruojami.
Arzoologijos sodo narve užaugintas liūtas gali išgyventi natūralioje
aplinkoje?
Arvaikas …

37. HILLAR HANSOO PRADINĖ MOKYKLA
ESTIJA
37

38. Sovietinis paveldas nebuvo
renovuotas. Vietoj jo nauja XXI a.
mokykla!
38

39. HILLAR HANSOO pradinė mokykla.
Paide Hillar Hanssoo pradinės mokyklos teritorija yra beveik du hektarai, naujasis pastatas yra beveik 4400
kvadratinių metrų ploto. Energiją taupantis mokyklos namas yra dviejų aukštų. Beveik visų klasių sienos yra
stiklinės. Šildymui naudojama žemės energija ir, jei reikia, centralizuotas šildymas, ant stogo sumontuotos
saulės baterijos.
Mokyklos pastatas yra ovalo formos ir spiralė palei fasadą beveik veda nuo žemės ant stogo.
Galite pamatyti stalo teniso lentas, riedlenčių parką, dviračių stovėjimo aikštelę, lauko treniruočių klasę,
šachmatų žaidimų aikštelę ir tinklo piramidę. Paidės miestas iš Europos regioninės plėtros fondo gavo beveik
4,5 milijono eurų naujo mokyklos pastato statybai.
39

40. VÄÄNA MÕISAKOOL
PRADINĖ MOKYKLA
ESTONIA
40

41. 41

42. 42
Didžiausias Estijos dvaras virto pradine mokykla!

43. The Green School Bali
Indonesia
43

44. 44

45. The Green School. Žalioji mokykla. Šis puikus Balio mokyklos miestelis yra
pagamintas tik iš tvariai išauginto bambuko.
Architektūros firma „PT Bambu“ sukūrė turtingą aplinką, susidedančią iš keturių
klasių, būsto, biurų, kavinių, sporto salės ir mokyklos „širdies“ - spiralinio,
daugiaaukščio pastato.
Mokykloje taip pat veikia švarios energijos sistemos, tokios kaip saulės energija,
biomasės katilas ir mikro-hidro generatorius.
Žinoma, tvarumas yra pagrindinis vaikų švietimo elementas.
45

46. Pats laikas Lietuvoje kurti
tikras XXI a. mokyklas, diegti
XXI a. metodikas ir auginti
vaikus mylinčius ir
saugojančius gamtą su visomis
jos gyvybės formomis.

47. Mokykla ir
bendruomenė
47

48. 48
Kas būtų jei mokykla taptų bendruomenės širdimi, o jos teritorija žalia pramogų zona? O pats
įprasčiausias atsakymas į klausimą - “kur vaikai?”, būtų - “prie mokyklos”? Skirtingos mokyklos
turėtų skirtingo sudėtingumo žaidimo aikšteles. Pavyzdžiui - pradinių mokyklų lauko erdvės būtų
skirtos vaikams iki 10 metų. Pagrindinės - iki 15. Ir gimnazijos - iki 40 metų!
Mokyklose būtų įdiegtos naujausios technologijos, kurios leistų transformuoti vidines sienas
pagal bendruomenės poreikius - į teatrą, klubą, parodų centrą, gal net maldos namus ar kitką.

49. Sena nauja inovatyvi
mokymo metodika
Į reiškinių supratimą orientuotas ugdymas.
Organiškas švietimas - tai reiškia, kad
intelektinis, moralinis ir fizinis ugdymas
(„proto, širdies ir kūno“) yra integruotas.
49

50. 50
Pabaiga ar tik Pradžia
Kaip ir kiekviena didi idėja ji neturi nei
pradžios nei pabaigos.
Idealus vaikų švietimas ir yra viena iš
tokių didžių idėjų.

51. Darius Radkevičius
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
narys, švietimo ir kultūros komiteto narys
HundrED ambasadorius:
https://hundred.org/en/users/darius-
radkevicius
darusinmac@mac.com
51